Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-02 · Byla Nr. ATP-1119-211/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-09-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-02
Bylos Nr.
ATP-1119-211/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08004-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-1119-211/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08004-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal LR ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, nustatė :

Aprašomoji dalis

V. B. teismo nubausta pagal LR ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad ji 2014 m. liepos 11 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis, 2,01 promilių, girtumo laipsnis, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 14 p. reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti bylos teiseną pagal LR ATPK 126 str. 4 d. nesant jos veiksmuose šio administracinės teisės pažeidimo sudėties arba, teismui netenkinus šio prašymo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutarimą ir apeliantės atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą už padarytus pažeidimus – neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atimti kuo trumpesniam laikotarpiui bei skirti mažesnę piniginę baudą. Apeliantė nurodo nesutinkanti su veikos kvalifikacija pagal LR ATPK 126 str. 4 d., kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino ją kalta nesant objektyvių įrodymų, kad vairavo neblaivi, surinktus įrodymus vertino šališkai. Apeliantė pripažįsta vairavusi automobilį, tačiau teigia, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad vairavo apsvaigusi nuo alkoholio. Nurodo, jog pastačiusi automobilį, išlipo, užrakino ir išgėrė 4-5 gurkšnius mėgstamo kokteilio, pamačiusi privažiuojančius policijos pareigūnus, stengdamasi išvengti atsakomybės už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, nedelsiant įkišo buteliuką su alkoholiu į savo rankinę. Policijos pareigūnai nematė, kad ji gėrė gėrimą, nes buvo nusisukusi į juos nugara, taip pat pareigūnų matymo lauką užstojo jos automobilis ir kiti automobiliai. Be to, apeliantė nurodo, kad su pranešėju smarkiai apsiginčijo ir jis buvo priešingai nusiteikęs jos atžvilgiu. Apeliantės nuomone, tai kad pranešėjui pasirodė, jog apeliantė neblaivi, yra tik jo subjektyvi nuomonė ir ja remtis kaip viena iš aplinkybių, įrodančių, kad automobilį vairavo neblaivi – nebūtų teisinga.

Skunde apeliantė nurodo nesutinkanti ir su alkotesterio parodymais, teigia, kad policijos pareigūnai nesilaikė gamintojo nustatyto reikalavimo prieš tikrinant neblaivumą, palaukti ne mažiau 15 min. po paskutinės vartotos alkoholio dozės ir apeliantės neblaivumą patikrino nepraėjus pakankamai laiko, todėl buvo nustatytas toks neblaivumo laipsnis, kas paprastai negalėtų būti po 4-5 gurkšnių alkoholinio kokteilio vartojimo. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad turi tik vieną inkstą, dėl ko, jos atveju, buvo būtina palaukti ilgiau nei 15 min. po išgertų 4-5 gurkšnių kokteilio. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai jos paaiškinimus apie gėrimo aplinkybes atmetė, kaip neatitinkančius byloje nustatytų aplinkybių, kadangi byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, paneigiančių jos teiginius, kad pastaroji alkoholį vairavo išlipusi iš automobilio. Apeliantės teigimu, dėl šių aplinkybių, ji negali būti baudžiama pagal LR ATPK 126 str. 4 d.

Apeliantė taip pat prašo, jeigu teismas manytų, kad nėra pagrindo ją išteisinti pagal LR ATPK 126 str. 4 d., atsižvelgiant į skundo motyvus ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, taikyti LR ATPK 30¹ str. 1 d. ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemonės arba atimti trumpesniam laikui bei skirti mažesnę piniginę baudą. Nurodo, kad jos manymu, yra aplinkybės, sudarančios išskirtinių aplinkybių visumą, kurios turi reikšmę sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ir LR ATPK 30¹ str. taikymo. Apeliantė nurodo, kad jos atžvilgiu nėra konstatuota atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji nuoširdžiai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, gailisi, kad vartojo alkoholį viešoje vietoje, jos vairavimo stažas yra 28 metai, per tuos metus nė karto nebuvo bausta už vairavimą neblaiviai ar už kitą šiurkštų KET pažeidimą, nė karto netaikytas teisės vairuoti atėmimas, ji yra drausminga vairuotoja, padarytas pažeidimas buvo ne sistemingo teisės normų nesilaikymo rezultatas, o visiškai atsitiktinis, vienkartinis pažeidimas, kurį laiko apmaudžia klaida, santuokoje buvo 23 metus, tėvai mirę, turi sveikatos problemų – turi tik vieną inkstą, turėjo didelę peties traumą, dėl to kamuoja skausmai, apeliantei dažnai paskiriami įvairūs šildymai, masažai, turi lankytis medicinos įstaigose, taip pat dažnai būna aukštas kraujospūdis, sunku vaikščioti ilgus atstumus, negali būti žmonių sangrūdoje, nes pradeda trūkti oro, dėl ko priversta naudotis transporto priemone, yra 56 metų amžiaus, teisės vairuoti neturėjimas negrįžtamai neigiamai paveiks apeliantės sveikatą, asmenų, kurie galėtų pasirūpinti apeliante, ji neturi, yra viena. Taip pat nurodo, kad šiuo metu yra pensijoje, daug metų dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiąja tyrėja, teisėsaugos institucijose išdirbo 17 metų, turi aukštąjį išsilavinimą, yra teigiamai charakterizuojama, turi sodybą Širvintų r. sav. Kaimynų k., kurioje verčiasi ūkine veikla, todėl netekusi teisės vairuoti, nebegalės nuvykti į tą sodybą, kadangi susisiekimas yra komplikuotas, nuo sustojimo reikia eiti maždaug 6 km, artimiausia parduotuvė už 3 km nuo sodybos, vaistinės iš viso nėra. Nurodo, kad vienintelės gaunamos pajamos yra valstybinė tarnautojo pensija, kuri siekia 1200 Lt. Dar prieš pažeidimą buvo susitarusi dėl darbo, kurį dirbti reikalinga turėti teisę vairuoti, o ir darbovietė nuo apeliantės gyvenamosios vietos nutolusi 15 km. Kaip aplinkybę, kad tikrai atsakingai žiūri į vairavimą, apeliantė nurodo tai, kad yra nusipirkusi alkotesterį viešinčių svečių neblaivumui patikrinti.

Skunde apeliantė taip pat prašo, jeigu teismas paskirs mažesnę nei LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą, vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. išdėstyti paskirtą baudą dvejiems metams.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl ATPK 126 str. 4 d.:

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad V. B. nubausta už tai, kad 2014 m. liepos 11 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis (2,01 promilių) girtumo laipsnis.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantė kalta neprisipažino, nurodė, jog alkoholio gėrė jau pastačiusi automobilį ir išlipusi.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantė 2014 m. liepos 11 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis (2,01 promilių) girtumo laipsnis, o jos keliama versija, kad alkoholinio kokteilio ji išgėrė jau pastačiusi automobilį, išlipusi ir užrakinusi jį, skundą nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiškai kaip pažeidėjos gynybinė pozicija.

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas K. B. paaiškino, kad liepos 11 d. buvo gautas pranešimas, jog „Nissan“ automobilį, kuris važiuoja nuo Kęstučio g. link Birutės g., vairuoja galimai neblaivi vairuotoja. Jie pamatė „Nissan“ automobilį aikštelėje, prie jo stovėjo moteris. Pareigūnai nuvažiavo į kitą gatvės galą, pamatė, kad automobilis juda Birutės gatve, jie įjungė švyturėlius. Paskui vairuotoja buvo išlipusi iš automobilio, sakė, kad nevairavo. Moteris neneigė, kad vartojo alkoholį, neigė vairavimo faktą. Paskui atvyko „Dainavos“ ekipažas, buvo nustatinėjamas blaivumas. Automobilis pasuko link Treniotos g. Pranešimas buvo apie tai, kad vyksta pranešėjo konfliktas su neblaivia vairuotoja. Į vietą atvažiavo per maždaug 3 minutes. Jie matė, kaip automobilis išvažinėjo, su juo susitiko priešpriešiais, jo nesustabdė, įjungė švyturėlius, automobilis įsuko į Treniotos g., pareigūnai privažiavo, automobilis buvo pastatytas. Automobilio nebuvo paleidę iš akių, nematė, kad vairuotoja būtų ką nors gėrusi. Nuo jos jautėsi alkoholio kvapas. Ji neneigė, kad vartojo alkoholį. Kelių patrulių rinktinės ekipažas atvyko daugiausia po 15 minučių (b.l. 31-32).

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. P. taip pat paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog link Birutės g. važiuoja neblaivus vairuotojas. Pamatė tą automobilį, bet buvo duotas netikslus numeris, vienas skaičius buvo ne toks. Patikrino duomenų bazėje, susisiekė su VPK, ten patvirtino, kad numeris gali truputį neatitikti. Įjungė švyturėlius, tas automobilis pasuko link Treniotos g., prie 43 namo sustojo. Vairuotoja išlipo iš automobilio. Vairuotoja neigė, kad vairavo. Porininkas paklausė, ar ji vartojo alkoholį, ji patvirtino. Buvo iškviestas Kelių policijos ekipažas, surašytas protokolas. Vairuotojos vartojant alkoholio jie nematė (b.l. 32-33).

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno K. B. tarnybiniame pranešime (b.l. 5).

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio D. A. tarnybinis pranešimas (b.l. 3, 5), alkotesterio kvito duomenys (b.l. 7), pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo duomenys (b.l. 4) ir kt.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio D. A. 2014-07-11 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014-07-11, apie 20.30 val., dirbant kartu su vyr. patruliu A. S., iš VPK OVS gavo informaciją, kad Treniotos g. 43 sustabdyta įtariamai neblaivi automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kuriai reikia nustatyti blaivumą. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko „Argo V 9122“ ir nurodė „Nissan“ vairuotoją V. B., kuriai 20.44 val., patikrinus blaivumą nustatytas 2,01 promilių girtumas. V. B. paaiškino, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo 2014-07-10 dieną. Policijos patrulis „Argo V 9122“ patvirtino V. B. vairavimo faktą (b.l. 3). Alkotesterio kvito duomenimis, V. B. 2014-07-11, 20.44 val., nustatytas vidutinis, 2,01 promilių, girtumo laipsnis (b.l. 7). Pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo duomenimis, V. B. 2014-07-11, 21.08 val., nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivėjimo (b.l. 4).

Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. parodymus, matyti, kad ji savo poziciją keitė, sustabdyta policijos pareigūnų neneigė vartojusi alkoholį, o jau vėliau, kito policijos ekipažo pareigūnams patikrinus jos blaivumą ir nustačius 2,01 promilių girtumą, paaiškino, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo 2014-07-10 dieną. Teismo vertinimu, apeliantės versija, kad ji alkoholinio kokteilio išgėrė jau pastačiusi automobilį, išlipusi ir užrakinusi jį, vertintina kritiškai. Nors apeliantė teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas ją pripažino kalta, remiantis vien tik policijos pareigūnų parodymais, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Apeliantės nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastaroji buvo nubausta nepagrįstai.

Skunde taip pat ginčijama ir tai, kad policijos pareigūnai apeliantės neblaivumą tikrino nesilaikydami alkotesterio „Alkotest 7510“ gamintojo parengtoje naudojimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų, nepalaukė 15 min, kaip to reikalaujama. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nenustatyta pažeidimų, duomenys alkotesteriu buvo gauti teisėtu ir patikimu būdu, nes alkotesterio naudojimo tvarka nepažeista ir juo padarytais tikrinimo rezultatais nėra pagrindo abejoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. padarytas pažeidimas užfiksuotas 20.15 val. (b.l. 2), o neblaivumas matuotas 20.44 val. (b.l. 7). Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas apeliantės neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją ar turėtų kokių nors gedimų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. B. neblaivumą būtų tikrinęs pirmasis policijos ekipažas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. B. administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 126 str. 4 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantė, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuobaudos švelninimo:

Apeliantė taip pat prašo, jeigu teismas manytų, kad nėra pagrindo ją išteisinti pagal LR ATPK 126 str. 4 d., atsižvelgiant į skundo motyvus ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, taikyti LR ATPK 30¹ str. 1 d. ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemonės arba atimti trumpesniam laikui bei skirti mažesnę piniginę baudą.

Pagal LR ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. LR ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose. LR ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos LR ATPK 30¹ str. nuostatas.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant LR ATPK 30¹ str., mažinti apeliantei paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad pastarosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi sveikatos problemų, anksčiau dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiąja tyrėja, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga būsimoms darbinėms funkcijoms atlikti ir kt., reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl nors apeliantė nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga nuvykti į gydymo įstaigas, tai pat ji susitarusi dėl darbo, kurį atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams.

V. B. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdama neblaivi vairavo automobilį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. LR ATPK 126 str. 4 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Apeliantei neabejotinai buvo žinomos jos problemos, darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jai reikalinga naudotis automobiliu, be to, pastaroji turėdama ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jos elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė apeliantės nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda V. B. neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliantei paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytam teisės pažeidimui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Atkreipiamas apeliantės dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip aukštesnės instancijos teismas, negali svarstyti apeliantės prašymo dėl baudos išdėstymo ilgesniam laikotarpiui, kadangi šis klausimas dar nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Laureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė