- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- e2-208-1180/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00854-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- D. M., A. E. F.
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Advokatai
- Ričardas Noreika
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovėms A. E. F. ir D. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, N. V., J. S. ir G. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022-05-13 teisme priimtas ieškovės R. S. ieškinys, kuris buvo patikslintas 2022-09-16 ir 2022-10-13. Visuose minėtuose procesiniuose dokumentuose ieškovė pateikė iš esmės tapačius reikalavimus, proceso eigoje keitėsi tik proceso dalyvių (atsakovių ir trečiųjų asmenų) procesinis statusas. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:
1.1. Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką pagal matininko G. S. 2022-03-09 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir:
1.1.1 ieškovei R. S. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A1 (209/418 (209 m²)), A2 (93/185 (93 m²)) ir A3 (90/181 (90 m²)),
1.1.2 atsakovei A. E. F. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais D1 (201 m²) ir D2 (674 m²),
1.1.3 atsakovei D. M. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais C3 (37 m²) ir E (38 m²),
1.1.4. trečiajam asmeniui N. V. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A1 (209/418 (209 m²)), A2 (92/185 (92 m²)) ir A3 (91/181 (91 m²)),
1.1.5. trečiajam asmeniui J. S. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B1 (380 m²), B2 (173 m²) ir B3 (74 m²),
1.1.6. trečiajam asmeniui G. J. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais C1 (200 m²) ir C2 (183 m²),
1.1.7 žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu F1 (242 m²), priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams – R. S. (33/66 (33 m²)), N. V. (33/66 (33 m²)), J. S. (55 m²), D. M. (30 m²), A. E. F. (56 m²) ir G. J. (35 m²),
1.1.8. žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu F2 (1203 m²), priskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams – R. S. (116/232 (116 m²)), N. V. (116/232 (116 m²)), J. S. (254 m²), D. M. (244 m²), A. E. F. (236 m²) ir G. J. (237 m²).
1.2. Priteisti iš atsakovių ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateiktame ir vėliau patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei, atsakovėms bei tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas turi 0,4189 ha plotą. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašą žemės sklypas bylos šalims ir tretiesiems asmenims priklauso šiomis dalimis: R. S. 541/4189, D. M. 349/4189, N. V. (ieškovės anūkui) 541/4189, J. S. 936/4189, A. E. F. 1167/4189 ir G. J. 655/4189. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad yra nustatyta nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka atsakovei D. M. priklausančiai nekilnojamojo turto daliai. Gavus iš VĮ „Registrų centras“ dokumentus buvo nustatyta, kad 2006 (duomenys neskelbtini) žemės sklypas buvo suskirstytas į A1, A2, A3, B1, B2, B3, C1, C2, C3, D1, D2, E, F1 ir F2 dalis. Šiame žemės sklypo plane pasirašė tik dvi iš tuometinių bendraturčių, t. y. J. J. ir J. K.. Ieškovės vertinimu, ši naudojimosi tvarka yra niekinė, nes nėra žemės sklypo bendraturčių notarinio susitarimo, nėra teismo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir vienas iš bendraturčių negali nustatyti naudojimosi tvarkos, prisiskirdamas pats sau tam tikras žemės sklypo dalis. Kadangi ieškovė ir kiti žemės sklypo bendraturčiai pageidauja nusistatyti naudojimosi sklypu tvarką, matininkas G. S. parengė naudojimosi tvarkos planą, kuriame nurodė bendraturčių individualiai naudojamas žemės sklypo dalis bei dalis, kuriomis visi bendraturčiai naudosis bendrai. Visi bendraturčiai, išskyrus atsakoves, su parengtu planu ir naudojimosi tvarka sutinka. Ieškovė kreipėsi į atsakovę D. M. ne kartą su prašymu pasirašyti plane bei nuvykti pas notarę dėl susitarimo pasirašymo, tačiau atsakovė atsisakė tai daryti, jokių motyvų nenurodė. Pažymi, kad ieškovės pateikiamame naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane atsakovei priskiriamos naudoti individualiai žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais C3 (37 m²) ir E (38 m²), t. y. ieškovė ir kiti bendraturčiai sutinka ir neginčija, kad atsakovė D. M. toliau naudotų tas pačias žemės sklypo dalis C“ ir E ir lygiai to paties ploto – 37 m² ir 38 m². Likusi atsakovei D. M. priklausanti žemės sklypo dalis patenka į bendro naudojimo plotus, pažymėtus indeksais F1 (30 m²) ir F2 (244 m²). Tiek šių dalių dydis, tiek dislokacija visiškai atitinka atsakovei 2017(duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas sklypo dalis bei ankstesnį, dalies buvusių bendraturčių pasirašytą 2006 (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą. Todėl atsakovės teisės ir interesai yra visiškai užtikrinti, nepažeidžiami. Pažymi, jog ieškovės siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas užtikrina visų bendraturčių patekimą prie gyvenamojo namo (paliktas būtinas apėjimas, takai) ir ūkinių pastatų, palikti faktiškai naudojami takai, bendro naudojimo kiemas bei privažiavimas ne tik prie gyvenamojo namo, bet ir ūkinių pastatų. Visiems bendraturčiams užtikrinama teisė laisvai naudotis bendromis erdvėmis. Ieškovės nuomone, jos parengtas sklypo naudojimosi tvarkos planas išsprendžia visus bendraturčių nuosavybės naudojimo klausimus, suderina visų bendraturčių interesus, nekeičia nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, užtikrinama socialinė taika tarp bendraturčių, todėl ieškovė prašo teismo patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, sudarytą matininko G. S. Taip pat nurodo, jog siūlomu naudojimosi tvarkos planu atsakovei A. E. F. priskiriama individualiam naudojimui žemės sklypo dalis D1 (201 m²), esanti prie jai priklausančios 1/2 ūkinio pastato. Kita jai individualiam naudojimui priskiriama žemės sklypo dalis D2 (674 m²) yra šiaurinėje sklypo dalyje. Šiame žemės sklypo plote yra labai didelis daržas, kurį naudoja atsakovė A. E. F., bei dalis ploto eina palei daugiabutį gyvenamąjį namą. Šiai atsakovei taip pat priskiriama bendrai naudotis su kitais bendraturčiais žemės sklypo dalis F1 (56 m²), esanti po daugiabučiu gyvenamuoju namu, bei aplink jį suformuotas apėjimas. Likęs bendro naudojimo plotas F2 (atsakovei A. E. F. tenkantis plotas 236 m²) yra rytinėje sklypo dalyje prie ūkinių pastatų, naudojamas kaip pravažiavimas, kiemas, praėjimo takai bendriems bendraturčių poreikiams. Atsakovei A. E. F. individualiam naudojimui suformuota sklypo dalis yra labai racionali, atitinka jos faktinį naudojimą, visas jai priskirtas plotas yra viename masyve, patogus naudoti, neišmėtytas gabaliukais po visą sklypą, atsakovei priskiriama pati geriausia viso žemės sklypo dalis, numatyti priėjimai prie jai priklausančių nuosavybės objektų, todėl nei ieškovei, nei kitiems bendraturčiams nesuprantamas atsakovės nesutikimas su siūloma nustatyti naudojimosi tvarka. Tiek šių dalių dydis, tiek dislokacija vėlgi visiškai atitinka atsakovei priskirtą plotą pagal ankstesnį, dalies buvusių bendraturčių pasirašytą, 2006 (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą. Tokiu būdu atsakovės A. E. F. teisės ir interesai yra visiškai užtikrinti, nepažeidžiami. Atsakovės A. E. F. argumentas dėl inžinerinių tinklų apsaugos zonų, tariamai tenkančių jai vienai ir taip suvaržančių jos teises, yra absoliučiai nepagrįstas, kadangi ne jai vienai priskiriama inžineriniais tinklais ir jų apsaugos zonomis užimama žemė. Pagal pateikiamą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą matyti, kad inžineriniai tinklai eina per įvairias sklypo dalis ir tenka lygiai taip pat visiems kitiems bendraturčiams.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. E. F. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, jog nesutinka su pateiktu ieškiniu, prašo atmesti ieškinio reikalavimus, išvardintus patikslinto ieškinio 1 punkte ir jo 1.2, 1.7 ir 1.8 papunkčiuose, kaip pažeidžiančius atsakovės A. E. F. teisėtus interesus bei naudojimosi tvarkos, socialinės taikos ir proporcingumo, adekvatumo, naudojimosi patogumo ir efektyvumo kriterijus; palikti nenagrinėtus ieškinio 1 punkto 1.3, 1.4, 1.5, 1.6 papunkčiuose išdėstytus materialinius teisinius reikalavimus, kurie keliami asmenims, neįtrauktiems į bylą atsakovais, ir taikyti ieškovės atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 95 straipsnyje numatytas teisines pasekmes. Nurodo, kad ji yra pasirašiusi ieškovės paruoštą žemės sklypo naudojimosi planą, tačiau mano, kad yra pagrindas atšaukti šį parašą ir laikyti ji negaliojančiu. Pasirašydama planą nebuvo išsamiai susipažinusi su siūlomu projektu. Mano, kad siūlomas naudojimosi tvarkos planas neatitinka jos interesų, todėl yra koreguotinas. Pažymi, jog jai nuosavybės teise priklauso 1167/4189 dalys žemės sklypo. Pirminė šios žemės sklypo dalies nuosavybės teisė atsirado 1998 (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perkant atsakovės šeimai iš valstybės analogiškai nurodytą 1167/4189 dalį žemės sklypo. Prie šios pirkimo–pardavimo sutarties buvo pridėtas 1998 (duomenys neskelbtini) sudarytas namų valdos žemės sklypo planas, kurį įstatymo nustatyta tvarka patvirtino kompetetingos valstybės institucijos. Šiame plane yra atžymos bei rašytinės nuorodos, iš kurių matyti, jog 0,4189 sklype yra nustatytos kanalizacijos apsauginė zona, vandentiekio apsauginė zona. 2019 (duomenys neskelbtini) yra teisiškai registruotos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: elektros tinklų apsaugos zonai, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonai, šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonai. Iš ieškovės pateikto projekto, o taip pat iš 1998 (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plano matyti, kad šios apsaugos zonos išsidėsčiusios šiaurinėje viso žemės sklypo dalyje, ties jai (atsakovei A. E. F.) priklausančiu butu Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės siūlomu planu atsakovei A. E. F. bandoma priskirti atskiram naudojimui apsauginių zonų plotus. Mano, jog bendro naudojimo plotas F2 patogumo prasme suprojektuotas netinkamai, kadangi atsakovė niekada nesinaudojo ir neturi tikslo naudotis pastarojo ploto rytine dalimi (už ūkinių pastatų). Nemano, kad ieškovė ar kiti bendraturčiai pretenduotų naudotis šio ploto šiaurine dalimi, esančia ties bandomais atsakovei A. E. F. priskirti D1 ir D2 plotais. Be to, mano, kad netinkamai suprojektuotas bendras naudojimas apie gyvenamąjį namą, kadangi nėra galimybės be trukdžių apeiti visą gyvenamąjį namą. Ieškovė pageidauja, kad niekas nesinaudotų pietinės namo dalies erdve, prašo ją priskirti atskiram jos naudojimui (A3). O tai tam tikras išimtinumo siekimas. Be to, žemė po gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais negali būti priskirta bendram naudojimui, nes ant jos stovi privatūs turto objektai (pastatai), todėl ši žemė gali būti naudojama tik atskirai. Pažymi, jog atsakovės A. E. F. šeima 1998 (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo dalį –0,1167 ha ginčo žemės sklypo ir ši nuosavybės teisė yra įregistruota viešajame registre. Prie pirkimo–pardavimo sutarties buvo pridėtas namų valdos žemės sklypo planas, suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis ir patvirtintas jų antspaudais bei atstovų parašais. Šiame plane nurodyta, kad ieškovės šeima (E. S.) taip pat yra įsigiję iš valstybės 0,1082 ha dydžio dalį. Plane esančioje lentelėje nurodyta, kaip yra paskirstyta naudojama žemė, t. y. kokie plotai priskiriami sodui–daržui, kiemui, bendram naudojimui, o kurie plotai yra po pastatais. Plane taip pat išskirtos žemės sklype esančios apsauginės zonos ir nurodytas jų plotas. Ieškovės naudojimui priskirtas plotas, plane pažymėtas raide A, o atsakovei A. E. F. – D. I. turi pareigą įrodyti, kad atsakovė trukdo jai naudotis šiame plane pažymėta ir priskirta žemės sklypo dalimi arba atsakovės išsipirkta ir naudojama žemės sklypo dalis kaip nors pažeidžia ieškovės nuosavybės teises arba įstatymu saugomą interesą. Atsakovė A. E. F. sutinka, kad atsakovės D. M. išviešintas 2006 m. namų valdos žemės sklypo planas yra niekinis, kadangi atsakovei ar jos sutuoktiniui A. F. toks planas niekada nebuvo pateiktas, apie jo egzistavimą ji nežinojo iki šio proceso pradžios, šiame plane nėra nei A. F., nei jos pačios parašo. Atsakovė A. E. F. didžiausia naujai parengto plano yda, o tuo pačiu savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, laiko aplinkybę, kad jame esantys duomenys nesutampa su 1998 m. planu. Pažymi, jog pagal 1998 m. patvirtintą žemės sklypo planą bendram naudojimui buvo priskiriamos visų bendraturčių lygios dalys (t. y. po 244 m²), o naujai paruoštame plane šie skaičiai yra pakitę bendraturčių nenaudai, padidėjo. Kokiu pagrindu didinamas bendro naudojimo plotas, iš parengto plano neaišku, kodėl proporcijos skirtingos, taip pat neaišku. Pagal 1998 m. planą bendro naudojimo žemės sklypo plotas (lygiomis dalimis) sudarė 1220 m² plotą, o naujai parengtame plane jis padidėja iki 1445 m².
4. Atsakovė D. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu ir prašo ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą bei priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2017 (duomenys neskelbtini) nusipirko iš B. K. 349/4189 dalis 0,4189 ha žemės sklypo, butą bei negyvenamąją patalpą–garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu jai buvo perduotos teisės ir pareigos, įskaitant, bet neapsiribojant, nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Perėmusi natūra turtą pagal perdavimo–priėmimo aktą, ji pradėjo naudotis sutartyje nurodytomis dalimis žemės sklypo, tačiau ieškovė su savo (dabartiniu metu jau mirusiu) sutuoktiniu pradėjo nepaisyti de facto tvarkos. Ieškovė nepaiso atsakovės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos ir prieš trečiuosius asmenis išviešintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovė iki šio momento negali naudotis jai priklausančiomis tiek asmeninėmis, tiek bendromis žemės sklypo dalimis. Prie atsiliepimo pateikė foto nuotraukas, kuriose yra užfiksuoti ieškovės piktnaudžiavimo momentai, t. y. bendro naudojimo žemės sklypo dalyje yra suversti akmenys, statybinės medžiagos ir žvyro krūva, kuris yra naudojamas ieškovės ūkiniams reikalams. Dėl sumažėjusio ploto ji negali pasinaudoti bendru kiemu, taip ribojama atsakovės teisė naudotis savo nuosavybe. Kartą grįžusi po darbo rado vietą, kur statydavo automobilį, užtvertą akmenimis ir virve, dėl to savo transporto priemonę yra priversta parkuotis gatvėje. Be to, visiems bendraturčiams turi būti nustatoma teisė 1 m pločio juosta apeiti aplink pastatą, jį prižiūrėti, remontuoti ir pan. Mano, jog ieškovės prašoma patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžiamos tiek atsakovės, tiek ir trečiųjų asmenų teisės.
5. Trečiasis asmuo G. J. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), įsigijo 2007 (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo–pirkimo sutarties pagrindu. Šios sutarties pagrindu perėmė ir ankstesnės savininkės J. J. turėtus įsipareigojimus ir susitarimus dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos. Kadangi matininko G. S. 2022-03-09 parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas jos atžvilgiu atitinka tą tvarką, kurią patvirtina jos jau turimas planas, gautas įgyjant minėtą turtą, ji neturi jokių pretenzijų, neprieštarautų, jei ieškinys būtų tenkinamas.
6. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovas advokatas Ričardas Noreika nurodė, kad į bylą pateikti 1996 m., 2006 m., 2022 m. žemės sklypo planai yra visiškai vienodi, niekas planuose nesiskiria. Ieškovė siūlo atsakovei D. M. naudotis ta pačia sklypo dalimi, kuria D. M. jau naudojasi pagal savo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovei A. E. F. netinka, kad jai siūlomoje dalyje nustatytos apsauginės zonos, tačiau kitiems bendraturčiams irgi tenka vamzdynų dalis, kurių dalis pas A. E. F. netgi mažesnė. Nei vienas iš bendraturčių kitų naudojimosi tvarkos variantų / pasiūlymų neteikia. Rimtų argumentų, kodėl 2022 m. planas blogas, nepateikta, todėl ieškovė nežino, ką galėtų keisti arba koreguoti. Taip pat nurodė, jog ieškovė ketino parduoti savo turto dalį, tačiau sandoris su pirkėjais, kurie norėjo įkeisti perkamą nekilnojamąjį turtą, žlugo, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.171 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti įkeistas tik visų bendraturčių sutikimu; įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau įkeičiama daikto dalis turi būti tiksliai nustatyta bendraturčių sudarytoje ir notaro patvirtintoje naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartyje. 1996 m. ir 2006 m. planuose nebuvo nustatytos ir notariškai patvirtintos naudojimosi tvarkos.
7. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad norėjo parduoti savo butą, buvo susitarusi su pirkėju, tačiau paaiškėjo, kad jos atveju reikalinga turėti nustatytą bendro turto naudojimosi tvarką. Ieškovė turėjo grąžinti iš pirkėjo gautą avansą dvigubai, nes negalėjo parduoti buto, nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pažymėjo, jog faktiškai naudojimosi tvarka nesikeičia, tik reikia ją patvirtinti notariškai. Kaimynai (bendraturčiai) jau apie 30 metų faktiškai naudojasi sklypo dalimis, kaip nustatyta į bylą pateiktame 2022-03-09 plane. Žino, kad jos vyras buvo pasakęs D. M., jog ji negali statyti automobilio bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Tačiau ieškovė leidžia naudotis bendro naudojimo dalimi, pati tai neseniai sakė D. M. Atsakovė A. E. F. matė planą, jį skaitė, jai jis buvo duotas, ji su juo sutiko ir buvo pasirašiusi, tik jos (duomenys neskelbtini) advokatui netiko planas dėl komunikacijų, tačiau komunikacijos eina visur. Ginčų dėl naudojamų teritorijų dydžio, ribų, dėl takų ar patekimo prie namo tarp kaimynų nekyla. Praėjimas prie ieškovės namo pusės yra, ten nupjauta žolė, kas nori, gali praeiti, bet niekas jos pusėje nevaikšto. Visi turi išėjimus į gatvę, todėl ir nevaikšto. Neprisimena, kuriais metais išsipirko iš valstybės žemės sklypą, tačiau tikriausiai turi pirkimo–pardavimo sutartį ir prie šios sutarties pridėtą namų valdos žemės sklypo planą. Šį planą ir vežėsi į VĮ Registrų centras bei pas notarą, jai buvo išaiškinta, kad planas galiojantis, bet turi būti notariškai patvirtinta naudojimosi tvarka.
Šalies argumentai
8. Atsakovė D. M. teismo posėdžių metu galiausiai nurodė, jog nesutinka su pateiktu ieškiniu, pasirašytų taikos sutartį, jeigu ieškiniu siūlomas planas būtų pakoreguotas. Nurodė, jog ji jau 5 metus (nuo įsigijimo) negali naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi. Sklype yra daug ūkinių pastatų su priestatais. Jos turimame plane jokie priestatai nepažymėti, pastatai nurodyti kvadrato formos žymėjimu, o naujajame plane priestatai yra pažymėti. Realybėje ji (D. M.) negali naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, ją pasidalino likę bendraturčiai, yra tik praėjimas paliktas. Su ieškove kažkada ėjo kartu ieškoti, kurioje bendro naudojimo sklypo dalyje galėtų išskirti jai (D. M.) priklausančią 200 m² dalį, kad ji galėtų pasistatyti automobilį, tačiau tokio ploto nerado. Ginčas kyla dėl bendro naudojimo žemės sklypo dalies, nes ji negali naudotis jai priklausančia dalimi. Bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta jai naudotis bendru kiemu, o iki teismo tokia galimybė nebuvo sudaryta. Prisimena, jog 2019 m. pabaigoje grįžusi namo, toje vietoje, kur statydavo savo automobilį, rado akmenimis užverstą tvorą ir ištiestą virvę. Ieškovės vyras jai tada pasakė, kad jai ta sklypo dalis nepriklauso. Nors ji sakė, kad jai priklauso bendras kiemas, ji yra bendraturtė, tačiau ieškovės vyras jai atsakė, kad jai toje vietoje sklypo dalis nepriklauso, ji neturi ūkinių pastatų, turi nešdintis į savo kiemą, o į minimą teritoriją turi nekišti nosies. Ji buvo nusprendusi nesikišti į bendro kiemo reikalus, naudotis tik kiemu po savo langais. Ji yra susipažinusi su 2022 m. planu. Bendrai naudojamu sklypu F2 ji naudotis nenori dėl tvyrančios įtampos, ten nevaikšto, į jį nepretenduoja, nes yra kliūčių naudotis ta dalimi. Bendrai naudojamame plote visada buvo priversta žvyro, akmenų, automobilių ir kitų dalykų.
Atsiliepimas
9. Atsakovės A. E. F. atstovas advokatas V. F. teismo posėdžių metu nurodė, kad 1998 m. sudarant valstybinės žemės pirkimo sutartį, buvo sudaryti namų valdos planai, tuose planuose buvo aiškiai nubraižytos ne tik ribos, dalys, bet ir pateikta lentelė su išmatavimais. Joje nurodoma, kiek skiriama bendraturčiui daržo, sodo ploto, ploto po pastatais, bendro naudojimo ploto. Kiekvieno bendraturčio vienoda dalis, t. y. po 244 m², iš viso 1200 m² buvo skirta bendram naudojimui. Šis plotas pagal 2022 m. planą yra padidėjęs, tačiau neaišku, kodėl, nes bendras sklypo plotas nesikeitė nuo 1998 m. Senojo 1998 m. plano niekas nepripažino neteisingu arba neteisėtu ir naikintinu, planas yra geras ir tinkamas. Atsakovė A. E. F. siekia išlaikyti status quo, kuris buvo nustatytas 1998 m. planu, su valstybe ir bendraturčiais. Niekas iš bendraturčių netrukdo ieškovei naudotis nekilnojamuoju turtu pagal sudarytą 1998 m. planą. Keisti 1998 m. nustatytą naudojimosi planą nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, jog 2022 m. plane atsirado du nauji priestatai, o senajame plane prie ūkinių pastatų nėra priestatų. Iš 2022 m. plano matosi, kad prie ieškovės ūkinių pastatų yra atsiradęs priestatas ir trečiojo asmens J. S. pusėje atsirado priestatas, kuris yra ant bendro naudojimosi žemės. Bendraturčių sutikimas trečiojo asmens J. S. garažo statybai nebuvo duotas.
10. Trečiasis asmuo J. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog su 2022 m. planu sutinka. Ne kartą D. M. sakė, jog gali automobilį statyti ten, kur tik nori, nes kiemas yra bendro naudojimo. Ji siūlė D. M. statyti automobilį prie savo garažo. Nežino, ar jai priklausantis garažas stovi ant bendro naudojimosi žemės. Visi bendraturčiai žeme naudojasi pagal 2022 m. planą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Esminės faktinės bylos aplinkybės.
11. Nustatyta, ir ginčo byloje dėl to nekyla, jog ieškovei R. S., atsakovėms A. E. F. ir D. M. bei tretiesiems asmenims N. V., J. S. ir G. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra 0,4189 ha ploto.
12. Žemės sklypas bylos šalims ir tretiesiems asmenims priklauso šiomis dalimis: ieškovei R. S. – 541/4189, trečiajam asmeniui (ieškovės anūkui) N. V. – 541/4189, atsakovei D. M. – 349/4189, atsakovei A. E. F. – 1167/4189, trečiajam asmeniui J. S. – 936/4189, trečiajam asmeniui G. J. – 655/4189.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
13. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko G. S. 2022-03-09 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė teismui nurodė, jog ketino sudaryti savo turto pardavimo sandorį, tačiau kadangi pirkėjai norėjo atlikti perkamo turto įkeitimo sandorį, notaras atsisakė sandorį tvirtinti, nes tarp bendraturčių nenustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pareikštu ieškiniu siekia nusistatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, mano, jog jos pateiktas 2022-03-09 naudojimosi žemės sklypu planas yra tinkamas, nepažeidžia nė vieno bendraturčio teisių ar interesų.
14. Anot atsakovės A. E. F., atstovaujamos advokato V. F., ginčo žemės sklypui naudojimosi tvarka nustatyta buvo jau 1998 m., kadangi valstybė, 1998 m. parduodama bendraturčiams žemės sklypo dalis, namų valdos žemės sklypo plane nurodė šių dalių proporcijas ir naudojimosi paskirtį. Namų valdos žemės sklypo planas suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis ir patvirtintas jų antspaudais bei atstovų parašais. Šiame plane, be kita ko, pateikta lentelė, joje nurodyta kaip yra paskirstyta naudojama žemė, t. y. kokie plotai priskiriami sodui–daržui, kiemui, bendram naudojimui, o kurie plotai yra po pastatais. Ieškovės naudojimui priskirtas plotas, plane pažymėtas raide A (E. S.), o atsakovei A. E. F. – raide D (A. F.). Pažymi, jog 1998 m. plano niekas nepripažino neteisingu arba neteisėtu ir naikintinu, planas yra geras ir tinkamas. Niekas iš bendraturčių netrukdo ieškovei naudotis nekilnojamuoju turtu pagal sudarytą 1998 m. planą. Keisti 1998 m. nustatytą naudojimosi planą nėra pagrindo. Tuo tarpu atsakovė D. M. nurodo, jog jos 2017 m. nusipirktai žemės sklypo daliai jau yra nustatyta naudojimosi tvarka, tai patvirtina 2017(duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 7.2.3 punkte nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, t. y. įgyjamu Daiktu3, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 349/4189 dalimis, naudosis taip: žemės sklypo dalimi, kuri apima 75 kv. m bendro ploto ir kuri žemės sklypo plane yra pažymėta indeksais C3 (37 kv. m) ir E (38 kv. m), naudosis viena, o likusiomis Daikto3 dalimis, žemės sklypo plane pažymėtomis indeksais F1 (30 kv. m) ir F2 (244 kv. m) ploto, naudosis bendrai su kitais bendraturčiais. Perėmusi natūra turtą pagal perdavimo–priėmimo aktą ji pradėjo naudotis sutartyje nurodytomis dalimis žemės sklypo. Kaip matyti, tarp šalių kilo ginčas, ar ginčo žemės sklypui yra nustatyta naudojimosi tvarka, ar ne.
15. Iš byloje esančio 1998 m. namų valdos žemės sklypo plano matyti, jog jame nurodyta, kokie plotai priskiriami sodui–daržui, kiemui, bendram naudojimui, o kurie plotai yra po pastatais, taip pat bendraturčiams priskirtas atitinkamas plotas pagal inicialus (raides), t. y. E. S. – A, B. J. – B, J. P. – C, A. F. – D, V. B. – E, bendro naudojimo – F. Namų valdos žemės sklypo planas patvirtintas kompetentingų institucijų antspaudais, tačiau pažymėtina, jog jame nėra bendraturčių parašų. Ieškovė neginčijo, jog tokį namų valdos žemės sklypo planą taip pat turi, jis buvo neatskiriama žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties dalimi.
16. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas yra neatskiriama žemės sandorio dalis. 1998 m. galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnyje taip pat buvo nustatyta, jog žemės sandoriai sudaromi raštu. Privaloma bet kurio žemės sandorio dalis – žemės sklypo (sandorio objekto) planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Taigi į bylą pateiktas 1998 m. namų valdos žemės sklypo planas buvo privaloma žemės sandorio dalis. Taip pat pažymėtina, jog 1998 m. galiojusiame 1964 m. civilinio kodekso 122 straipsnyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio iš dalyvių ieškiniu. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir nuo 2001 m. galiojančio CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
17. Taigi nors 1998 m. namų valdos žemės sklypo plane buvo tuometiniams bendraturčiams priskirtas atitinkamas žemės sklypo plotas pagal inicialus (raides) ir per daugiau nei 20 metų faktiškai susiklostė tarp bendraturčių naudojimasis atitinkamomis ginčo žemės sklypo dalimis, be to, dvi bendraturtis J. J. ir J. K. 2006 m. / 2007 m. be kitų bendraturčių sutikimo nusistatė ir įregistravo naudojimosi tvarką dalimi ginčo žemės sklypo, tačiau, teismo vertinimu, šiai dienai nėra tarp visų bendraturčių ju bendru sutarimu nustatytos ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotos bei išviešintos ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
18. Ginčo šalys yra namų valdos žemės sklypo bendraturčiai. Kaip minėta, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t. y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus, mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai ir nepažeistų nė vieno bendraturčio teisių bei interesų.
20. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus (projektą) galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.
21. Iš esmės ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo dėl to, kad nuo 1998 m. tarp senųjų ir naujųjų žemės sklypo bendraturčių susiklostė faktinis ginčo žemės sklypo naudojimas, kuris iš esmės atitinka tiek byloje esantį 1998 m. planą, tiek 2006 m. planą, tiek ieškovės su ieškiniu pateiktą 2022-03-09 planą. Anot ieškovės ir jos atstovo, ieškovės į bylą pateiktas 2022-03-09 planas niekuo nesiskiria nuo 1998 m. ar 2006 m. planų, atitinka visų bendraturčių teises ir interesus, jų nepažeidžia. Anot jų, rimtų argumentų, kodėl 2022 m. planas blogas, nepateikta, todėl ieškovė nežino, ką galėtų keisti arba koreguoti. Tačiau su tokiais argumentais teismas nesutinka.
22. Pažymėtina, jog atsakovės A. E. F. atstovas jau proceso pradžioje (atsiliepime) atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktame 2022-03-09 plane nėra numatytas apėjimas aplink gyvenamąjį namą. Pažymėjo, jog yra netinkamai suprojektuotas bendras naudojimas apie gyvenamąjį namą, kadangi nėra galimybės be trukdžių apeiti visą gyvenamąjį namą; ieškovė pageidauja, kad niekas nesinaudotų pietinės namo dalies erdve, prašo ją priskirti atskiram jos naudojimui (A3), o tai tam tikras išimtinumo siekimas. Nors ieškovė, be kita ko, nurodo, jog prie gyvenamojo namo paliktas būtinas apėjimas ir privažiavimas prie gyvenamojo namo, tačiau iš pateikto į bylą 2022-03-09 plano matyti, kad paliktas apėjimas / privažiavimas tik iš šiaurinės, rytinės ir vakarinės pusių, tuo tarpų iš pietinės pusės bendras apėjimas / privažiavimas prie namo nėra paliktas. Iš minėto plano matyti, jog gyvenamojo namo pietinėje pusėje esančiu žemės sklypu (A3) asmeniškai pageidauja naudotis ieškovė ir jos anūkas trečiasis asmuo N. V., kadangi, kaip nustatyta byloje, toje pusėje yra jiems priklausantis butas. Kad bendraturčiams vis dėlto yra apribotas apėjimas aplink gyvenamąjį pastatą iš pietinės pusės, įrodo pačios ieškovės paaiškinimai, jog prie jos namo pusės yra žolė, kas nori, gali praeiti, bet niekas jos pusėje nevaikšto. Teismo vertinimu, kadangi toje vietoje yra pasodinta žolė (veja), ieškovė ją prižiūri, pjauna, todėl bendraturčiai pro pietinę gyvenamojo namo pusę nebevaikšto. Taip pat pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu būtų patvirtinta ieškovės prašoma naudojimosi tvarka pagal 2022-03-09 planą, likę bendraturčiai neturėtų galimybės ne tik apeiti aplink gyvenamąjį namą, tačiau jie būtų priversti išimtinai naudotis praėjimu tik pro šiaurinę gyvenamojo namo pusę, t. y. pro atsakovę A. E. F. Tokiu būdu sukuriant nepatogumus atsakovei A. E. F., pro kurios pusę tektų vaikščioti bendraturčiams, norintiems patekti prie jiems 2022-03-09 planu priskiriamų (atskirai ir / arba bendrai) naudotis žemės sklypo dalių. Kadangi 2022-03-09 plane pro ieškovės pusę bendras praėjimas bendraturčiams nepaliktas, teismo vertinimu, taip išimtinai tenkinami ir iškeliami tik ieškovės subjektyvūs poreikiai ir interesai, kad pro jos pusę nebūtų vaikščiojama. Teismo nuomone, tokia naudojimosi tvarka būtų išimtinai palanki ir naudinga tik ieškovei. Be to, pažymėtina jog iš 1998 m. ir 2006 m. planų matyti, kad bendras apėjimas buvo paliktas aplink visą gyvenamąjį namą.
23. Pagal ieškovės pateiktą 2022-03-09 planą bendram naudojimui skirtos žemės sklypo dalys pažymėtos F1 ir F2. Iš minėto plano taip pat nustatyta, jog F2 dalyje ant bendro naudojimo žemės sklypo prie ieškovei tenkančios dalies A1 ir prie trečiajam asmeniui J. S. tenkančios dalies B1 yra du pastatai / priestatai. Kaip minėta, šie priestatai yra žemės sklypo dalyje F2, kuria ieškovė siūlo naudotis bendraturčiams bendrai. Atsiliepime į ieškinį atsakovės A. E. F. atstovas, be kita ko, nurodė, jog žemė po ūkiniais pastatais negali būti priskirta bendram naudojimui, nes ant jos stovi privatūs turto objektai (pastatai), todėl ši žemė gali būti naudojama tik atskirai. Teismo posėdžių metu atsakovės A. E. F. atstovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog 2022 m. plane atsirado du nauji priestatai, o senajame plane prie ūkinių pastatų priestatų nėra; iš 2022 m. plano matosi, kad prie ieškovės ūkinių pastatų yra atsiradęs priestatas ir trečiojo asmens J. S. pusėje atsirado priestatas, kuris yra ant bendro naudojimosi žemės. Teismo posėdžių metu atsakovė D. M. taip pat nurodė, jog sklype yra daug ūkinių pastatų su priestatais; jos turimame plane jokie priestatai nepažymėti, pastatai nurodyti kvadrato formos žymėjimu, o naujajame plane priestatai yra pažymėti; ginčas kyla dėl bendro naudojimo žemės sklypo dalies, nes ji negali naudotis jai priklausančia dalimi; su ieškove kažkada ji ėjo kartu ieškoti, kurioje bendro naudojimo sklypo dalyje galėtų išskirti jai (D. M.) priklausančią 200 m² dalį, kad ji galėtų pasistatyti automobilį, tačiau tokio ploto nerado; dėl sumažėjusio ploto ji negali pasinaudoti bendru kiemu. Teismo nuomone, žemė po ūkiniais priestatais, kurie priklauso ne visiems bendraturčiams, o tik vienam ar dviem bendraturčiam, negali būti priskirta bendram visų bendraturčių naudojimui. Teismo nuomone, aplinkybė, kad ant bendro naudojimo žemės sklypo F2 yra pastatyti priestatai, kurie priklauso ir kuriais naudojasi tik vienas ar du bendraturčiai, pažeidžia likusių bendraturčių teises ir interesus naudotis visa bendro naudojimo žemės sklypo F2 dalimi, nes ta dalimi, kiek užima priestatai, akivaizdu, jog kiti bendraturčiai naudotis niekaip negali. Byloje nebuvo siūlytas projektas, kad po priestatais esanti žemės dalis būtų priskirta individualiam priestatų savininkų naudojimui, o bendram naudojimui išskiriant dalį sklypo kitoje vietoje, kuri nėra užstatyta jokiu pastatu / priestatu.
24. Nors tiek dėl apėjimo aplink gyvenamąjį namą, tiek dėl bendro naudojimo žemės sklypo F2 užstatymo priestatais prie ieškovei ir trečiajam asmeniui J. S. priklausančių pastatų buvo keliamas ginčas byloje, atsakovės dėl šių aplinkybių pasisakė tiek atsiliepimuose, tiek posėdžių metu ir teismas, atkreipęs dėmesį, jog tarp bendraturčių vis dėlto kyla ginčas, leido ieškovei tikslinti ieškinį du kartus, tačiau ieškovė plano nekoregavo ir netikslino, laikėsi pozicijos, kad 2022-03-09 planas atitinka visų bendraturčių teises ir interesus. Teismo nuomone, jeigu būtų tenkintas ieškovės ieškinys ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės pateiktą 2022-03-09 planą, tai pažeistų kitų bendraturčių teises ir interesus ir sudarytų sąlygas kilti naujiems ginčams ateityje.
25. Kaip minėta, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą, kuris nepažeistų bendraturčių teisių ir interesų, atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, teismas daro išvadą, jog ieškovės pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia kitų bendraturčių teises ir interesus, yra sudaranti galimybes bendraturčių ginčams ir konfliktams kilti ateityje, todėl ieškinys atmestinas, ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko G. S. 2022-03-09 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, netenkintinas.
26. Ieškovė akcentavo, jog atsakovės savo projekto ir siūlymų neteikė, o tik reiškė prieštaravimus atsiliepimuose. Tačiau pažymėtina, jog atsakovai savo teises bei interesus byloje gali ginti tiek pareikšdami priešieškinį, tiek teikdami atsiliepimus. Atsakovai patys pasirenka vieną iš šių būdų ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Jeigu ieškovė siekia, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nustatyta, būtent ji privalo pateikti tokį pasiūlymą / žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir interesų.
27. Kaip minėta, teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių / bendraturčio pateiktus projektus (projektą) galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai (projektas) yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą.
Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
28. Atsakovės A. E. F. atstovas atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškovės atžvilgiu CPK 95 straipsnyje numatytas teisines pasekmes.
29. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
30. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pateikusi akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir / ar piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovė bandė ginti savo teises ir nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kadangi su dalimi bendraturčių jai to pasiekti ne teismine tvarka nepavyksta. Ieškinys ieškovės atmestas tik dėl to, kad pateiktas 2022-03-09 planas yra su trūkumais ir iš dalies pažeidžia bendraturčių teises ir interesus. Todėl pagrindo ieškovei taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas teisines priemones nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Ieškovės ieškinį atmestus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
32. Atsakovės ir tretieji asmenys neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovėms ir tretiesiems asmenims nespręstinas.
33. Nustatyta, jog atsakovė D. M. sumokėjo byloje 48 ct už dviejų teismo posėdžių garso įrašų įrašymą. Kadangi suma nesiekia nė vieno euro, be to, įvertinus tai, kad byla elektroninė, atsakovė garso įrašus galėjo klausytis prisijungusi prie bylos, vadovaujantis protingumo principu, ši suma atsakovei iš ieškovės nepriteistina.
34. Byloje susidarė 108,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. S. valstybei 108,78 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą, privaloma mokėjimo kopiją pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.