Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2018 m. liepos 19 d., po 19 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro antrojo aukšto namo langą slapta įsibrovė į nepilnamečiams jo vaikams: M. M., L. M. ir J. M., priklausantį namą, kur buvo iki 2018 m. liepos 20 d., 14 val. 47 min., kai atvykstant policijos pareigūnų ekipažui pasišalino.

Be to, V. M. 2018 m. liepos 19 d., vėlų vakarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), M. M., L. M. ir J. M. priklausančioje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ištraukė durų pakabinamos spynos tvirtinimą ir įsibrovė į sandėliuko vidų, iš kur pagrobė I. M. priklausantį moterišką dviratį, 110 Eur vertės, tuo nukentėjusiajai I. M. padarė 110 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

nukentėjusiosios I. M. parodymais, kad 2018 m. liepos 19 d., apie 19 val., su vaikais išvyko iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini). Namus paliko prižiūrėti R. M., kuriai paliko nuo namų raktus, kad pašertų šunį, prižiūrėtų šiltnamį. 2018 m. liepos 20 d., apie pietus paskambinusi R. M. pranešė, kad jos buvęs sutuoktinis V. M. yra jos namuose, kur neturi teisės būti, nes šiuose namuose yra neregistruotas. Ji su V. M. yra išsituokusi 2015 metais, o namai priklauso vaikams. Ji paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie įsibrovimą į namus. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo namus ir pranešė, kad ji grįžusi namus ir juos apžiūrėjusi gali kreiptis į policiją. 2018 m. liepos 24 d., apie 20 val. grįžusi į namus pastebėjo, kad išlaužta sandėliuko namų kieme spyna, tai yra iš sienos ištraukti varžtai, kurie laikė spyną ir iš jo dingęs jai priklausantis žalios spalvos moteriškas dviratis, kurio vertė 110 Eur, kurio pavadinimo nežino. Šį dviratį dar santuokoje prieš 7 metus pirko kartus su V. M. ir jis po skyrybų atiteko jai. Sandėliuko spyna sugadinta nebuvo - buvo iš sienos ištrauktas dešinės pakabinamos spynos tvirtinimo plokštelės su įkaba varžtas. Užėjusi į namus, pamatė sujauktą miegamojo lovą, kuri jos buvo palikta tvarkingai paklota. Virtuvėje pasigedo namų lauko durų rakto, kuris buvo laikomas stikliniame inde. Pastebėjo, kad prie namo antrojo aukšto lango ant lentelių yra įlenkimai, todėl pamanė, kad buvęs sutuoktinis V. M. pasidėjęs kopėčias pro šį langą ir pateko į namo vidų. R. M. jai pasakė, kad atėjusi į jos namus langą rado atidarytą, nors išvažiuodama iš namų buvo uždariusi. V. M. šių namų raktų neturi. Pastebėjusi šiuos įsibrovimus paskambino į policiją. Atvykę pareigūnai nuvažiavo pas V. M. ir jai grąžino namų raktą ir dviratį. Byloje reiškia 5000 Eur civilinį ieškinį neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Dėl šio įsibrovimo, vagystės ji patyrė labai didelį stresą, sutriko sveikata, kuri yra ir taip silpna dėl diabeto. Naktimis sunku užmigti, dėl ko geria gydytojo paskirtus raminamuosius, nes po šio įvykio gyvena baimėje, įtampoje (b. l. 7; 51; 60-61);

liudytojos R. M. parodymais, kad ji yra I. M. draugė. Ji pati gyvena tame pačiame miestelyje, bet kiek atokiau nuo I. M. namų, adresu: (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 19 d. apie 19 val. I. M. su vaikais išvyko iš namų pailsėti. Išvakarėse jos paprašė ateiti pas ją į namus ir kol ji bus išvykusi juos prižiūrėti, pašerti šuniuką. I. M. jai padavė savo namų raktą. 2018 m. liepos 20 d. 13 val. nuėjo į jos namus. Pastebėjo, kad prie namų kieme esančio sandėliuko, lauke stovi I. M. dviratis. Paėmusi I. M. namų raktą bandė atrakinti įleidžiamą durų spyną. Raktas pasisuko - spyna atsirakino, bet durų atidaryti nepavyko, jos vis dar buvo užrakintos, todėl iš karto suprato, kad namų viduje kažkas yra ir yra užsirakinęs dar vieną durų spyną, kuri rakinama tik iš vidaus. Duris atrakino V. M. Jis smirdėjo alkoholiu. V. M. pradėjo ant jos šaukti. Ji labai nustebo žinodama, kad V. M. nuo šių namų raktų tikrai neturi ir negali turėti. Žinojo, kad jam I. M. draudžiama lankytis šiuose namuose, nebent ateiti iš anksto su ja susitarus susitikti pasimatytu su vaikais. Apie tai informavo I. M. (b. l. 66-67).

Išklausius teisme kaltinamojo parodymus, įvertinus byloje esančią surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis V. M. neteisėtai slapta įsibrovė į jo nepilnamečiams vaikams priklausantį namą bei sandėliuko vidų, iš kur pagrobė svetimą turtą, tai yra I. M. priklausantį moterišką dviratį.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. M. veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. M. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų, tad ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pats kaltinamasis patvirtino, jog nusikaltimus įvykdė, kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tad ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į nusikalstama veika padarytą žalą.

Skiriant bausmę kaltinamam V. M. atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas – vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų stadijas – nusikaltimai baigti, į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl menkaverčių priežasčių, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 98), administracine tvarka baustas dvylika kartų už įvairių nusižengimų padarymą (b. l. 99-105), informacijos apie daugelio paskirtų piniginių nuobaudų sumokėjimą nėra, kas leidžia teigti, jog skiriamos ir iki šiol nesumokėtos baudos jokio poveikio nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia, nedirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 108); į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai kad nusikalstamomis veikomis nebuvo padaryta didelės žalos nukentėjusiajai, pavogtas daiktas grąžintas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad V. M. skiriamos baudos teigiamos įtakos nedaro, jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra registruotas darbo biržoje, neturi savarankiškų pajamų, V. M. už BK 165 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. BK 63 straipsnio 1 dalies 4 dalies pagrindu bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji I. M. 2018 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 5000 Eur sumai (b. l. 57-58). 2018 m. lapkričio 21 d. nukentėjusioji I. M. pateikė pašymą baudžiamojoje byloje, kuriuo prašo sumažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 300 Eur (b. l. 127).

Nukentėjusioji I. M. prašydama jai atlyginti padarytą neturtinę žalą nurodė, kad dėl vagystės iš sandėliuko, įsibrovimo į namą ir dėl gąsdinimų, jai padaryta moralinė žala. Pažymėjo, kad dėl šio įsibrovimo į namus, ji patyrė didelį stresą, nes buvo pavogti namų raktai, išlaužtas langas ir sandėliuko spyna bei pavogtas dviratis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios I. M. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. M. priteistinas 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam V. M. 2018 m. rugsėjo 13 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (b. l. 95-96) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis 64-1 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą V. M., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.