Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūtos Miliuvienė, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjui L. K., atsakovo atstovei Laurai Stračinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui VšĮ Mykolo Romerio universitetui, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas L. K. padavė teismui skundą (t. I, b. l. 2-4), kuriame prašė panaikinti Mykolo Romerio universiteto rektoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 4I-618, grąžinti jį į tarnybą ir priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką

Paaiškino, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Mykolo Romerio universiteto Senato 2006 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 1SN-60 „Dėl Mykolo Riomerio universiteto struktūros, patvirtintos Senato 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.1SN-36, ir etatų sąrašo, patvirtinto Senato 2006 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 1SN-56, pakeitimo ir papildymo“ (jo pagrindu buvo vykdomas įstaigos reorganizavimas). Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 p. nustato darbdaviui imperatyvų reikalavimą atleidžiamam pareigūnui pasiūlyti kitas pareigas ar darbą. Pareiškėjo tvirtinimu, atleidžiant iš tarnybos, jam jokios pareigos ar kitas darbas nesiūlyti. Pagal 2003 m. balandžio 29 d. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1539 1 str. 7 p. 1 papunktį universiteto policijos fakultetų darbuotojai, einantys tam tikras pareigas ir atliekantys specialaus vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo funkcijas, yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Kadangi skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos bei užimamų lektoriaus pareigų, L. K. manymu, darbdavys, atleisdamas iš vidaus tarnybos, turėjo pasiūlyti ne tik kitas pareigūno pareigas, bet ir bet kokį kitą darbą universitete, kaip numatyta Darbo kodekso 129 str. 1 d. Paaiškino, kad jis turi radiofiziko išsilavinimą, baigęs Vilniaus universitetą. Jo manymu, išsilavinimą ir žinias atitinkantį darbą darbdavys galėjo pasiūlyti. Pareiškėjas paaiškino, jog kartu su žmona augina mažametę dukrą, gimusią 2006 m. balandžio 3 d. Savo skundą grindė ir Darbo kodekso 132 str. 2 d., kuri numato, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės.

Atsakovas VšĮ Mykolo Romerio universitetas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 11-13) paaiškino, kad pareiškėjas universiteto rektoriaus 2005 m. vasario 14 d. įsakymu Nr.4I-303, išrinkus jį konkurso tvarka, buvo paskirtas Policijos teisės ir veiklos katedros lektoriumi (statutinis valstybės tarnautojas) penkeriems metams. Mykolo Romerio universiteto senatas 2006 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 1SN-60 priėmė sprendimą nuo 2006 m. liepos 10 d. Policijos teisės ir veiklos katedrą, jos etatus, Operatyvinės veiklos katedras ir jų etatus panaikinti. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, laikantis Vidaus tarnybos statuto reikalavimų, apie naikinamą pareigybę 2006 m. gegužės 4 d. buvo įspėtas, įspėjimo laikotarpiu siūlytos kitos laisvos dėstytojo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigos, susiformavusios Kauno policijos fakultete dėl studijų dalykų perkėlimo į minėtą fakultetą. Pagal Mykolo Romerio universiteto etatų sąrašo, patvirtinto Senato 2006 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 1SN-60, 5 p. Kauno policijos fakulteto katedrose - Policijos veiklos, Valstybės sienos apsaugos, Specialaus fizinio rengimo - atestuojami dėstytojai, atliekantys specialias policijos ir valstybės sienos apsaugos pareigūnų rengimo funkcijas. Nuo 2006 m. liepos 10 d. Mykolo Romerio universitete dirbančių pareigūnų etatų buvo 28, o iš jų Kauno policijos fakultete - 27 etatai (Policijos veiklos katedros dėstytojai – 7). Šeši statutiniai valstybės tarnautojai, įskaitant pareiškėją, pateikė universiteto rektoriui prašymus perkelti juos į Kauno policijos fakultetą. Kadangi laisvų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių buvo trys, o pageidaujančių - 6, perkeliant į Kauno policijos fakultetą, vadovautasi Darbo kodekso 135 str. 1 d. (Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kokie pareigūnai turi teisę būti palikti tarnyboje, panaikinus jų pareigybę). Atsakovo tvirtinimu, atrenkant pareigūnus, atsižvelgta į turimą kvalifikaciją, vidaus tarnybos trukmę, einant konkrečias pareigas, stažą ir kitas aplinkybes, nurodytas Darbo kodekso 135 str. 1 d. Atleidžiamų pareigūnų įspėjimo laikotarpiu kitų laisvų statutinių valstybės tarnautojų pareigų Mykolo Romerio universitete nebuvo, todėl L. K. universiteto rektoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymu Nr.4I-618 atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 p. 2006 m. balandžio 26 d. viešai Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos tinklapiuose bei 2006 m. balandžio 28 d. dienraštyje „Respublika“ buvo paskelbtas konkursas Kauno policijos fakulteto Policijos veiklos katedros lektoriaus pareigoms (statutinis valstybės tarnautojas) užimti. Pareiškėjo prašymas dalyvauti konkurse negautas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog universitetas turėjo jam pasiūlyti ne tik pareigūno pareigas, bet ir bet kokį kitą darbą. Pagal Vidaus tarnybos statuto 17 str. 2 d., naikinant pareigybę, pareigūnui siūlomos žemesnės pareigos tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį paskirti į lygiavertes pareigas. Jei atleidžiamam pareigūnui nėra galimybių pasiūlyti statutinio valstybės tarnautojo pareigų, jis atleidžiamas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 p. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo argumentu, kad jis negalėjo būti atleistas iš darbo universitete, vadovaujantis Darbo kodekso 132 str. 2 d. Atsakovo tvirtinimu, kadangi Mykolo Romerio universitete dirbančių pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, Darbo kodekso nuostatos dėl darbo santykių nutraukimo apribojimo jiems netaikomos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui netaikyti atleidimo iš vidaus tarnybos apribojimai, jam neatitinkant Vidaus tarnybos statuto 56 str. 4 d. išvardintų būtinų sąlygų.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimu L. K. skundą patenkino: Mykolo Romerio universiteto rektoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 4I-618 panaikino, pareiškėją grąžino į tarnybą universitete, jo naudai priteisė 21 530,45 Lt užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (t. II, b. l. 98-101). Minėtas sprendimas apeliacine tvarka neapskųstas.

Atsakovas Mykolo Romerio universitetas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2007 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą atnaujinti byloje procesą, paaiškėjus, kad L. K. per priverstinės pravaikštos laiką tam tikrą laikotarpį dirbo (t. II, b. l. 137-138). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino, atnaujino procesą administracinėje byloje, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (t. II, b. l. 148-151).

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino procesą dėl visų L. K. reikalavimų (įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio priteisimo), iš Mykolo Romerio universiteto prašymo dėl bylos proceso atnaujinimo turinio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutarties motyvų akivaizdu, kad ginčas kilęs tik dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjui priteisimo. Atsakovas tik šioje dalyje prašė atnaujinti procesą. Jokių argumentų dėl Mykolo Romerio universiteto rektoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 4I-618 panaikinimo, pareiškėjo grąžinimo į tarnybą Mykolo Riomerio universitetas prašyme atnaujinti procesą nedėstė. Dėl šios priežasties laikytina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. sprendime išdėstytais motyvais pagrįstai panaikino Mykolo Romerio universiteto rektoriaus 2006 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 41-618 bei pareiškėją grąžino į tarnybą universitete.

Spręstinas klausimas dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Teismas, nagrinėdamas šią bylą, nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbine veikla, ir priėmė sprendimą priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikšto laiką, neatimdamas pajamų sumų, kurias L. K. gavo per priverstinės pravaikštos laiką. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kompensuojama tik už realiai negautas pajamas, todėl priteisiant atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką, turi būti minusuojamos sumos, asmens gautos priverstinės pravaikštos laikotarpiu (bedarbio pašalpa, darbo užmokestis kitoje darbovietėje ar kt.).

Iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario 11 d. rašto Nr. 47-211 (t. II, b. l. 155) matyti, kad L. K. nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. tarnavo Vidaus tarnybos 2 - ajame pulke. Viešumo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 2008 m. vasario 7 d. pažyma apie gautas pajamas (t. II, b. l. 156) liudija, kad pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio - 2007 m. kovo mėn. laikotarpiu iš tarnybos gavo atlyginimą (viso apskaičiuota suma: 18 462,52 Lt; išmokėta suma - 13 699,32 Lt).

Pareiškėjas neginčija, kad priverstinės pravaikštos laiku nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2007 m. kovo 19 d. dirbo Vidaus tarnybos 2 - ajame pulke.

L. K. 2008 m. vasario 25 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo iš atsakovo priteisti ir negautas pajamas – viso 1 741,89 Lt, susidariusias dėl darbo užmokesčių skirtumo Mykolo Riomerio universitete ir Vidaus tarnybos 2-ajame pulke nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2007 m. vasario 8 d. (t. II, b.l. 154).

Atsakovas 2008 m. kovo 4 d. rašte Nr. 3A(13.19-413)-802 nurodė, kad pareiškėjui išmokėtina suma sudaro 6 529 Lt (t. II-160-161). Nurodyta suma apskaičiuota vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-345 ir 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-340, pareiškėjo vidutinį dienos darbo užmokestį – 144,89 Lt (t. I, b. l. 40), padauginus iš vidutinio mėnesio dienų skaičiaus – 20,6 (2006 m.) ir 20,7 (2007 m.) bei atsižvelgiant į pareiškėjo darbo laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 22 d. iki 2007 m. vasario 8 d. bei tuo laikotarpiu pareiškėjo gautą darbo užmokestį ir jo skirtumą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas su šiais atsakovo pateiktais jam išmokėtinos sumos skaičiavimais sutiko.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas dirbo aukščiau nurodytu jo priverstinės pravaikštos laikotarpiu ir gavo darbo užmokestį, bei į tai, kad pareiškėjas sutinka su atsakovo pateiktu jam išmokėtinos sumos paskaičiavimu ir laiko jį pagrįstu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimas keistinas, mažinant už priverstinės pravaikštos laiką priteistinos sumos dydį. Už pareiškėjo priverstinės pravaikštos laiką iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina 6 529 Lt.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d., 162 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nuspre n d ė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjo L. K. naudai iš atsakovo VšĮ Mykolo Romerio universiteto priteista 21 530,45 Lt už priverstinės pravaikštos laiką.

Priteisti pareiškėjo L. K. naudai iš atsakovo VšĮ Mykolo Romerio universiteto 6529 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt devynis litus) už priverstinės pravaikštos laiką.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.