Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1026-619/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-10
Bylos Nr.
2S-1026-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04281-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
A.Ž.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1026-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04281-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.2.2.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A.Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties ir nustatė :

Aprašomoji dalis

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Ž. A. kreipėsi į teismą, prašydamas LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 56-118 panaikinti ir priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti už netinkamai suteiktą gydymą dėl ko atsirado lėtinis prostatitas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Ž. A. ieškinį atsakovui Laisvės atėmimų vietų ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir išaiškino, kad ieškinys turi būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas iš pateikto ieškinio turinio ir pareikštų reikalavimų nustatė, kad pareiškėjas skundžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 56-118 dėl Ž. A. pareiškimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčai dėl priimto sprendimo ir pareiškėjo prašomos žalos atlyginimo pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus yra teismingi administraciniams teismams (CK 6.271 straipsnis), ieškovo ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Ž. A. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pareiškėjas žalą sieja su netinkami suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis Ligoninėje. Ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjamo ne teisme tvarka, o tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str.). Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose, pagal kurią ginčai dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtų sprendimų nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis). LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 56-118, kuriuo išnagrinėjusi apelianto skundą dėl 2009 m., jo manymu, netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos Laisvės atėmimo ligoninėje, nusprendė, kad žala apelianto sveikatai teikiant skundžiamas sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta, todėl atsisakė atlyginti neturtinę žalą. Ieškovas taip pat prašė priteisti 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti už netinkamai suteiktą gydymą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinio reikalavimus konstatavo, kad byla yra teisminga administraciniam teismui ir atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, jog paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 21 d. nutartį, priimtą byloje IĮ Estetinės odontologijos centras „VivaDens“ v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija).

Kaip minėta pareiškėjas šiuo atveju ginčija Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, kuriame konstatuota, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas apeliantui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje žala nebuvo padaryta, ir prašo priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, ginčas kyla dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo, kas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Ginčai dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. T-56/2015). Pažymėtina ir tai, jog pačiame skundžiamame 2015 m. gruodžio 10 d. LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime nurodyta, jog nesutikdami su komisijos sprendimu asmenys turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (b.l. 41).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčas iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 8 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį, jog pagal CPK 27 str. 8 p. civilines bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo nagrinėja apygardos teismai. Kadangi ieškiniu keliami klausimai dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, byla nagrinėtina apygardos teisme (CPK 27 str. 8 p.). Pagal bendrą teritorinio teismingumo taisyklę, numatytą CPK 29 str., nurodyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 30 str. 5 d. ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamais motyvais, tačiau pagrįstai sprendė, kad ieškovo pareišktas ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Dėl nurodytų aplinkybių, naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė