Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

dalyvaujant J. T. ir jo atstovui advokato padėjėjui K. Tamulynui,

išnagrinėjęs J. T. (J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto darbo biržoje, bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2012 m. kovo 20 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14., 16., 238. punktų reikalavimus, tuo kad:

1) vairavo pakartotinai būdamas neblaivus (nustatyta 2,09 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai jam 2010-06-23 jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d.,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.;

2) neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d.

J. T. kaltu padaręs pažeidimus pagal jam pakeistą kaltinimą neprisipažino, teisme paaiškino, kad automobilio jis nevairavo (b.l. 1, 103-104, 112-113). Pripažino, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, automobilis nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. 2012-03-20 jis buvo pas J. S. (J. S.), vartojo alkoholinius gėrimus ir paprašė, kad J. S. jį parvežtų namo. Važiuojant jie susipyko ir jis liepė pastarajam palikti jį automobilyje. Užmigo keleivio sėdynėje. Nesupranta, kodėl sako, kad rado jį vairuotojo sėdynėje. Jie susipyko gal 200 m pavažiavus nuo J. S. namų. Ten jį ir rado policija ir greitoji. J. S. išėmė raktelius ir metė jam ant sėdynės, tada išėjo namo. Neatsimena ar bandė užvesti automobilio variklį. Jis buvo nuotraukas padaręs, kaip tas automobilis stovėjo, jis tikrai negalėjo apvirsti. Protokolą jam surašė iki patalpinimo į nakvynės namus. Jam automobilį grąžino policija. J. S. tą dieną nevartojo alkoholio, jau 10 metų nevartoja. Praėjusio posėdžio metu J. S. kalbėjo apie jį tikriausia, kad jis su jo žmona vartojo alkoholį.

Jis niekada nevairavo automobilio po to, kai jam atėmė teisę vairuoti. Jis buvo automobilio savininkas. Kai tikrino jo blaivumą alkotesteriu, jis buvo be sąmonės, nežino, kiek tada nustatė. Jis buvo išgėręs, galėjo įpūsti 2,9 promilės. Negali paaiškinti, kodėl alkotesterio panaudojimo kvite parašė, kad nesutinka. Jis tiksliai atsimena, kad J. S. jį vežė, bet paskui, kai jį žadino, jau silpnai atsimena. Važiavo nuo J. S. namo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). J. S. jį turėjo nuvežti namo iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis turėjo J. S. paskolinti automobilį. Jį pas J. S. atvežė Z. L. (Z. L.). M. K. (M. K.) jam nepažįstamas, nežino, kodėl jis nurodo, kad jis vairavo automobilį. Mano, kad jis melagingus parodymus davė. Jis neatsimena, kad pareigūnams prisistatė A. vardu. Turėjo mirusio brolio vairuotojo pažymėjimą. Negali pasakyti, kaip tas pažymėjimas atsidūrė pas policijos pareigūnus. A. T. (A. T.) jo miręs brolis.

Ankstesnių teismo posėdžių metu J. T. aiškino, kad J. S. jiems susipykus sustojo šalikėlyje ir nuėjo. Mašina nuriedėjo truputį į griovį. Ar J. S. raktus nuo automobilio metė ant vairuotojo sėdynės ar paliko užvedimo spynelėje – nepamena (b.l. 19-20, 80-82, 102-122).

Liudytojas M. K. teisme paaiškino, kad J. T. jis matė tik įvykyje. Mašina riedėjo atgal skersai, paskui sustojo. Jis privažiavo ir laukė kol atvažiavo gelbėtojai. Automobilis galėjo apvirsti. Automobilis riedėjo atgal skersai kelio į priešingą juostą ir pavirto. Kai jis matė, automobilio variklis buvo įjungtas. Automobilį vairavo J. T.. Jokių keleivių salono viduje ar liudininkų prie automobilio nebuvo. Kai jis pamatė, kad automobilis juda atbulas, pamanė, kad vairuotojui bloga, iškvietė tarnybas. Kai jis priėjo, vairuotojas miegojo, su juo nekalbėjo. Pirmiausiai atvažiavo policijos pareigūnai, vėliau greitoji ir gaisrinė. Riedantį automobilį pastebėjo atsitiktinai, kai važiavo pro šalį. Jis į automobilį negalėjo įlipti, nes manė, kad gali automobilis nukristi. Policija taip pat nebandė ištraukti vairuotojo, tik antrasis atvažiavęs priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas jį ištraukė. Jis iš pradžių manė, kad vairuotojas galėjo būti negyvas, vėliau iš pareigūnų sužinojo, kad jis neblaivus. Neprisimena, kodėl paaiškinime J. vardas išbrauktas ir parašytas A.. Ne jis užbraukė tą vardą. Jis iki galo nebuvo, kai pareigūnai traukė asmenį. Vėliau jam pareigūnai paskambino ir jis parašė paaiškinimą. Jis gali tvirtai pasakyti, kad kai automobilis judėjo vairuotojo sėdynėje buvo J. T.. Nebuvo kalbų, kad kažkas kitas vairavo, ne J. T.. Jis nematė žmogaus, kai mašina riedėjo, bet kai jis priėjo, už vairo sėdėjo J. T.. Nuo automobilio pastebėjimo iki kol jis privažiavo praėjo gal dvi minutės. J. T. nejudėjo. Policija ir kiti pareigūnai labai negreitai atvažiavo. Jam atrodė, kad žmogui blogai, neatrodė, kad jis miega. Iki kol atvažiavo pareigūnai, J. T. buvo be sąmonės. Jis negali pasakyti, ar tas asmuo, kuris buvo už vairo vairavo automobilį. Sąmoningai jis nevairavo gal, bet sėdėjo prie vairo. Negaliu pasakyti ar J. T. buvo prisisegęs saugos diržu. Automobilio avarinė šviesa nebuvo įjungta (b.l. 31, 33-34, 90-91).

Ankstesnių teismo posėdžių metu liudytojas J. S. paaiškino, kad J. T. turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kuriuo pas jį atvažiavo. Jis atvažiavo pats. Buvo sutarta, kad jį nuveš namo. J. T. atvažiavo apie 8 val. automobiliu. Kadangi pastarasis paskolino jam automobilį, už tai jis jį pavaišino alkoholiu. Buvo apie 8.30 val. J. T. vienas vartojo alkoholį, jo žmona truputį padėjo. J. T. išgėrė 0,7 litro brendžio. Šiaip J. T. yra negeriantis. Vėliau jis pasakė, kad nuveš jį namo. Buvo maždaug po 10 val. Atsisėdo už vairo, o J. T. šalia jo. Pavažiavo gal 150 metrų. Jis stvėrė už vairo, dėl ko jis įvažiavo į griovį. Susinervino ir išlipo iš automobilio. Raktą paliko spynelėje. Automobilį paliko šalikėlyje, netoli degalinės (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo nuo kelio. Už kelio toje vietoje yra šlaitas. Tarp šlaito ir kelio liko atstumas. Automobilis negalėjo nuvažiuoti. Automobilis stovėjo paraleliai pagrindinio kelio. Gal buvo kiek pasviręs automobilio priekis. Buvo dar atstumas 4-5 metrai. Platus šlaitas. Užgesino variklį, įjungė pirmą pavarą ir įjungė rankinį stabdį. Vėliau namie girdėjo, kad atvažiavo greitoji, gaisrinė. Automobilis toje vietoje taip ir stovėjo. Automobilis niekam negalėjo trukdyti (b.l. 31, 33-34).

Ankstesnių teismo posėdžių metu liudytojas E. T. paaiškino, kad tarnybos metu iš Vilniaus miesto VPK budėtojo gavo pranešimą, kad automobilis pavojingoje būsenoje. Buvo apie 10-11 val. Automobilis stovėjo labai pavojingai. Galvojo, kad žmogui bloga. Tai buvo (duomenys neskelbtini), jis stovėjo kairėje pusėje pakibęs ant šlaito. Jis buvo priešpriešinėje pusėje, priekiu į (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio. Šlaitas yra pakeltas, todėl automobilis pakibo. Du ratai buvo griovyje, du ant kelkraščio. Nedrįso lįsti į automobilį. Jame buvo vienas žmogus - J. T.. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, buvo sukniubęs. Automobilio variklis buvo užvestas. Buvo iškviestos dvi gaisrinės, greitoji. Gaisrinė pritvirtino mašiną ir ištraukė ją. J. T. buvo labai girtas, jautėsi labai stiprus alkoholio kvapas (b.l. 31, 34-35).

Ankstesnių teismo posėdžių metu liudytojas E. P. paaiškino, kad tarnybos metu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime mašina nuvažiavo į griovį, kad žmogui galėjo būti priepuolis. Atvyko į vietą maždaug po 10 min. Ten jau buvo Kelių policijos pareigūnai. Beveik griovyje stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pusė stovėjo šonu į šlaitą, mašina galėjo apsiversti. Mašinos priekis buvo į (duomenys neskelbtini) mašina stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje. Kai atvažiavo, gelbėjimo tarnybos buvo jau sutvirtinę automobilį. Vairuotojas buvo vienas automobilyje. Jį ištraukė gelbėtojai ir suteikė pagalbą, apžiūrėjo jį ir nustatė, kad J. T. girtas. J. T. aiškino, kad atvažiavo, rado (duomenys neskelbtini) darbą. Vėliau rodė kito žmogaus vairuotojo pažymėjimą - mirusio brolio. Bandė policijos pareigūnus suklaidinti. Tačiau nustatė jo asmenybę. J. T. prisipažino, kad jis vairavo (b.l. 31, 35).

Ankstesnių teismo posėdžių metu liudytojas A. B. paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas apie pietus, kad atbuline eiga automobilis (duomenys neskelbtini) nuriedėjo apie 20 metrų ir vairuotojas yra pakibęs ant šlaito šono. Dirbo tą dieną su pareigūnu E. P.. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir gaisrinė. Kada atvyko į vietą pastebėjo, kad automobilis yra pakibęs, o gaisrinė traukia automobilį. Automobilis buvo pritvirtintas, bet dar kabėjo ant šlaito, automobilis sustojo priešpriešinėje juostoje ir nuo kelio nuriedėjo į kelkraštį, ant šlaito. Automobilis pasikabino ant šono. Su liudytoju M. K. bendravo. Jis juos ir iškvietė. Jis paaiškino, ką jis asmeniškai matė. Automobilyje buvo tik vienas žmogus vairuotojo vietoje. Gaisrininkai ištraukė automobilį. J. T. buvo visiškai girtas. Pasodino jį į savo automobilį. Medikai jį apžiūrėjo, jis buvo sveikas. J. T. tokioje būsenoje nieko neaiškino. Kai po kelių minučių atsitokėjo, tai paaiškino, kad jis nevairavo. Jis aiškino, kad buvo su draugu ir jo draugas vairavo. Jo stovis buvo sunkus. Jo elgesys buvo agresyvus. Jis policijos pareigūnus įžeidinėjo. J. T. pateikė jaunesnio brolio vairuotojo pažymėjimą. Kai patikrino, tai tas pilietis buvo miręs, o pats J. T. teisių vairuoti neturėjo. Vėliau buvo nuvežtas į nakvynės namus išsiblaivyti (b.l. 41-43).

Ankstesnių teismo posėdžių metu liudytojas Z. L. (Z. L.) paaiškino, kad J. T. įvykio dieną paprašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes jis neturėjo teisių. Jis paprašė nuvežti pas jo pažįstamą. Važiavo su J. T. automobiliu. Pas J. T. į (duomenys neskelbtini) atvažiavo autobusu (b.l. 41, 43).

J. T. teismui pateikė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo polisą, iš kurio matyti, kad automobilis buvo draustas iki 2012-03-15 (b. l. 98), todėl laikytina neginčytinai įrodyta, kad pažeidimo padarymo metu, t. y. 2012-03-20 automobilis nebuvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Iš VĮ Regitra pažymos matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė J. T. (b.l. 109-110). Tuo J. T. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d.

Motyvuojamoji dalis

J. T. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 3-10, 13-17, 30, 37-38, 84-86, 4-95, ).

ATPK 35 str. administracinio teisės pažeidimo nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2013-10-16 (b.l. 101).

ATPK 130² str. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus. Nors nei Kelių eismo taisyklėse, nei ATPK nėra apibrėžta vairavimo sąvoka, teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtos normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-121/2012).

J. T. neigė vairavęs automobilį, nurodė, kad tai darė jo draugas, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina kita byloje surinkta medžiaga, todėl jos vertintinos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis išvengti administracinėn atsakomybės. Iš teismui pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad pagal iškvietimą nuvykę medikai rado J. T. automobilį neapvirtusį, tačiau stovintį šonu griovyje. Gelbėtojai gaisrininkai pastatė mašiną. J. T. sėdėjo vairuotojo vietoje, prisisegęs saugos diržu. Vyras buvo užsimerkęs, jį pajudinus buvo sąmoningas, teigė, kad miegojo. Kortelėje kelis kartus pažymėta, kad vyras miegojo vairuotojo vietoje (b. l. 85). Teisminio nagrinėjimo metu J. T. vis tvirtino, kad užmigo keleivio vietoje ir niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl jis buvo rastas vairuotojo vietoje.

J. T. parodymai teismo posėdžių metu buvo prieštaringi. Jis paaiškino, kad jį namo automobiliu vežė J. S., o jiems susipykus jis liko vienas miegoti automobilyje. Iš pradžių J. T. pripažino, kad mašina pariedėjo, vėliau to nepatvirtino. J. S. nurodė, kad pats įvažiavo į griovį, todėl susinervino ir nuėjo. Jis nurodė, kad jį pas J. S. nuvežė S. L., tačiau J. S. nurodė, kad J. T. pas jį atvažiavo pats.

Apklaustas teisme, nuo pat pradžių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą J. T. nurodė, kad pas J. S. atvažiavo iš vakaro, J. S. nurodė, kad ryte 2012-03-20, J. T. nurodė, kad gėrė alų ir su J. S. dukra, J. S. nurodė, kad jis išgėrė 0,7 brendžio, ir kad gėrė su jo žmona. J. T. nurodė, kad jį atvežė draugas su jo automobiliu, J. S. nurodė, kad jis atvažiavo pats. J. S. teisme nurodė, kad paliko automobilį šalikėlėje, toli nuo skardžio, įjungęs pirmą bėgį ir rankinį, tuo norėdamas patvirtinti, kad automobilis negalėjo važiuoti. Tačiau teisme apklaustas liudytoju M. K. patvirtino, kad pastebėjo, kad šalia (duomenys neskelbtini) plento pagrindinio kelio, nuvažiavime riedėjo ant kelio atbulai automobilis, jo akiratyje automobilis (duomenys neskelbtini) buvo beveik visą laiką, riedėjo į priešinę važiavimo kryptį.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad kai privažiavo prie (duomenys neskelbtini) automobilio, jame buvo vienas žmogus - J. T., kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, o automobilio variklis buvo įjungtas, ką patvirtino ir liudytojas E. T..

Policijos pareigūnai E. P. ir A. B. apklausti posėdžio metu patvirtino, kad atvykę pagal iškvietimą, aptiko automobilį (duomenys neskelbtini) pakibusį ant šlaito, už vairo jie rado J. T., kuris buvo neblaivus. Liudytojų M. K., E. P., A. B., E. T. parodymai dėl įvykio aplinkybių sutampa, jie atitinka rašytinius įrodymus byloje (ATP protokolą, tarnybinius pranešimus, schema, alkoholio matuoklio rodmenys), jų parodymais abejoti nėra pagrindo, o duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį byloje nėra pateikta.

Byloje nustatyta, kad automobilio vairuotojo vietoje prisisegęs saugos diržu sėdėjo V. T.. Automobilio variklis buvo užvestas ir automobilis judėjo. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo, todėl teismas laiko nustatyta, kad užvestas automobilis judėjo valdomas J. T., todėl pastarasis laikytinas vairavusiu automobilį. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. T. 2012 m. kovo 20 d., apie 10.45 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir būdamas 2010-06-23 baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviu pagal ATPK 126 str. 4 d., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,09 promilės), t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

J. T. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, į J. T. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nedirba, registruotas darbo biržoje, turi du vaikus, jo draugė dirba, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos vidutinės sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. numatyta tvarkais skirtina galutinis administracinis areštas (b.l. 8-13).

Tačiau teismas mano, kad galutinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant administracinį areštą, atidedant jo vykdymą ir įpareigojant atlikti nemokamus viešuosius darbus, kuriuos J. T. sutinka atlikti (b.l. 120-122).

Papildomos nuobaudos (transporto priemonės konfiskavimas) paskyrimas būtų nuobauda ne pažeidimą padariusiam, o kitam, asmeniui šiuo atveju Z. L., t.y. asmeniui kuris iš J. T. nupirko minėtą transporto priemonę ir nebūtų proporcingas nuobaudos tikslams pasiekti bei neatitiktų teisingumo tikslų.

Visa tai teismui leidžia daryti išvadą, jog, siekiant apginti teisėtus transporto priemonės naujo savininko Z. L. interesus, ir, nustačius jog minėta transporto priemonė buvo panaudota teisės pažeidimui padaryti be šio naujo savininko valios, ką įrodo duomenų 2012-04-03 pakeitimas VĮ „Regitra“ jog minėtas savininkas nebuvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ straipsnio 2 dalies gruodžio 13 d. redakcija atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai išaiškinimais dėl ATPK 30 ¹ straipsnio taikymo“, ATPK 30 ¹ str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., neturi būti taikomas ATPK 130 ² str. numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Automobilis negrąžintinas Z. L., nes pastarajam J. T. pardavė (b.l. 110, 120-122).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. T. (J. T.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., ATPK 130² str. ir skirti:

- pagal ATPK 123 str. 5 d. – 100 litų baudą;

- pagal ATPK 130² str. – 25 parų administracinį areštą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą J. T. (J. T.) paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą.

Vadovaujantis ATPK 338¹ str., atidėti J. T. (J. T.) 25 (dvidešimt penkių) parų administracinio arešto vykdymą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką atlikti 80 valandų (po 20 valandų kiekvieną mėnesį) nemokamų viešųjų darbų.

Įsiteisėjusį nutarimą, kuriuo paskirti nemokami vešieji darbai, pradėti vykdyti nuo jo nuorašo gavimo šių darbų vykdančioje institucijoje dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.