- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-556-109/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Arūnas Rudzinskas, Birutė Bobrel (pran.)
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- R. L.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis, Jurgita Spaičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant ieškovui A. T. , jo atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, atsakovui R. L. , jo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-405-454/2007 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo ir atsakovo R. L. priešieškinį ieškovui A. T. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. T. , pakeitęs ieškinio faktinį pagrindą, patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. L. 50000,- Lt skolą, 9375,- Lt delspinigių, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.I, 99-100 b.l.). Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys 2005 m. kovo 7 d. sudarė apsimestinę 50000,- Lt paskolos sutartį, kuria siekė pridengti kitą sandorį – atlygintinę pavedimo sutartį, kuria atsakovas R. L. pavedė ieškovui A. T. organizuoti patalpų, (duomenys neskelbtini) , kuriose veikė UAB „Miško vaistinė“ vaistinė nuomos sutarties nutraukimą, naujos nuomos sutarties su UAB „Medicamen“ sudarymą ir leidimų vaistinės veiklai gavimą, o už pavedimo įvykdymą atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti vaistinės vieno mėnesio apyvartos dydžio atlyginimą, t.y. 50000,- Lt. Sutartį ieškovas įvykdė, tačiau atsakovas pagal pavedimo sutartį neatsiskaitė, todėl iš atsakovo turi būti priteista 50000,- Lt skola ir 9375,- Lt delspinigių už prievolės atsiskaityti termino praleidimą bei procesinės palūkanos nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas R. L. priešieškiniu prašė 2005 m. kovo 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes tai apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.). Priešieškinyje nurodoma, kad 2005 m. kovo 7 d. paskolos sutartimi buvo pridengtas kitas sandoris – atlygintinė pavedimo sutartis, kuria atsakovas R. L. pavedė ieškovui A. T. organizuoti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , kuriose veikė UAB „Miško vaistinė“ vaistinė nuomos sutarties nutraukimą, naujos nuomos sutarties su UAB „Medicamen“ sudarymą ir leidimų vaistinės veiklai gavimą, o už pavedimo įvykdymą atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti vaistinės vieno mėnesio apyvartos dydžio atlyginimą, t.y. 50000,-Lt. Tačiau UAB „Medicamen“ atidarius vaistinę, (duomenys neskelbtini) , paaiškėjo, kad vieno mėnesio apyvarta nesiekia 10000,- Lt, todėl atsakovas atsisakė sumokėti ieškovui 50000,- Lt atlyginimą (T.I, 44-45 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino, 2005 m. kovo 7 d. paskolos sutartį pripažino negaliojančia bei priteisė iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad nors ieškovas ir atsakovas pasirašė 2005-03-07 paskolos sutartį (T.I, 6 b.l.), tačiau pačios šalys pripažino, kad tarp jų realiai buvo sudaryta pavedimo sutartis, kuria atsakovas pavedė ieškovui organizuoti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , kuriose veikė UAB „Miško vaistinė“ vaistinė nuomos sutarties nutraukimą, naujos nuomos sutarties su UAB „Medicamen“ sudarymą ir leidimų vaistinės veiklai gavimą, o už pavedimo įvykdymą atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti vaistinės vieno mėnesio apyvartos dydžio atlyginimą, t.y. 50000,- Lt. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei tai, jog pinigai pagal paskolos sutartį perduoti nebuvo, teismas sprendė, kad priešieškinis dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia tenkintinas. Nagrinėdamas ieškovo ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir įvertinęs šalių paaiškinimus, teismas pripažino, kad nors tarp ginčo šalių (fizinių asmenų) buvo sudaryta pavedimo sutartis, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog pagal CK 6.758 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad tarp fizinių asmenų sudaryta pavedimo sutartis yra neatlygintinė, ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. T. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, priteisti iš atsakovą skolą ir delspinigius bei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.I, 216 b.l.).
1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tikrąją šalių valią sudarant sandorį, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra paneigta prezumpcija, jog ginčo šalys (fiziniai asmenys) sudarė neatlygintinę pavedimo sutartį. Pats atsakovas neginčijo, kad su ieškovu sudarė atlygintinę pavedimo sutartį, todėl teismo išvada dėl neatlygintinės pavedimo sutarties sudarymo nepagrįsta.
3. Be to, teismas nustatė, kad pavedimo sutarties sudarymo metu tiek ieškovas, tiek atsakovas, dirbo farmacijos versle, turėjo įmonių, užsiimančių vaistinių verslu, akcijų, ieškovas UAB „Miško vaistinė“ akcijų, atsakovas UAB „Medicamen“ akcijų, o tai patvirtina, kad abi ginčo šalys (fiziniai asmenys) yra verslininkai. Pagal CK 6.758 straipsnio 2 dalį, kai viena arba abi pavedimo sutarties šalys yra verslininkai, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra atlygintinė.
4. 50000,- Lt atlyginimo dydis už pavedimo sutarties įvykdymą buvo nustatytas paskolos sutartyje, kurią šalys sudarė siekdamos pridengti pavedimo sutartį. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pavedimo sutartis buvo atlygintinė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (T.II, 4-6 b.l.).
1. Teismas pagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes pats ieškovas patvirtino, kad atsakovui pagal 2005 m. kovo 7 d. paskolos sutartį pinigų neskolino. CK 6.875 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu įrodoma, jog pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta, t.y. negaliojančia.
2. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį atsakovui dėl atlyginimo ir delspiniginių priteisimo už pavedimo sutarties įvykdymą, nes ieškovas netinkamai įvykdė pavedimo sutartį. Šalys skirtingai aiškina pavedimo sutarties sąlygą dėl atlyginimo mokėjimo. Teismas įvertinęs visus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad ieškinys neįrodytas ir atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o atsakovas ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Tiek iš ieškovo suformuluoto prašymo apeliaciniame skunde, tiek iš apeliacinio skundo turinio ir argumentų, matyti, kad ieškovas apeliacine tvarka neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas atsakovo priešieškinis dėl 2005 m. kovo 7 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas priešieškinis ir 2005 m. kovo 7 d. paskolos sutartis pripažinta negaliojančia, nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nėra paneigta CK 6.758 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pavedimo sutarties tarp fizinių asmenų neatlygintinumo prezumpcija, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas priešieškinyje (T.I, 44-45 b.l.), tiek ieškovas patikslintame ieškinyje, kuriame pakeitė ieškinio faktinį pagrindą (T.I, 99-100), nurodė, kad 2005 m. kovo 7 d. paskolos sutartimi ginčo šalys pridengė kitą sandorį – atlygintinę pavedimo sutartį, kuria atsakovas R. L. pavedė ieškovui A. T. organizuoti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , kuriose veikė UAB „Miško vaistinė“ nuomos sutarties nutraukimą, naujos nuomos sutarties su UAB „Medicamen“ sudarymą ir leidimų vaistinės veiklai gavimą, o už pavedimo įvykdymą atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti vaistinės vieno mėnesio apyvartos dydžio atlyginimą, t.y. 50000,- Lt. Taigi, patikslino ieškinio ir priešieškinio faktinis pagrindas pavirtina, kad ginčo šalys pripažįsta, jog jos 2005 m. kovo 7 d. sudarė pavedimo sutartį, kurioje numatė atlyginimą už jos įvykdymą. Nustatytos aplinkybės, kolegijos nuomone, akivaizdžiai įrodo, kad šalys sudarė atlygintinę sutartį, o tai leidžia daryti išvadą, jog CK 6.758 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra paneigta. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai pripažino, jog nėra paneigta pavedimo sutarties, sudarytos tarp dviejų fizinių asmenų, neatlygintinumo prezumpcija.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pašalina pirmosios instancijos teismo padarytą įrodymų vertinimo pažeidimą ir konstatuoja, kad 2005 m. kovo 7 d. ieškovas ir atsakovas sudarė atlygintinę pavedimo sutartį.
Tačiau vien aplinkybės, kad šalys sudarė atlygintinę pavedimo sutartį konstatavimas nėra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Kaip matyti iš atsakovo priešieškinio (T.I, 44-45 b.l.), atsiliepimo į patikslintą ieškinį (T.I, 103-105 b.l.), atsiliepimo į apeliacinį skundą (T.II, 4-6 b.l.), atsakovo paaiškinimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, jis prašo atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas įvykdė ne visas pavedimo sutarties sąlygas. Kaip galima spręsti iš ieškovo patikslino ieškinio (T.I, 99-100 b.l.) ir paaiškinimų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, ieškovas prašo ieškinį patenkinti, nes yra įsitikinęs, kad pavedimo sutarties sąlygas įvykdė pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti visas pavedimo sutarties sąlygas, todėl kai kyla neaiškumų dėl sandorio turinio, teismas turi aiškintis tikrąjį jo turinį, atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra numatytos 2000 m. CK šeštosios knygos II dalies XIV skyriuje, o taip pat suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal kurią sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, į tikrąją jų valią, į šalių santykių turinį, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Tarp šalių nekyla ginčo, kad už pavedimo sutarties įvykdymą atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti vaistinės vieno mėnesio apyvartos dydžio atlyginimą, t.y. 50000,- Lt. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šios sutarties sąlygos aiškinimo. Ieškovas tvirtina, kad šalys susitarė dėl konkretaus atlyginimo, nustatyto pagal UAB „Miško vaistinė“ vieno mėnesio apyvartas, buvusias, kai ji vykdė vaistinės veiklą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , o atsakovas teigia, kad tai sąlyginis atlyginimas, priklausantis nuo to, ar UAB „Medicamen“ pradėjus vykdyti vaistinės veiklą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , pavyks pasiekti 50000,- Lt apyvartą per mėnesį.
Aiškindama sutarties sąlygą dėl atlyginimo mokėjimo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad kitų įrodymų, išskyrus prieštaringus šalių paaiškinimus, apie šios sąlygos prasmę ir turinį byloje nėra, todėl teismas šią sutarties sąlygą aiškina remdamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Abi ginčo šalys pripažįsta, jog atlyginimo sumos dydis buvo apibrėžtas dviem kriterijais - pinigų suma (50000,-Lt) ir vaistinės veiklos rezultatais (konkrečiu vieno mėnesio apyvartos dydžiui). Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys, apibrėždamos atlyginimo dydžio nustatymą dviem kriterijais, siekė nustatyti ne atsakovo prievolę sumokėti už pavedimo sutarties įvykdymą konkrečią pinigų sumą, nes tam būtų užtekę nurodyti vieną kriterijų – tikslią pinigų sumą (50000,- Lt), nenumatant antrojo kriterijaus (vaistinės veiklos rezultatų), bet turėjo tikslą numatyti atsakovo sąlyginę prievolę, kad sutartyje numatytas atlyginimas ieškovui bus sumokėtas tik tuo atveju, jeigu UAB „Medicamen“, pradėjusi vaistinės veiklą išsinuomotose patalpose, pasieks 50000,- Lt apyvartą per mėnesį. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia dar ir tuo, jog jeigu šalys būtų turėję tikslą nustatyti atlyginimo dydį pagal UAB „Miško vaistinė“ vieno mėnesio apyvartas, buvusias 2003-2006 m. metais, kai ji vykdė vaistinės veiklą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , būtų nustatę ne 50000,- Lt atlyginimą, o žymiai didesnę sumą, nes pagal paties ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas UAB „Miško vaistinė“ vieno mėnesio apyvartas, jos yra žymiai didesnės nei 50000,- Lt (T.I, 99-100 b.l.).
Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pavedimo sutarties šalys, susitardamos dėl atlyginimo už pavedimo sutarties įvykdymą, sutarė, jog ieškovui 50000,- Lt atlyginimas bus sumokėtas tuo atveju, jeigu UAB „Medicamen“, pradėjusi vaistinės veiklą išsinuomotose patalpose, pasieks 50000,- Lt apyvartą per mėnesį. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Medicamen“ kasos operacijų žurnalo Nr.1, pildyto 2005-05-27 – 2005-07-15 laikotarpiu, kai ji vykdė vaistinės veiklą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) , bendra apyvarta per šį laikotarpį sudarė apie 10000,- Lt (T.I, 80-88 b.l.). Šie duomenys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad UAB „Medicamen“ vieno mėnesio apyvarta buvo akivaizdžiai, t.y. daugiau kaip penkis kartus mažesnė, negu pavedimo sutartyje numatyta sąlyga, kurią įvykdžius ieškovui turėtų būti išmokėtas atlyginimas. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad neįvykus atidedamajai sąlygai, t.y. UAB „Medicamen“ apyvartai akivaizdžiai nepasiekus 50000,- Lt per mėnesį, atsakovui neatsirado prievolė mokėti ieškovui atlyginimo, todėl tenkinti ieškovo ieškinio nėra jokio pagrindo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pažeidė Civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles, ir nurodė netinkamus sprendimo motyvus, tačiau toks pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė iš esmės teisingą sprendimą (CPK 328 str.). Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą sprendimą, todėl jis, pakeičiant jo motyvus, paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.