- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1414/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio, Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas patvirtinti pareiškėjo A. A. finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RBG“ bankroto byloje Nr. B2-39-71/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi UAB „RBG“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Jonvita“. Teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi BUAB „RBG“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. 2011-01-10 pateikė teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atnaujinti terminą jo 852 000 Lt kreditoriniam reikalavimui pareikšti, jei teismo nuomone toks terminas yra praleistas, bei patvirtinti šį reikalavimą. Nurodė, jog skola kilusi iš 2008-12-30 sutarties, kuria UAB „RGB“ laidavo jam – kreditoriui, už kredito gavėją UAB „Stalakta“. Nurodė, kad apie UAB „RBG“ bankroto procedūrą jam tapo žinoma iš 2011-01-21 iš pranešimo laikraštyje „Telšių žinios“ apie būsimas varžytynes. Teigia, jog turi teisę reikalauti, kad skolininko restruktūrizuojamos UAB „Stalakta“ 852 000 Lt prievolę įvykdytų laiduotojas BUAB „RGB“, kuris yra solidarus skolininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. A. prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kadangi nustatė, jog pareiškėjo ir RUAB „Stalakta“ 2008-12-30 paskolos sutarties grąžinimo terminas sueis 2011-05-01, nepateikta įrodymų, kad RUAB „Stalakta“ nustatytu terminu bus nepajėgi grąžinti skolą, o taip pat, kad pareiškėjas yra įvykdęs laidavimo sutarties 4.1 punktą, pagal kurį kredito gavėjui tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių, laiduotojas privalo per 5 darbo dienas nuo kreditoriaus rašytinio pranešimo dienos įvykdyti visas prievoles pagal kredito sutartį. Teismas nustatė, jog pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, ar jis kreipėsi į RUAB „Stalakta“ administratorių su kreditoriniu reikalavimu, ar toks reikalavimas yra patvirtintas. Teismas nepripažino pareiškėjo kreditoriumi ir nepatvirtino jo kreditorinio reikalavimo, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „RGB“ yra skolinga A. A..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas be pagrindo nepatenkino jo prašymo, nes pagal laidavimo sutartį jis turi teisę reikalauti, kad laiduotojas BUAB „RBG“ atsakytų pagal RUAB „Stalakta“ prievolę, kaip solidariąją pareigą turintis skolininkas, nes skolininkas iki 2011-05-01 skolos negrąžins.
2. Teismas netinkamai įvertino laidavimo sutarties 4.1 punktą, kuriame šalys susitarė, kad laiduotojo sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo pradžia siejama ne su skolininko sutartinės prievolės pažeidimo momentu, o su laiduotojo gautu pranešimu apie skolininko neįvykdytą prievolę. Ši sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.).
3. Su skundu pareiškėjas pateikė įrodymus, kad 2011-03-21 išsiuntė paštu reikalavimą BUAB „RBG“ įvykdyti kredito gavėjo prievoles.
Atsiliepimas
BUAB „RBG“ administratorius atsiliepimu prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo skolininkas RUAB „Stalakta“ yra veikianti bendrovė, paskolos grąžinimo terminas nėra pasibaigęs, duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į skolininko administratorių, ar kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas, nepateikė.
2. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog yra perdavęs UAB „Stalakta“ pinigus pagal kredito sutartį, kada ir kokiomis dalimis paskola buvo grąžinama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija nagrinėja, ar teismo skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta pripažinti pareiškėją kreditoriumi bei patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, pareikštą solidariam skolininkui laiduotojui BUAB „RBG“.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad apeliantas teisingai teigia, jog skolininko ir laiduotojo prievolė yra solidari. Kai bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė yra laiduotojas, jai gali būti reiškiami iš šios sutarties kylantys reikalavimai, nes pagal CK 6.81 straipsnį vieno iš solidariąją prievolę turinčių bendraskolių nemokumas suteikia kreditoriui teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš abiejų, jei laidavimo sutartis nenustato ko kita. Tačiau, kaip žinoma, laidavimas yra papildoma prievolė, o tai reiškia, kad tik tuomet, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta, kreditorius įgyja teisę reikalauti, kad ją įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d., 6.6 str. 4 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal kredito sutarties 2 punktą paskola turėjo būti grąžinta iki 2011-05-01. Taigi skundžiamos nutarties priėmimo metu šis terminas nebuvo suėjęs. Dėl to teismas teisingai sprendė, kad nepasibaigus minėtam terminui, pareiškėjas neturėjo pagrindo reikalauti, jog prievolę už skolininką įvykdytų laiduotojas, t. y. neturėjo reikalavimo teisės ir šiuo pagrindu teisingai atmetė pareiškėjo prašymą (CPK 185 str.).
Tačiau, kaip žinoma, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, nes turi pareigą užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti šį interesą. Dėl to tiek pagal ĮBĮ nuostatas, tiek pagal formuojamą teismų praktiką byla sprendžiama atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją klausimo nagrinėjimo metu. Nustatyta, kad terminas skolininkui įvykdyti prievolę kreditoriui (pareiškėjui) jau yra suėjęs, byloje nėra duomenų, kad RUAB „Stalakta“ skolą pareiškėjui būtų grąžinusi. Dėl to yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas šiuo metu turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų solidarus skolininkas – laiduotojas BUAB „RBG“ (CK 6.81 str. 1 d.).
Kaip buvo minėta, pareiškėjas taip pat yra pateikęs prašymą atstatyti praleistą terminą šiam kreditoriniam reikalavimui pateikti, kurį teigia praleidęs dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis. Taigi teismas gali priimti ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus iki pat nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį. Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu yra susiklosčiusi nuostata, jog netoleruotina situacija, kai remiantis formaliais argumentais būtų pažeidžiamos kreditorių materialinės teisės grindžiamos administratoriaus neginčijamais finansiniais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2005; 2007-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356/2007; kt.).
Taigi konstatavus, jog pareiškėjas turi minėtą reikalavimo teisę, yra spręstinas klausimas, susijęs su atnaujinimu termino pareikšti šį reikalavimą bei paties reikalavimo, jo dydžio pagrįstumu. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog šie klausimai pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėjami. Pažymėtina tai, kad atsiliepime į skundą administratorius nurodo, kad nesutinka su reiškiamu kreditoriniu reikalavimu, tačiau teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie tai, kad būtų ginčijama minėta laidavimo sutartis, ar būtų keliamas klausimas dėl jos niekinio pobūdžio. Tuo pat metu pagal bylos medžiagą nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas turi teisę į būtent tokio dydžio finansinį reikalavimą (CPK 185 str.).
Nagrinėjamu atveju teismui be pagrindo atsisakius tenkinti šį prašymą remiantis tuo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, tačiau neišnagrinėjus pirmiau paminėtų aplinkybių, svarbių kilusiam ginčui išspręsti, byla gali būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 185, 338 str.). Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl pareiškėjo įtraukimo į kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo A. A. įtraukimo į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RBG“ kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.