Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. U., gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021-02-24 Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. U. VMI nutarimu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį, nes 2020-06-16 00.00 val., (duomenys neskelbtini)., būdama viešosios įstaigos tautosakos ir tradicijų teatro „(duomenys neskelbtini)“ vadove, padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, nustatytais terminais VMI nepateikdama Metinės pelno mokesčio deklaracijos, forma (duomenys neskelbtini), už 2019 metus, kuri turėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos, t.y. iki 2020-06-15 bei Mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijos, forma GPM313, už 2020 m. mokestinį laikotarpį, kurį turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos, t.y. iki 2021-01-15, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 2 d., Lietuvos respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 str. 2 d. Už šio nusižengimo padarymą jai buvo paskirta 200 Eur bauda.

R. U., kviečiama į teismą, neatvyko. Apie neatvykimo priežastis neinformavo. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų“.

Nagrinėjamu atveju R. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už pakartotinį mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymą, o būtent, kad ji būdama viešosios įstaigos tautosakos ir tradicijų teatro „(duomenys neskelbtini)“ vadove, VMI nepateikė pelno mokesčio deklaracijos už 2019 m. ir Mėnesinių pajamų mokesčių deklaracijų už 2020 m. Pareiškėja jų nepateikimą grindžia tuo, kad 2020 m. kovo mėnesį Lietuvos Respublikos vyriausybei paskelbus karantiną šalyje bei uždarius kultūros įstaigas teatro veikla buvo uždrausta. Nuo karantino pradžios teatro struktūra pradėjo griūti, buhalterės paslaugų neteko, jokių pajamų negauna. Veiklos taip ir nepradėjo. Teatrui gresia bankrotas.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“. 2 dalyje nustatyta, kad „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos“.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Vienetai, gautą paramą panaudoję ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gavę paramą, viršijančią 250 MGL dydžio sumą, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais“. 2 dalyje nustatyta, kad „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos“.

Pareiškėjos R. U. atžvilgiu buvo tinkamai taikyta ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų ir pelno mokesčio deklaracijų nepateikimą, kadangi šios deklaracijos privalo būti pateikiamos net ir tuo atveju, jeigu per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams neišmokėtos jokios A klasės apmokestinamosios išmokos, nuo kurių išskaičiuotas ar savo lėšomis sumokėtas pajamų mokestis, tokiu atveju deklaracijos laukeliai, skirti išmokoms ir pajamų mokesčiui deklaruoti, neužpildomi arba juose įrašomi nuliai.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėja R. U. būtų kreipusis į Juridinių asmenų registrą, pranešdama apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties su ja pasibaigimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pareiškėja, būdama viešosios įstaigos tautosakos ir tradicijų teatras „(duomenys neskelbtini)“ vadove, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimami, nesant pakeistiems Juridinių asmenų registro duomenims apie vadovavimą, negali būti svarstomas ir jos atsakomybės nebuvimo klausimas.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad 2021-02-24 VMI priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos R. U. skundo netenkinti ir 2021-02-24 Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.