Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiosios O. D. atstovei advokato padėjėjai R. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 5 d., aprašyto 2014 m. rugsėjo 17 d. kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą:

2014-03-22, apie 10.11 val., Kaune, Taikos prospekte vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, v.n. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 103D pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo nukentėjusiojo V. D., jį parbloškė ir mirtinai sužalojo, tai yra kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-03-22, apie 10 val. šviesiu paros metu, esant giedram saulėtam orui ir geram matomumui, vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, v.n. (duomenys neskelbtini), Kaune, Taikos prospektu, važiavo į prekybos centrą. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nei perėjoje, nei prie jos prieigose nematė jokių pėsčiųjų. Staiga pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio kairę pusę, pajutęs smūgį, sustabdė savo automobilį. Kad parbloškė žmogų suprato tik po eismo įvykio. Eismo įvykio metu vairavo blaivus. Kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad vairavo automobilį su Taksi automobiliams skirtu valstybiniu numeriu, nes turi verslo liudijimą užsiimti keleivių pervežimu. Parodė, kad įvykio dieną keleivių nevežiojo, automobilį naudojo savo reikmėms - vyko į prekybos centrą. Parodė, kad po patirto insulto jo sveikata yra labai prasta. Savo civilinę atsakomybę yra apdraudęs UAB DK „PZU Lietuva“.

Aprašęs kaltinamojo parodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu visiškai, o neaiškumai šioje byloje kyla tik dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei asmenų, turinčių pareigą ją atlyginti, nustatymo. Apie tai aprašoma toliau.

Nukentėjusioji O. D. dėl ligos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu apklausta nebuvo.

Liudytoja R. D. – Š. parodė: „V. D. buvo mano senelis, jis gyveno su savo žmona O. D., mano močiute. Aš gyvenu gretimame name, kur gyvena mano senelė, (duomenys neskelbtini), Kaune. Gyvenu greta O. D.. Lankausi pas močiutę vieną – du kartus per savaitę, telefonu skambinu, kai reikia produktų, nuperku. Mano mama ir tėtis gyvena Marijampolėje, stengiasi bent kas antrą šeštadienį atvykti pas močiutę, vieną savaitgalį vyksta pas vienus senelius, kitą - pas kitus. Santykiai tarp senelių buvo labai artimi, jie giminių Lietuvoje neturėjo, santuokoje kartu pragyveno 60 metų, prieš metus atšventė vestuvių metines. Mano močiutė labai pergyvena dėl to kas atsitiko. Ta žinia buvo labai skaudi, įvykis įvyko per močiutės gimimo dieną, per jos 84 gimtadienį, nuo tada močiutė neteko 15 kg, praktiškai nieko nevalgo. Tai susiję su tuo įvykiu, šiuo metu lankosi pas psichiatrą, atliko testus, nustatyta vidutinio sunkumo depresija, pas močiutę silpna širdis, vaikščiodama po namus užkliūna už plonyčio kilimo. Anksčiau nueidavo iki bazės, iki PC ,,Maxima“, į polikliniką kartu su seneliu. Ji su pussesere lanko dviese močiutę. Močiutė nueina kol kas tik ketvirtadieniais nusipirkti į spaudos kioską laikraščių. Gyvena ji antrame aukšte. Šiaip vežiojame, ką reikia pirkti - nuperkame. Iki tol su V. D. dar eidavo į parduotuves. Retai eidavo iš namų, nes turi širdies problemų. Reikia sustoti pailsėti. Močiutei draudimas sumokėjo apie 17.264 litų neturtinės žalos, 5000 eurų ekvivalentą. Papildomai dar ieškinyje nurodyta 52.000 litų. Tai papildomai prie šios sumos, viso suma būtų 70.000 litų. Mano močiutės pensija 700 litų, o senelio virš 1000 litų buvo, tai buvo normalu. O išlaikyti butą kainuoja, kaip jai vienai pragyventi šiuo metu, išsilaikyti iš pensijos nežinau. Žmogus, kuriam 84 metai sunku, tie namai primena žmogų, jai sunku keisti aplinką. Trijų kambarių bute gyvena močiute. Dėl turtinės žalos - kriptos kaina, raidžių graviravimas ant plokštės, laidojimo paslauga. Kai išmokėjo draudimas mes nebuvome pirkę kriptos, kripta 3000 litų, raidžių graviravimas, laidojimo paslaugos taip pat kainuoja, visi kvitai įrodymai teismui buvo pateikti. Iš viso neatlyginta 3600 litų turtinės žalos. Kripta skaičiuojama keturiems asmenims. Pirko teta, nukentėjusios dukra, kuri gyvena Klaipėdoje. Pati urna dedasi į kriptą, granito plokštė užsideda su graviruotomis raidėmis. Pavardė, vardas, gimimo mirties data. Tilptų trys urnos į kriptą, tačiau mažų kriptų, kuriose tilptų tik viena urna, nepardavinėjama. 70.000 litų dydžio neturtinę žalą mes susirinkę nustatėme: susirinko vaikai, įvertino galimybę, kad močiutei reikės gyventi iš pensijos, jai butą reikės išlaikyti. Butas vėliau vaikam liks. Galutinę, neturtinę žalą pasitariant įvertino vaikai su pačia nukentėjusia. Draudimas išmokėjo turtinės žalos – laidojimo išlaidas, apie 3000 litų. Iš karto nelaidojome senelio, močiutė (nukentėjusioji O. D.) urnos neleido laidoti, laikė namuose, sakė, kad neatiduos tikrai. Urna laikinai buvo saugoma namuose. Šiuo metu urna yra Klaipėdos kolumbariuje, nes tes gyvena O. D. dukra. Mano senelis mėgo jūrą, dėl to ten esančiame kolumbariume yra kripta su senelio palaikais. Kripta ir jos įrengimas kainavo 3600 litų, tai pagrindžiama pateiktais dokumentais.

Kiti įrodymai.

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros schemos matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, buvęs 2014-03-22, apie 10.13 val., Kaune, Taikos prospekte, ties namu Nr. 103 D (b.l. 8-10,13-18).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad fotonuotraukose užfiksuota automobilio „Mercedes Benz“, v.n (duomenys neskelbtini) techninė būklė; nurodoma, kad sugadintas automobilio dangtis, kairės pusės priekinis sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis bamperis (b.l. 11-12;13-18).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M-277/14 (02) matyti, kad „V. D. sužalotas būdamas vertikalioje padėtyje partrenkiant iš kairės. Pirminis trauminis kontaktas su automobiliu į kairę koją iš šono ir vos iš nugaros. Kaklo slankstelio išnirimas su nugaros smegenų nutraukimu, aortos plyšimas ir dubens lūžiai, suardę vientisumą, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju kaklo trauma ir aortos plyšimas kaip su gyvybe nesuderinami sužalojimai tapo mirties priežastimi. V. D. mirė per kelias minutes po sužalojimo“ (b.l. 36-42).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 2655/14 (01) matyti, kad V. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 31-32).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, yra kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

Veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 5 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį.

Baudžiamoji atsakomybė ir bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.

Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarydamas nusikaltimą dėl neatsargumo, jam skirtina bausmės rūšis, numatyta LR BK 281 str. 5 d. sankcijoje, laisvės atėmimas, jos dydį parenkant, atsižvelgus į aptartas aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neteistas, padarė nusikaltimą dėl neatsargumo būdamas blaivus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, LR BK 75 str. pagrindu atidedant bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 67 str. 2 d. 1 p. - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad autoįvykio metu transporto priemonę kaltinamasis vairavo būdamas blaivus.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusiosios O. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos.

Nukentėjusioji O. D. civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad draudikas neatlygino kriptos įsigijimo ir jos įrengimo išlaidų. Draudikas (UAB DK „PZU Lietuva“) iki teisiamojo posėdžio dienos neatlygino 3600 litų - už kriptos įsigijimą ir jos įrengimą kolumbariume. Draudikas pripažįsta trečdalį šių išlaidų, nurodydamas, kad kripta skirta trims urnoms.

Nukentėjusioji pateikė kriptos įsigijimą ir jos įrengimą patvirtinančius dokumentus. Teismas konstatuoja: nors kriptoje tilptų ir trys urnos, kripta yra viena ir skirta mirusiojo (šiuo atveju – autoįvykyje žuvusio nukentėjusiosios vyro) palaikams laikyti ir saugoti, kaip ir kapas, kapavietė. Teismas daro išvadą, kad kriptos įsigijimo ir jos įrengimo išlaidų, kaip ir kapo sutvarkymo išlaidų, dalyti į kelias dalis nėra galimybės. Teismas nesutinka su UAB DK „PZU Lietuva“ nuostata, išdėstyta atsiliepime dėl civilinio ieškinio, kad kriptos, kurioje telpa trys urnos, įsigijimas ir įrengimas turėtų būti skaičiuojamas kokiomis nors dalimis. Teismas daro išvadą, kad urnos nėra galimybių laikyti ir saugoti viename trečdalyje kriptos. Civilinis nukentėjusiosios O. D. ieškinys dėl 3600 litų dydžio turtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant jai iš UAB DK „PZU Lietuva“ 3600 litų.

Nukentėjusiosios O. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusioji O. D. pareiškė kaltinamajam ir UAB DK „PZU Lietuva“ papildomai 52000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kartu nurodydama, kad draudikas - UAB DK „PZU Lietuva“ jai jau atlygino 5000 eurų dydžio neturtinę žalą (atitikmuo litais – 17264 litai).

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik iš dalies, neturtinę žalą priteisiant tik iš UAB DK „PZU Lietuva“. Tai aptariama toliau.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą, šiuo atveju žalą, nukentėjusiosios patirtą dėl nusikaltimo, kaltinamojo padaryto dėl neatsargumo, pinigais įvertina teismas. Nors nukentėjusioji prašo priteisti jai papildomai 52000 litų neturtinės žalos, visą neturtinę žalą įvertindama 70000 litų, teismas toliau išdėstomų argumentų pagrindu neturtinę nukentėjusiosios O. D. patirtą žalą įvertina 30000 litų. Jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatuota, kad draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino dalį neturinės žalos - išmokėjo nukentėjusiajai 17264 litus, tai yra maksimalią išmoką, numatytą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Teismas konstatuoja: likusi neatlyginta neturtinė žala yra 12736 litai.

Nukentėjusioji dėl senatvės ir ligos nei ikiteisminio bylos tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta. Nukentėjusioji yra įgaliojusi ją atstovauti savo anūkę R. D. –Š., ji buvo apklausta teisiamajame posėdyje kaip liudytoja. Objektyviai O. D. sutuoktinio mirties faktą patvirtina specialisto išvada ir aprašyti autoįvykį fiksuojantys duomenys. Iš liudytojos parodymų matyti, kad O. D. su žuvusiuoju santuokoje pragyveno 60 metų, todėl sutuoktinio netektis ją labai stipriai paveikė: ją kamuoja depresija, stresas, nemiga, po įvykio ji neteko 15 kilogramų svorio, negali susitaikyti su netektimi iki šiol, nebeišeina iš namų.

Priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio (30000 litų), teismas vadovaujasi teismų praktika, aptarta Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“, Nr. 29, 34 ir sprendimais, priimtais analogiškose bylose, kartu aptardamas šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes. Įvertindamas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala atsirado dėl autoįvykyje žuvusio jos sutuoktinio.

Kaltinamasis civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažino nurodydamas, kad buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę.

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažino. Atsiliepime į civilinį ieškinį bendrovė paaiškino, kad nukentėjusiajai išmokėjo maksimalią pinigų sumą, numatytą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Bendrovė taip pat nurodė, kad Europos Sąjungos direktyvos dėl neturinės žalos, atsiradusios autoįvykio metu, į nacionalinę teisę neperkeltos, todėl jomis vadovautis nėra pagrindo.

Teismas su tokiais UAB DK „PZU Lietuva“ argumentais nesutinka.

Pagal Europos Sąjungos Tarybos 2009/103/EB direktyvą, kuria buvo sukodifikuotos ankstesnės direktyvos bei vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ETT) prejudiciniais sprendimais, priimtais 2013 m. spalio 24 d. bylose Nr. C-22/12, C-277/12, darytina išvada, kad nukentėjusysis gali reikalauti iš draudiko didesnės, nei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos maksimalios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dėl neturtinės žalos atlyginimo, jeigu ji atsirado dėl autoįvykio, sukėlusio nukentėjusiojo mirtį. Europos Teisingumo Teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimuose minėtose bylose, pasisakė, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad pagal jų nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius civilinę atsakomybę, privalomasis draudimas apimtų kompensaciją už nematerialinę žalą, kurią patyrė nukentėjusio per eismo įvykį asmens artimieji, ir kad ši kompensacija būtų ne mažesnė kaip Europos Parlamento ir Tarybos 84/5/EB direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos, šiuo atveju 1000000 eurų.

Taikant bei aiškinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme išdėstytas nuostatas, reikšminga yra ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje atskleisti įvairūs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisinio reguliavimo aspektai. Nepaisant to, kad draudėjai, apdraustieji ar žalą patyrę tretieji asmenys prieš kitus privačius asmenis – draudikus – negali pasinaudoti ne laiku ar netinkamai į nacionalinę teisę perkeltomis aiškiomis, tiksliomis ir besąlygiškomis direktyvos nuostatomis, nacionaliniai teismai bet kokiu atveju turi užtikrinti tokį nacionalinės teisės aiškinimą ir taikymą, kad jis atitiktų Europos Sąjungos teisę (netiesioginis direktyvų veikimas). Ši nacionalinių teismų pareiga nukreipta į direktyvomis siekiamo tikslo ir įtvirtintų reikalavimų pasiekimą. Taigi apibendrinant svarbu pasisakyti, kad ETT priimti prejudiciniai sprendimai turi būti vykdomi.

Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad, teismui nustačius, jog nukentėjusiajai O. D. buvo padaryta 30000 litų dydžio neturtinė žala, likusi neatlyginta 12736 litų dydžio žala priteistina iš UAB DK „PZU Lietuva“. Kaltinamojo atžvilgiu pareikštas civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo atmestinas konstatuojant, kad priteistinas neturtinės žalos dydis neviršija anksčiau aptartų Direktyvose nustatytų pinigų sumų.

Kartu teismas pastebi, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimis Nr. 2K-317/2014 ir 2K – 389/2014 netaikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, priimtų bylose Nr. C -22/12 ir C – 277/12, nes kasacine tvarka nagrinėjo bylas dėl nusikaltimų (autoįvykių), kurie nesukėlė nukentėjusiųjų mirties.

Advokato paslaugų apmokėjimas.

Nukentėjusioji O. D. prašo priteisti 1500 litų dydžio jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas daro išvadą, kad šis prašymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, tenkintinas.

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialiąją teise - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1(vieneriems) metams (LR BK 67 str. 2 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios O. D. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos patenkinti ir priteisti jai iš UAB DK „PZU Lietuva“ 3600 (tris tūkstančius šešis šimtus litų), atitikmuo eurais – 1042.63 EUR (vienas tūkstantis keturiasdešimt du eurai šešiasdešimt trys euro centai).

Nukentėjusiosios O. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš UAB DK „PZU Lietuva“ 12736 (dvylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt šešis litus), atitikmuo eurais – 3688.60 EUR (trys tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai šešiasdešimt euro centų).

Kaltinamojo V. K. atžvilgiu nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajai O. D. iš kaltinamojo V. K. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų), atitikmuo eurais – 434.43 EUR (keturi šimtai trisdešimt keturi eurai keturiasdešimt trys euro centai) advokato paslaugoms apmokėti (LR BK 106 str. 2 d.).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. K. palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.