Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato (toliau – Institucija) Prevencijos poskyrio viršininkas 2011 m. sausio 27 d. nutarimu E. K. nubaudė 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

2011 m. kovo 24 d. Kauno miesto apylinkės teisme gautas E. K. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko 2011 m. sausio 27 d. nutarimo kartu su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, kurį teigė praleidęs dėl to, kad pareigūnai užvilkino nutarimo įteikimą, nebuvo informuotas dėl nutarimo apskundimo tvarkos, kreipėsi į pirminę teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu teismas gali atnaujinti. Taigi teisės aktai įtvirtina konkrečią termino skundui dėl nutarimo paduoti eigos pradžią – nutarimo priėmimo dieną.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato nutarimas E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas 2011 m. sausio 27 d., vadovaujantis minėtomis nuostatomis, reglamentuojančiomis nutarimų apskundimo terminą, darytina išvada, jog paskutinė diena skundui dėl šio nutarimo paduoti buvo 2011 m. vasario 17 d. E. K. skundą Kauno miesto apylinkės teismui per Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą dėl nutarimo padavė tik 2011 m. kovo 17 d. (b. l. 3), tai yra žymiai praleidęs terminą jam paduoti.

Įstatyme numatytas dvidešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t.y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis (svarbiomis skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastimis) pripažįstamos objektyviai egzistavusios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, tokios kaip pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir jo valią ir pan.

Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nustatė terminus procesiniams veiksmams atlikti ir leido juos atnaujinti tik išimtiniais atvejais. Teismas spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas teisingai vertino E. K. nurodytas termino skundui paduoti praleidimą sąlygojusias aplinkybes ir pagrįstai nepriėmė jo skundo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad E. K. nedalyvavo Institucijos posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ir priimtas nutarimas (b. l. 11), duomenų apie nuorašo išsiuntimą nėra. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad nutarimo nuorašo paštu negavo, tačiau kaip matyti iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 4), E. K. dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi 2011 m. vasario 3 d., minėtas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą E. K. priimtas 2011 m. vasario 7 d., o skundas Institucijai pateiktas tik 2011 m. kovo 17 d. t.y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po termino paduoti skundą dėl nutarimo apskundimo pasibaigimo. Konkrečių ir svarbių priežasčių kodėl po priimto Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 7 d. sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą skundas buvo paduotas tik po mėnesio, pareiškėjas nenurodo. Teismas pažymi, kad proceso dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, būti aktyviais ir rūpestingais, siekdami įgyvendinti įstatymo jiems suteiktas procesines teises. Pareiškėjas jokių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą, nenurodė. Tokių nenustatė ir teismas, todėl spręstina, jog elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, E. K., sužinojęs apie jam minėtu nutarimu paskirtą baudą, turėjo pakankamai laiko parengti ir pateikti skundą per įstatymo numatytą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjo kreipimasis į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos yra pačio pareiškėjo subjektyviai pasirinktas jo teisių gynimo būdas ir jis negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia termino praleidimą. Juolab, kad kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nesudarė pareiškėjui jokių teisinių kliūčių tuo pačiu metu atskirai ir jam pačiam kreiptis į teismą dėl minėto nutarimo nuginčijimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl paties asmens subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti, nėra svarbios ir nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

E. K.apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.