Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl termino pareikšti kreditiniam reikalavimui atnaujinimo (pratęsimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas 7 dienų terminas pareiškimo trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje nustatė, jog pareiškėja nėra sumokėjusi CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto žyminio mokesčio, todėl nustatė 7 dienų terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės teigia, jog KRATC suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. ji iš esmės vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl iš esmės atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus subjekto kriterijus.

9. CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateiktas išsamus sąrašas asmenų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo.

10. Pažymėtina, kad CPK imperatyviai reglamentuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas taikomas bylose dėl lėšų išieškojimo, kai ieškinius pareiškia valstybės ar savivaldybės institucijos (įstaigos). CPK 83 straipsnio 2 dalies nuoroda į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis jokiu būdu nesudaro pagrindo daryti išvados, kad valstybės ar savivaldybės institucijos (įstaigos) bet kokiu atveju yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nepriklausomai nuo procesinės padėties. Nurodytos CPK nuostatos yra pakankamai aiškios ir nedviprasmiškos, jos įtvirtina taisyklės (pareigos) mokėti žyminį mokestį išimtis, o lygiateisiškumo principas reikalauja, kad išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai.

11. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

12. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. ji iš esmės vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu. Analogiškas aplinkybes yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016, 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-318-575/2016, 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-299-438/2016 ir kt.), tokios praktikos analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-919-777/2019).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1343-162/2016 priteisė iš T. P. 107,63 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6069-386/2018 priteisė iš T. P. 28,19 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. Iš viso T. P. liko nesumokėjęs 116,40 Eur. Gyventojų registro duomenimis, skolininkas T. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš į bylą pateikto Testamentų registro išrašo matyti, jog skolininko palikimą 2020 m. birželio 9 d. priėmė Lietuvos Respublika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė į teismą kreipėsi prašydama atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, siekdama įgyvendinti jai suteiktus įgaliojimus, susijusius su vietinių rinkliavų administravimu, todėl šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog apeliantė į teismą kreipėsi kaip savivaldybės įstaiga su reikalavimu dėl skolos išieškojimo. Apibendrindamas tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl apeliantė atleistina nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teises normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl termino pareikšti kreditiniam reikalavimui atnaujinimo (pratęsimo) priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.