Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė prašė teismo panaikinti santuokos apskaitos akto (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo į apskaitą įtraukta šalių bažnytinė santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio vyskupijoje, Alytaus Marijos Krikščionių Pagalbos RKB (Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. T. išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: 1. Siekiant emocinio ryšio tarp tėvo ir sūnaus, santykių atkūrimo, šešis mėnesius tėvas bendrauja su sūnumi, išimtinai atsižvelgiant į sūnaus interesus ir jo norą bendrauti su tėvu. Sūnui pageidaujant, tėvo ir sūnaus susitikimuose, gali dalyvauti ir motina; 2. Tėvas bendrauja su sūnumi tik iš anksto tikslų laiką suderinęs su sūnaus motina; 3. Tėvas negali sūnaus pasiimti su savimi iš namų, taip pat iš ugdymo ar mokymo įstaigos be motinos žinios ir sutikimo; 4. Tėvas negali sūnaus pasiimti su savimi iš motinos, taip pat iš ugdymo ar mokymo įstaigos, būdamas neblaivus; 5. Tėvas, siekiant susitarti tikslų bendravimo laiką su sūnumi, motinai telefonu skambina iki 20 val.; 6. Tėvas turi teisę dalyvauti sūnaus auklėjime, turi teisę ir pareigą su juo bendrauti, vaikui užtikrinant galimybę bendrauti su tėvu, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams; 7. Tėvas turi teisę gauti pilną informaciją apie nepilnamečio vaiko sveikatą, elgesį, pasiekimus moksle ir panašiai iš vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku; 8. Tėvas turi teisę su sūnumi dėl nuolatinių susitikimų; 9. Vaikas paimamas iš motinos (ar kitos vietos) 17.30 val., pas motiną grąžinamas ne vėliau kaip iki 20 val., jeigu šalys nesusitars kitaip; 10. Tėvas turi teisę pasiimti netrukdomai sūnų iki jo pilnametystės kas antrą penktadienį nuo 17.30 val. iki 20 val. (vasaros metu iki 21.30 val.) iš motinos su savimi, nesvarbu, kur ji gyventų; 11. Tėvas turi teisę netrukdomai sūnų iki jo pilnametystės kas antrą sūnaus gimtadienį visai parai pasiimti iš motinos su savimi, nesvarbu, kur ji gyventų; 12. Tėvas turi teisę netrukdomai pasiimti sūnų iki jo pilnametystės per didžiąsias metines šventes, poriniais metais per šv. Kalėdas ir neporiniais metais per šv. Velykas visam švenčių laikui, iš motinos su savimi, nesvarbu, kur ji gyventų; 13. Tėvas turi teisę netrukdomai pasiimti sūnų iki jo pilnametystės visų tėvo atostogų metu pusei jo atostogų laiko ir pusei laiko sūnaus mokymosi atostogų. Kiekvienų metų vasaros metu sūnus 7 dienas birželio mėnesį, 7 dienas liepos mėnesį ir 14 dienų rugpjūčio mėnesį atostogauja pas tėvą, konkretų laiką suderinus su vaiko motina iš anksto (prieš dvi savaites), jeigu šalys nesusitars kitaip; 14. Kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir tėvo gimtadienio dieną tėvas turi teisę netrukdomai pasiimti sūnų; 15. Tėvas turi teisę su sūnumi susitikti ir kitu tėvo pasirinktu laiku, jeigu tai neprieštaraus vaiko teisėtiems interesams, informuojant apie susitikimą iš anksto motiną; 16. Paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, būtina vadovautis sūnaus interesais, atsižvelgiant į jo išreikštus norus, pažiūras, užimtumą užklasinėje veikloje, ligos atvejus. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Jokia prievarta prieš vaiką negalima; 17. Visus klausimus dėl sūnaus išsivežimo į užsienį spręsti tėvų susitarimu; tėvai turi informuoti vienas kitą apie ketinimus išsivežti vaiką į užsienį iš anksto ir gauti vienas kito sutikimą; 18. Su sūnumi, kuris patekęs į ypatingą situaciją (buvimas stacionarinėje gydymo įstaigoje, sulaikymas ir panašiai), tėvas bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant įstatymų nustatyta tvarka; padalinti santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą: ieškovei 2/3 dalis 2,0008 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 380 Eur vertės, atsakovui 1/3 dalį 2,0008 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 190 Eur vertės; atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 884 Eur vertės, perforatorių, 100 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „Makita“ 80 Eur vertės, šaldytuvą „Snaigė“ 160 Eur vertės, skalbimo mašiną 60 Eur vertės, dvigulę sofą-lovą 80 Eur vertės, sekciją 150 Eur vertės, trimerį „Kawasaki“ 250 Eur vertės; ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti 2,0008 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 570 Eur vertės, trijų kamerų šaldiklį 100 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 35 Eur vertės; už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį iš ieškovės atsakovui priteisti 376 Eur piniginę kompensaciją; pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe fotoaparatą „Sony“ 150 Eur vertės; priteisti iš atsakovo ieškovei 250 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 500 Eur neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys nuo 2016 m. gruodžio 23 d. gyvena atskirai, neveda bendro ūkio. Santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas: mažai rūpinosi šeimos gerove, elgėsi agresyviai, žemino ieškovę kitų asmenų akivaizdoje, paskutinius dvejus metus nuolat girtavo, ilgus metus nedirbo, todėl šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Dėl atsakovo netinkamo elgesio su ieškove, nuolatinių pažeminimų ir grasinimų ieškovės atžvilgiu, smurto sūnaus atžvilgiu ieškovė patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, baimę, todėl atsakovas privalo atlyginti 1 500 Eur neturtinę žalą. Gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris padalintinas tarp šalių. Nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Sūnaus išlaikymui atsakovas privalo teikti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nedraudžia sūnui bendrauti su tėvu, tačiau atsižvelgiant į faktinę situaciją, nepilnamečio sūnaus interesus, nustatytina atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka.

3. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo nutraukti šalių santuoką, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės; priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 785 Eur vertės, trijų kamerų šaldiklį 100 Eur vertės, mikrobangų krosnelę 35 Eur vertės, kompiuterį su spausdintuvu 450 Eur vertės, komodą 40 Eur vertės, fotoaparatą „Sony“ 500 Eur vertės, įvairius namų buitinius prietaisus, kitus smulkius namų apyvokos daiktus, žemės ūkio padargus, iš viso 1 125 Eur vertės; priteisti atsakovui asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 785 Eur vertės, transporto priemonę „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 550 Eur vertės, šaldytuvą „Snaigė“ 160 Eur vertės, skalbimo mašiną 60 Eur vertės, dvigulę sofą-lovą 80 Eur vertės, sekciją 150 Eur vertės, trimerį 250 Eur vertės, iš viso 700 Eur vertės; priteisti iš atsakovo ieškovei 62,5 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; nepilnamečio sūnaus E. T. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui sumažinti iki 150 Eur; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1. Tėvas kas antros savaitės penktadienį sūnų paima iš namų ar kitos vietos, kur jis tuo metu yra, 17.30 val. ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 20 val. (vasaros metu iki 21.30 val.); 2. Kiekvienos savaitės trečiadienį tėvas sūnų paima iš namų ar kitos vietos, kur jis tuo metu yra, 17.30 val. ir tėvas sūnų ketvirtadienio rytą pristato į mokyklą arba kitą vietą (pagal susitarimą, kur tuo metu jis turi būti); 3. Poriniais metais tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos (ar kitos vietos, kur jis bus tuo metu) šv. Kūčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d., 18 val., ir parveža į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 20 val. Neporiniais metais Naujųjų Metų šventes sūnus švenčia su tėvu. Tokiu atveju tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 30 d. 14 val. ir parveža sūnų kitų metų sausio 1 d. iki 20 val. Tarpšventiniu laikotarpiu galioja įprasta bendravimo su sūnumi tvarka; 4. Neporiniais metais tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos (ar kitos vietos, kur jis bus tuo metu) šv. Velykų išvakarėse 18 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą pirmą šv. Velykų dieną iki 20 val., poriniais metais tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos pirmą šv. Velykų dieną 18 val. ir parveža į jo gyvenamąją vietą arba kitą vietą (pagal susitarimą, kur tuo metu jis turi būti) antrą šv. Velykų dieną iki 20 val.; 5. Kiekvienų metų vasaros metu sūnus 7 dienas birželio mėnesį, 7 dienas liepos mėnesį ir 14 dienų rugpjūčio mėnesį atostogauja pas tėvą. Dėl atostogų laiko tėvas ir motina susitaria iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki planuojamų atostogų pradžios; 6. Kiekvienais metais birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir tėvo gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) sūnų tėvas paima iš jo gyvenamosios vietos ar mokyklos po užsiėmimų ir pristato sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 21 val., nepriklausomai nuo to, su kuriuo pagal patvirtintą tvarką sūnus turėtų būti tomis dienomis. Kiekvienais metais pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) sūnus praleidžia su motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo pagal patvirtintą tvarką sūnus turėtų būti tomis dienomis; 7. Vaiko tėvai be raštiško vienas kito sutikimo neturi teisės vaiko išsivežti į užsienį, jeigu buvimo vietą, laiką bei kelionės trukmę praneša iš anksto, bet ne vėliau kaip 14 dienų iki planuojamos kelionės pradžios. Tokiu atveju, kai sūnus vyks į kelionę su tėvu, motina privalo tėvui perduoti sūnaus asmens dokumentą, kuris grąžinamas kartu su vaiku; 8. Tėvui sutinkant, kad sūnus išvyktų su motina nuolat gyventi į užsienį, tėvai iš anksto tarpusavyje turi susitarti ir teisme patvirtinti tėvo bendravimo su sūnumi ir auklėjimo tvarką; 9. Tėvai vienas kitam nedelsiant praneša apie sūnaus susirgimus, gydymą, ligas ir sudaro galimybes aplankyti sūnų jo sirgimo metu. Vaiko gydymo ligoninėje metu tėvai privalo susitarti dėl jo slaugymo sąlygų ir aprūpinimo būtinomis priemonėmis tą iš tėvų, kuris slaugys sūnų; 10. Jeigu motina dėl jos užimtumo darbe, ligos ar kitų nenumatytų dalykų ilgesnį laiką negali pasirūpinti vaiku, tai tuo metu vaiku rūpinasi tėvas, negalint ir tėvui – seneliai iš abiejų tėvų pusės, išskyrus atvejus, kai jie dėl savo užimtumo ar ligos negali juo pasirūpinti; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo ieškovei priteista 500 Eur neturtinė žala, bylinėjimosi išlaidos, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo arba priteistą neturtinę žalą sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, netinkamai nustačius sąlygas civilinei atsakomybei kilti, teismo sprendimas, išskyrus jo dalį dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų, yra nepagrįstas, faktiškai ir teisiškai nemotyvuotas, neatliktas byloje esančių įrodymų viseto vertinimas. Teismas nepagrindė ir neargumentavo, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą ir pan. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kad dėl atsakovo kaltės ji patyrė neturtinę žalą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl psichologinio smurto (nė vienas iš liudytojų, išskyrus ieškovės tėvus, nepatvirtino šeimoje buvus psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu) ieškovė patyrė didelius išgyvenimus, sutriko jos sveikata. Byloje nėra teismo sprendime nurodomų dvasinių išgyvenimų dėl tariamai buvusio psichologinio smurto, sutrikusios ieškovės sveikatos įrodymų. Pateikti medicininiai dokumentai įrodo ieškovę lankiusis gydymo įstaigoje, tačiau šių medicininių įrašų turinys neatspindi sveikatos sutrikdymo pobūdžio, intensyvumo ir priežasčių, medicininiai įrašai neinformatyvūs ir nepatvirtina teismo išvados dėl ieškovės sveikatos sutrikimo, kaip santuokos nutrūkimo dėl atsakovo kaltės, priežasties. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą, dėl to turėtus papildomus rūpesčius. Nors ieškovė tvirtina, kad ją atsakovas žemino, kitaip skriaudė, tačiau santuokoje šalys pragyveno beveik 15 metų, augino du vaikus.

1.2. Pripažinus, kad žalos faktas yra įrodytas, nustatant neturtinės žalos dydį, privaloma atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, t. y. kokius ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo, ieškovės sveikatos sutrikimą, atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kokia forma ji pasireiškė. Ieškovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas prieš atsakovą pradėjus santuokos nutraukimo bylą, kaltinimai atsakovui smurtu prieš sūnų liko teismo neįvertinti, tačiau parodo aiškų nepagarbos rodymą, konfliktinių situacijų kūrimą, įrodymų prieš atsakovą rinkimą bylos eigoje. Tik įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas galėjo pagrįstai spręsti, ar neturtinė žala buvo, o jeigu buvo, tai kiek pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Iš atsakovo ieškovei priteista 500 Eur neturtinė žala yra per didelė ir neteisinga, nes ieškovė neįrodė žalos, kaip vienos iš atsakomybės kilimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas kaip neįrodytas arba mažintinas iki minimalios priteistinos sumos – ne daugiau kaip 200 Eur.

1.3. Nepagrįstai konstatuota atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo. Teismas rėmėsi ieškovės liudytojų parodymais, kurie buvo prieštaringi, netikslūs, nekonkretūs, paremti ne konkrečių aplinkybių nurodymu, bet tariamai buvusių faktų vertinimu per savo patirtį. Teismas neįsigilino į ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomas tariamas santuokos nutrūkimo priežastis, nes kiekviename patikslintame procesiniame dokumente buvo prirašomos naujos priežastys, bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsirado dar kitos priežastys – psichologinis smurtas prieš ieškovę ir smurtas prieš dukrą. Visgi šios teismo sprendimo dalies atsakovas neskundžia.

1.4. Netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismo nurodyta kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo santuokos nutraukimo bylose nėra vienareikšmiška. Šalys dalį klausimų, susijusių su santuokos nutraukimo pasekmėmis (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokinio turto padalijimo), išsprendė taikos sutartimi, kurią teismas patvirtino sprendimu. Kiti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, privalėjo vadovautis CPK 93 straipsnyje įtvirtintais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principais.