Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro P. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) virtuvės darbuotoja, (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2018 m. rugpjūčio 1 d., 13.19 val., būdama Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate, esančiame Tulpių g. 60, Panevėžyje, kur Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkei V. Ž., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00130-17 davė melagingus parodymus apie faktines įvykio aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, t. y. apie 2017 m. sausio 18 d. gydytojo R. P. išrašytą receptą, jos vardu, psichotropiniams vaistams Clonazepam 2 mg., 60 tablečių, bei jų įsigijimą, t. y. nurodė, kad recepto ji negavo, receptas gydytojas perdavė kitam asmeniui, kuris ir įsigijo psichotropinius vaistus ir ji šių vaistų nėra gavus, tačiau 2019 m. birželio 13 d., 9.10 val., būdama Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose, esančiuose Laisvės a. 17, Panevėžyje, kur apklausiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos Silvijos Jakštienės, nurodė kitas faktines aplinkybes, t. y. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., 13.19 val. Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkei V. Ž. nurodė išgalvotas įvykio aplinkybes ir davė melagingus parodymus.

Kaltinamoji V. M., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei ją apklausus įtariamąja, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji negali pasakyti, kada viršininkė V. Ž. išsikvietė ją į apklausą, bet sutinka su įtarime nurodytu laiku. Ji labai pasimetė ir nesureikšmino apklausos esmės. Nenorėjo būti įtraukiama į bylos tyrimą, negalvojo, kad tai yra labai svarbu. Norėdama nedalyvauti tyrime ir kad daugiau niekas jos neklausinėtų, ji davė parodymus apie 2017 m. sausio 18 d. gydytojo R. P. jai išrašytus psichotropinius vaistus. Tyrėjai sakė, kad ji nieko nematė ir nežinojo apie recepto išrašymą bei apie vaistų įsigijimą. Prieš apklausą tyrėja jai išaiškino jos, kaip liudytojos, teises, kurias ji suprato, po protokolu pasirašė. Taip pat pasirašė ir po liudytojo apklausos protokolu, prieš tai su juo susipažinusi ir perskaičiusi, savo parašu patvirtino, kad surašyta iš jos žodžių buvo teisingai. Iškviesta į teismą ir teisėjos apklausiama dėl tų pačių aplinkybių, ji pasakė kitas aplinkybes, nes suprato, kad tai yra labai rimta ir kad turi sakyti tik tiesą, todėl teisme davė tikrus parodymus, o tyrėjai melavo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 137-140).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojos V. M. 2018 m. rugpjūčio 1 d. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00130-17 matyti, kad R. P. ji žino kaip gydytoją, su juo turėjo reikalų dėl sveikatos tikrinimo, tačiau pas R. P. J. P. šeimos klinikoje nesigydo. Pas R. P. lankėsi apie 2-3 kartus, kai nebuvo jos gydytojos. Pamena, kad 2016 m. pabaigoje arba 2017 m. pradžioje, žiema, tikslaus laiko nepamena, jai reikėjo keistis vairuotojo pažymėjimą ir nebuvo jos gydytojos, todėl kreipėsi į J. P. šeimos kliniką, kad galėtų pasitikrinti sveikatą dėl vairuotojo pažymėjimo (dabartinis vairuotojo pažymėjimas išduotas 2017 m. sausio 24 d.). 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, apie 14.00 val. ji kartu su pažįstamu (duomenys neskelbtini), vardu M. G., atvyko į J. P. šeimos kliniką, kur registratūroje jai užvedė naują sveikatos kortelę ir nukreipė pas gydytoją R. P.. Iš gydytojo R. P. gavo siuntimus apsilankyti pas kitus gydytojus, reikalingus dėl sveikatos pažymėjimo gavimo. Į J. P. šeimos kliniką ji kreipėsi pažįstamo (duomenys neskelbtini) nurodymu, kuris sakė, kad R. P. yra geras gydytojas, išrašys siuntimą, kur reikia. Pas gydytoją R. P. kabinete buvo viena, (duomenys neskelbtini) laukė koridoriuje. Gavusi siuntimus, ji išėjo iš gydytojo R. P. kabineto, o į kabinetą įėjo „Kolia“, sakydamas, kad jam reikia pasikalbėti su gydytoju dėl vaistų. (duomenys neskelbtini) liko pas gydytoją R. P. kabinete, o ji išvažiavo į Nemuno polikliniką toliau tvarkytis reikalų su gydytojais dėl vairuotojo pažymėjimo. Į J. P. šeimos kliniką ji grįžo gana greitai, po maždaug pusvalandžio, tai galėjo būti apie 15.00 val., ir joje susitiko (duomenys neskelbtini), kuris jos laukė, nes taip buvo sutarę. Klinikoje (duomenys neskelbtini) paklausus, ar gavo vaistų, šis sakė, kad vaistus išrašė ir juos nusipirks. Dėl kokių vaistų (duomenys neskelbtini) ėjo pas gydytoją, ar kokį galimai receptą išrašė, ji nei matė, nei (duomenys neskelbtini) klausė. Apie tai, kad jos apsilankymo metu pas gydytoją R. P. dėl vairuotojo pažymėjimo jai buvo skirti vaistai, pavadinimu „Clonazepam“, ji nieko nežinojo. Tokių vaistų gydytojas jai neskyrė, tokių vaistų ji nevartojo ir nevartoja. Mano, kad gydytojas receptą vaistams „Clonazepam“ išrašė jos vardu ir atidavė (duomenys neskelbtini), nes tik (duomenys neskelbtini) įėjo pas gydytoją, kai ji išėjo. Tiesa, prieš važiuojant pas gydytoją (duomenys neskelbtini) jai kažką neaiškiai mykė, sakė dėl vaistų, tačiau ji nesuprato dėl kokių vaistų ir ko jis mykia. Jei (duomenys neskelbtini) gavo jos vardu receptą vaistams, tai mano, kad (duomenys neskelbtini) ja pasinaudojo, kad gautų receptą vaistams. (duomenys neskelbtini) prie jos jokių vaistų nepirko ir pati asmeniškai recepto, išrašyto jos vardu vaistams „Clonazepam“, nėra mačiusi. Vaistai, pavadinimu „Clonazepam“, jai nėra žinomi. Žino, kad anksčiau (duomenys neskelbtini), t. y. M. G., vartojo narkotikus, tačiau nežino, ar tebevartojo, kai kreipėsi į gydytoją. Pas gydytoją R. P. ji lankėsi dar keletą kartų, kol susitvarkė sveikatą dėl vairuotojo pažymėjimo ir nei karto gydytojas jai neišrašė jokio recepto. Dėl sveikatos pažymėjimo gavimo gydytojui ji nemokėjo, sumokėjo nustatyta tvarka į kasą klinikoje. Nežino, ar M. G. sumokėjo gydytojui R. P. už galimo recepto, išrašyto jos vardu, gavimą, jai nieko tokio nesakė (b. l. 118-121).

Iš liudytojos V. M. apklausos pas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėją Silviją Jakštienę 2019 m. birželio 13 d. protokolas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00130-17 matyti, kad 2017 m. jai reikėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Iki to laiko ji buvo prisirašiusi pas šeimos gydytoją Rožyno klinikoje, bet ten didelės eilės, todėl pažįstamas M. G. pasiūlė nueiti į J. P. šeimos kliniką pas gydytoją R. P.. Nuėjo kartu su M. G., kuriam dar reikėjo pakalbėti su gydytoju dėl to, kad pastarasis išrašytų vaistų šio mamai, vaistų pavadinimas lyg ir Clonazepam. Pirmiausia pas gydytoją nuėjo M. G.. Kiek supranta, M. G. su gydytoju R. P. pašnekėjo, kad šis tuos vaistus išrašytų jos vardu. Gydytojas išrašė receptą jos vardu, bet ji tą receptą atidavė M. G., kuris vaistinėje nupirko tablečių, tačiau nei kiekio, nei įpakavimo nepamena. Tik atsimena, kad M. G. davė jai vieną tabletę, kurią ji vėliau išgėrė. Po kokių 4 mėnesių ji savo iniciatyva nuėjo pas gydytoją R. P., tačiau nepamena dėl ko, lyg ir dėl piršto, tuo pačiu vėl paprašė išrašyti tų raminančių vaistų, kuriuos R. P. ir išrašė. Tada ji nusipirko tų tablečių, kiek pamena, vieną lapelį, kuriame buvo gal 6 tabletės. Pati išgėrė gal tris tabletes, o kitas atidavė M. G. Ji neklausė M. G., kodėl šis prašė išrašyti vaistus jos vardu, o ne mamos vardu. Pirmoje apklausoje pas tyrėją ji sakė ne visą tiesą. Jos šeimos gydytojas yra R. P. J. P. šeimos klinikoje pas kitus specialistus nesilankė, ją savo kabinete apžiūrėjo tik R. P. Būnant pas gydytoją R. P. gal ir paprašė išrašyti tuos vaistus, bet pavadinimą pasakė M. G. Tuo metu jie abu buvo kabinete. Paprašius išrašyti vaistus, gydytojas pasakė: „gerai“. Neprisimena, ar gydytojas jos ko nors klausinėjo. Tuo metu ji savo psichine sveikata gydytojui nesiskundė. Grįžus iš Nemuno poliklinikos, gydytojas R. P. padavė receptą kartu su dokumentais dėl vairuotojo pažymėjimo. Vaistus M. G. pirko J. P. šeimos klinikos vaistinėje. Antrą kartą būdama pas gydytoją sakė, kad jai reikia raminančių vaistų, tačiau neatsimena, ar sakė, jog nemiega. Nepasakojo, kad yra jautrus žmogus, skundėsi tik kraujospūdžiu. Neatsimena, ar ji gydytojui sakė, kad raminantys vaistai reikalingi M. G. mamai. R. P. išrašytas tabletes ji išgėrė, kai buvo nemiga, kai buvo pervargusi darbe. Nepamena, ar recepte buvo nurodyta, kiek reikią vartoti tablečių. Ji tik iš tyrėjos išgirdo, kad šie vaistai yra psichotropiniai, tada išsigando, suprato, kad tai negerai (b. l. 125-127).

Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2017 m. spalio 19 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-341-2/2017 ataskaitos Nr. D17-246-(1.27.) matyti, kad V. M. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) receptas išrašytas 2017 m. sausio 18 d., kuriame nurodyta C2 mg 60 tab., 1 tab. 2k./d. Skundų neturėjo, vairuoti gali, paskyrė C2mg 60 tab., 1 tab. 2k./d. vidaus ligų gydytojas R. P. Vaistai išduoti UAB „Nemuno vaistinė“ (Panevėžys) (b. l. 28-52)

Iš 2017 m. balandžio 26 d. poėmio protokolo matyti, kad atlikto poėmio metu J. P. šeimos klinikoje, esančioje adresu – Stoties g. 49, Panevėžys, paimtos asmens ambulatorinės kortelės, iš kurių buvo ir V. M. (b. l. 60-61, 62-68).

2017 m. vasario 27 d. UAB „Nemuno vaistinė“ perdavimo aktu perdavė V. M. vardu išrašytą receptą Clonazepam TC 2mg tab. N30, 2 pakuotės. 2017 m. sausio 18 d., 17.33 val. kvito Nr. 67102/118 parduotas „Nemuno vaistinė“ filiale Nr. 400 (b. l. 74-76, 82-86).

2018 m. spalio 19 d. receptas ir pardavimo kvitas apžiūrėtas, atlikta kopija (b. l. 87-94).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1070/2018(05) matyti, kad tyrimui pateiktoje V. M. asmens sveikatos istorijoje įrašų apie susirgimus, dėl kurių buvo skirtas vaistinis preparatas „Clonazepam“ nerasta (b. l. 114-115)

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, t. y. ji 2018 m. rugpjūčio 1 d., 13.19 val., Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate šio komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkei V. Ž., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00130-17 davė melagingus parodymus apie faktines įvykio aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, t. y. apie 2017 m. sausio 18 d. gydytojo R. P. išrašytą receptą, jos vardu, psichotropiniams vaistams Clonazepam 2 mg., 60 tablečių, bei jų įsigijimą, t. y. nurodė, kad recepto ji negavo, receptas gydytojas perdavė kitam asmeniui, kuris ir įsigijo psichotropinius vaistus ir ji šių vaistų nėra gavus. Tačiau 2019 m. birželio 13 d., 9.10 val. Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose, kur apklausiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos S. J., nurodė kitas faktines aplinkybes, t. y. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., 13.19 val. Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkei V. Ž. nurodė išgalvotas įvykio aplinkybes ir davė melagingus parodymus.

Sprendžiant, ar V. M. turėjo galimybę pasinaudoti savo teisėmis liudytojo 2018-08-01 apklausos metu (t.y., atsisakyti duoti parodymus prieš save, nes kalbama apie galimai jos padarytą veiką pagal LR BK 259 str. 2 d.), vertinama, jog prieš apklausą V. M. buvo išaiškintos teisės, tame tarpe ir neduoti parodymus prieš save (116 b.l.). Ji sutiko duoti paaiškinimus ir buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus (BK 235 straipsnio 1 dalis). Liudytojas, duodamas melagingus parodymus, supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Jis duodamas tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. V. M. tikrovės neatitinkančius parodymus davė žinodama ir suprasdama melagingą jų turinį ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad ji veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji padarė vieną nusikalstamą veiką teisingumui (BK XXXIV skyrius), priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji V. M. yra neteista (b. l. 143), nebausta administracine tvarka (b. l. 146), byloje nėra duomenų, kad ji būtų registruota psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose, be to dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 144). Kaltinamoji prisipažino, padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 147-149). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, nustatant atitinkamą įpareigojimą, kuris gali turėti teigiamą poveikį V. M. elgesiui.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyneriems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir V. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. M., kad ji nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.