- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- 1-1102-158/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01683-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Kaltinamasis
- G. S.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Sarpalienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, LR pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šlifuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-12-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmė vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 4 mėnesius pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, bausmę atlikęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.
Jis, 2014-09-20 apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios realios priežasties pradėjo įžeidinėti motiną V. B. ir sudavė jai kumščiu vieną smūgį į veidą, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.
G. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis gyvena bute (duomenys neskelbtini), kartu su mama ir jos draugu V. Ž.. Šis butas yra nuomojamas. Jis pats dirbantis ir duoda mamai pinigų už butą. Mama V. B. jau 4 mėn. buvo skoloje už butą. Su mama jis dažnai pykstasi, ypač kai būna išgėręs. Tada mama pradeda jį varyti lauk iš namų. Jis jau norėjo eiti nuomotis atskirą butą, tačiau šiuo metu mama pradėjo prašyti pinigų, kad galėtų susimokėti už butą. Todėl gavęs algą rugsėjo 18 d., jis nutarė padėti ir atidavė jai savo pinigus, nutaręs butą išsinuomoti kitą mėnesį. Rugsėjo 20 d. jis kartu su draugu M. K., kuris gyvena Priekulėje, gėrė brendį. M. pavėlavo į autobusą grįžti namo, todėl nutarė eiti pas jį į namus, jog jis galėtų permiegoti ir ryte grįžti namo. Jie abu buvo girti. Grįžo vakare, kiek buvo valandų, nepamena ir abu su M. nuėjo pas jį į kambarį ir atsigulė miegoti. Dabar visko tiksliai nepamena, kas nutiko, tačiau pamena, kad mama, įėjusi į kambarį, pradėjo ant jų šaukti, rėkė, kad eitų lauk iš namų, vertė iš lovos M.. Tačiau nei jis, nei M. iš lovos nesikėlė ir niekur nėjo, nes jie neturėjo kur eiti. Jis gal ir sakė kažką mamai, gal keikėsi, tačiau tikrai jai netrenkė. Jei jis mamai būtų trenkęs, tai tikrai jai būtų ką nors praskėlęs. Jis nors ir buvo girtas, ir daug ko nepamena, tačiau mamai jis tikrai netrenkė. Jie su M. gulėjo lovoje ir niekur nėjo, kol neatvyko policija. Girdėjo kaip mama policijai sakė, kad jis jai trenkė, tačiau tai netiesa. Mama policijai pamelavo, nes nežinojo kaip jį išvaryti iš namų, nes jis nenorėjo niekur eiti. Todėl ji viską ir išsigalvojo. Sutinka, kad byla būtų perduota į teismą baudžiamuoju įsakymu (b.l. 48-50).
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad G. S. yra jos sūnus, jis gyvena kartu su ja bute (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos draugas V. Ž.. G. dirba, tačiau jis materialiai prie buto neprisideda. Jai paskutiniu metu labai sunku su buto išlaikymu, todėl ji nutarė G. paprašyti pinigų, kad šis jiems padėtų. 2014-09-18 G., gavęs algą, jai davė 800 litų. G. turi draugą M. K., kuris, kai tik gauna pinigų, ateina pas G., jie abu ir geria alkoholį. 2014-09-20 apie 20 val. namo grįžo G.. Kartu su juo buvo ir M.. Abu buvo labai girti, ėjo pasiramsčiuodami vienas į kitą. Pamačiusi juos abu, ji labai supyko. Pradėjo sakyti, kodėl jis čia girtas parėjo ir dar draugą parsivedė. G. labai supyko, jog ji pradėjo jam priekaištauti, pradėjo ją visaip įžeidinėti, keikėsi, sakė, kad jis jai davė pinigų butui, kad jis gali daryti ką nori, kad čia išdaužys visus baldus ir pan. G. buvo smarkiai girtas ir pats nesuprato, ką jis šneka. Ji nutarė nekreipti dėmesio į G., tikėdamasi, kad jis pats nurims. Mėgino M. paguldyti į lovą. Tačiau G. vis nerimo, vis keikėsi ir ją visaip įžeidinėjo. G., būdamas girtas, nesivaldo, gali pradėti muštynes be jokios priežasties, todėl V. tai žinodamas, stengėsi nieko G. nesakyti. G. vis nerimo. Apie 22 val. ji pamatė, kad G. rankose turi rankšluostį, kurį susuko ir juo norėjo apglėbti V. kaklą. Ji tai pamačiusi, nustūmė G. nuo V.. G. supyko ir vieną kartą jai sudavė kumščiu į veidą, pataikydamas jai į lūpas, bei alkūne pataikė jai į dešinįjį petį. Smūgis buvo vienas, tačiau nuo alkūnės į petį jai atsirado nedidelė mėlynė, o lūpa buvo prakirsta ir ištino. Tačiau šiuo metu viskas praėjo ir ant lūpos sužalojimų nebematyti. Ji pareiškė G., kad dabar jau jam neatleis ir jis tikrai čia daugiau nenakvos. Todėl iškvietė policiją. M. buvo netoliese, tačiau jis nieko nedarė, jis nors ir buvo girtas, kritinėjo ant grindų, tačiau jis G. vis sakė, kad šis ramintųsi ir nepuldinėtų jos žodžiais, tačiau G. M. neklausė. Kai G. pamatė, jog ji kviečia policiją, jis su M. nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą, todėl, atvykus pareigūnams, jie apsimetė, kad miega. Ji pareigūnams papasakojo, kas nutiko ir G. buvo išvežtas į komisariatą. Kadangi jai buvo suduotas vienas smūgis, lūpos užtinimas praėjo ir jokių sužalojimų nematyti, ant dešiniojo peties liko nedidelė mėlynė, todėl ji atsisako eiti pas med. ekspertus. Jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. G. neturi, kur gyventi, jai šį mėnesį davė pinigų ir jis šiuo metu neturi iš ko išsinuomoti butą, todėl ji jį priims pas save į namus, tačiau yra nutarusi, kad kitą mėnesį, kai tik gaus algą, G. privalės išeiti iš namų. Šiuo metu ji jam atleidžia ir nepageidauja jokio tyrimo (b.l. 8-9).
Iš liudytojas V. Ž. parodymų matyti, kad G. S. yra jo sugyventinės V. B. sūnus ir jie visi trys gyvena bute (duomenys neskelbtini). Kai G. yra blaivus, jie sutaria gerai, tačiau kai G. išgeria, jis būna agresyvus ir su juo sunku susikalbėti. G. turi draugą M. K., kuris, kai tik gauna pinigų, ateina pas G. ir jie abu geria alkoholį. 2014-09-20 apie 20 val. namo grįžo G. kartu su M.. Abu buvo labai girti. Tai pamačiusi V. labai supyko ir pradėjo priekaištauti G., kad jis vėl grįžo girtas namo ir dar parsivedė į namus M.. G. tai nepatiko, todėl jis pradėjo šūkauti ant mamos, keikėsi, ją visaip įžeidinėjo, pareiškė, kad jis davė jai 800 litų ir turi teisę į namus parsivesti ką nori. Už butą moka jis su V., tačiau šiuo metu jiems sunku su pinigais, todėl V. paprašė G. pagalbos, kad šis duotų jai pinigų susimokėti už butą, todėl prieš porą dienų G., gavęs algą, 800 Lt davė motinai, nors anksčiau prie buto mokėjimo jis pinigų neduodavo. Kadangi G. būdamas girtas būna agresyvus, mėgsta konfliktuoti bei pulti į muštynes, todėl jis su V. stengiasi su G. kuo mažiau konfliktuoti, kad tik jis nepultų muštis. Taip ir tą dieną, jie stengėsi su V. mažiau kalbėti su Genadijumi, tačiau G. jau buvo supykęs, kad V. papriekaištavo jam, kad ji geria ir girtas grįžta namo, todėl jis vis triukšmavo ir rėkė ant V., o paskui su delnu vieną kartą sudavė V. per veidą. Tai buvo apie 22 val. koridoriuje. Jis norėjo apginti V. ir pasakė G., kodėl jis muša mamą ir tada G. nuėjo į savo kambarį ir neužilgo grįžo rankose laikydamas už abiejų galų susuktą išilgai rankšluostį. Jis pagalvojo, kad G. bus kažką įsisukęs į rankšluostį, kuriuo jis jam dabar suduos. Tačiau, ar ką nors buvo įsukęs į rankšluostį G., jis to nežino, nematė, tik taip jis pagalvojo. Jis labai išsigando kai G. pradėjo artintis prie jo, todėl išbėgo iš namų į lauką, tačiau nei G., nei M. jo nesivijo. Jis matė, kad G. yra agresyviai nusiteikęs ir bijodamas, kad jo nesumuštų, jis nėjo namo, kol neatvyko policijos pareigūnai, ir, tik jiems atvykus, jis grįžo namo. Policiją iškvietė V.. Kas vyko namie, kai išbėgo į lauką, jis nežino, nematė. Kai su pareigūnais grįžo į namus, G. su M. jau buvo savo kambaryje lovoje ir apsimetė, kad miega, tačiau G. buvo ištrauktas iš lovos ir jam buvo uždėti antrankiai, nes jis nenorėjo eiti su pareigūnais, atsikalbinėjo, keikėsi, tačiau tai, kad sudavė V. per veidą, G. neprisipažino. G. buvo išvežtas į komisariatą. G. iki šiol nepripažįsta, kad sudavė mamai į veidą, ir jos iki šiol neatsiprašė. Jis visada, jo žodžiais tariant, būna nekaltas, o kalti visi kiti (b.l. 11-12).
Iš 2014-09-20 Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. B. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2014-09-20 apie 22.22 val. G. S. namuose panaudojo fizinį smurtą prieš motiną V. B., t.y. kumščiu trenkė jai į veidą, matosi lūpos patinimas, taip pat necenzūriniais žodžiais ją įžeidinėjo (b.l. 1-4).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2014-09-20 23.10 val. G. S. nustatytas girtumo laipsnis - 2.22 prom. (b.l. 39).
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. S. kumščiu sudavė motinai V. B. į veidą, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Kaltinamasi veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad trenkdamas mamai kumščiu į veidą gali sukelti jai fizinį skausmą ir taip veikti norėjo. Kaltinamojo G. S. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.
Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę.
G. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), anksčiau teistas vieną kartą taip pat už nusikaltimą žmogaus sveikatai, bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas ne kartą, savo kaltės nepripažįsta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti G. S. skiriant Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę. Jos trukmę nustatant, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – 4(keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 20 valandų nemokamų darbų visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-20 iki 2014-09-22 (dvi paras), kas, vadovaujantis LR BK 65 str., atitinka 12 (dvylika) viešųjų darbų valandų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti G. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.