- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-3001-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05891-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- E. R.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-12064-127/2013 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui V. R. ir atsakovo V. R. priešieškinį ieškovei E. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo (institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. R. ieškiniu prašė santuoką, sudarytą su atsakovu, nutraukti; pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę R.; nustatyti nepilnamečio sūnaus V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. R.; priteisti iš tėvo V. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo gyvenimo skyrium pradžios, t.y. 2012-12-14; nenustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos teismo sprendimu, nes vaiko tėvai gyvena gretimuose namuose ir įmanomas maksimalus bendravimas; nekilnojamasis turtas šalių įgytas iki santuokos, todėl yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė; paimtas būsto įsigijimui kreditas AB „Citadelė“ bankui (buv. Parex bankas) grąžinamas nekeičiant kreditavimo sutarties sąlygų; išlaikymo sau iš sutuoktinio ieškovė priteisti neprašo; prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą 150 Lt žyminį mokestį ir 4 000 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Nurodė, kad santuokinis gyvenimas nebuvęs darnus. Sutuoktiniai nerado bendros kalbos, konfliktuodavo, namuose nuolat tvyrojo įtampa, nes nesutapo sutuoktinių charakteriai bei interesai. 2012-12-14 ieškovė su nepilnamečiu sūnumi V. išvyko į Airiją, kurioje gyvena jos giminės ir mokosi vyresnysis sūnus Ugnius. Grįžusi į Lietuvą ieškovė apsigyveno broliui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko, buvimas santuokoje neteko prasmės.
Atsakovas V. R. priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu V. R.; priteisti iš motinos E. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nenustatyti motinos bendravimo su sūnumi tvarkos teismo sprendimu, nes atsakovas neketina daryti kokių tai kliūčių jų bendravimui; santuokos metu turtas nebuvo įgytas, todėl turto padalijimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas; finansiniai įsipareigojimai AB „Citadelė“ bankui (buv. Parex bankas) vykdomi nekeičiant kreditavimo sutarties sąlygų; išlaikymo sau iš sutuoktinės atsakovas priteisti neprašo; prašo priteisti iš ieškovės sumokėtą 143 Lt žyminį mokestį ir 2 000 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovė slepia tikrąsias inicijuotų skyrybų priežastis, tačiau, nepaisant to, atsakovas nesieks įrodyti ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi beveik du metus atsakovas buvo vaiko priežiūros atostogose, vėliau, vaikui susirgus, jį slaugydavo. Atsakovas moka ir gali patenkinti visus vaiko poreikius.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nepilnametis V. nuo 2012-12-14 gyvena su motina, kuri turi galimybes dirbti namuose ir prižiūrėti mažametį V.. Byloje yra duomenys, kad mažametis vaikas, lankydamas lopšelį-darželį, dažnai sirgdavo. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, V. turėtų lankyti darželį, kuris pradeda dirbti nuo 6 val. ryto. Vaikas turėtų keltis, praustis ir apsirengti labai anksti, nes tėvas 6:40 val. išvyksta į darbą. Šiai dienai yra galimybė mažametį linkusį sirgti vaiką auginti ir ugdyti namuose, todėl vaiko teisių gynimo institucija mananti, kad V. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – santuoką, įregistruotą 2008-05-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CM skyriuje (įrašo Nr. 1446) tarp V. R. ir E. R. (ikisantuokinė pavardė J.), nutraukė. Pripažino kaltais dėl santuokos iširimo V. R. ir E. R.. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę R.. Nustatytė nepilnamečio sūnaus V. R. gyvenamąją vietą su motina E. R.. Priteisė iš V. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. R. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2012-12-14, kai tėvas nustojo vykdyti pareigą išlaikyti sūnų, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – motinai E. R., priteistą sumą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisti iš V. R. E. R. naudai patirtas 2 000 Lt išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Priteisė iš E. R. V. R. naudai patirtas 2 000 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Nustatė, kad abu tėvai myli savo mažametį sūnų V. ir juo rūpinasi. Atsakovas V. R. beveik du metus (nuo 2009-09-07 iki 2011-07-08) buvo vaiko priežiūros atostogose, vėliau, vaikui susirgus, jį slaugydavo, ieškovė pripažįsta, kad tėvas sugeba pasirūpinti sūnumi. Tačiau nuo 2012-12-14 nepilnametis V. gyvena su motina E. R., nes lankydamas darželį V. dažnai sirgdavo ir motina dėl vaiko nutarė dirbti namuose. Taip pat nustatė, kad bute, kuriame gyvena ieškovė su sūnumi, švaru, tvarkinga, mažamečiui sudarytos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. Atsakovas V. R. dirba UAB "MEDALPAS", darbovietė yra Žirmūnų mikrorajone, jis 6:40 val. turi išvykti į darbą. Atsakovas yra nusprendęs, kad V. turi lankyti darželį, kuris pradeda dirbti nuo 6:00 val. ryto. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymėjo, kad gyvendamas su tėvu mažametis V. bus priverstas anksti keltis, praustis, apsirengti ir susiruošti į darželį, nors, akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikui labai svarbus miegas, poilsis, rami aplinka. Dėl to mažamečio V. gyvenamąją vietą nustatė su motina E. R. (CK 3.174 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir priimti naują sprendimą – nustatyti V. R. gyvenamąją vietą su tėvu V. R., priteisti iš E. R. išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. R. periodinėmis 500 Lt dydžio per mėnesį išmokomis, priimti teikiamus su apeliaciniu skundu įrodymus, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad palikus vaiką gyventi su ieškove, nėra užtikrinama vaiko teisė į pilnavertį ugdymą ir vystimąsi, taip pat pažeidžiamas vaiko interesas bendrauti su bendraamžiais. Teismas netyrė, kiek laiko gali skirti vaikui ieškovė, kaip konkrečiai jį ugdo ir lavina, kur, kiek ir kada vaikas turi galimybę bendrauti su vienmečiais. Antra, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė neužtikrina vaiko teisės augti stabilioje aplinkoje ir jo teisės turėti nenutrūkstamus santykius su tėvu. Teismas nevertino aplinkybės, kad vyresnysis ieškovės sūnus gyvena ir mokosi Airijoje, dėl ko broliai kartu neaugs, o taip pat tai padidina grėsmę, kad ieškovė su šalių sūnumi gali išvykti gyventi iš Lietuvos. Pažymi, kad atsakovas gali visapusiškai pasirūpinti savo vaiku – teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vaiką augino iki dvejų metų amžiaus, vėliau jį slaugydavo. Vaikas mielai leidžia laiką su tėvu, atsakovas gyvena dideliame name, ketina jį leisti į ikimokyklinio ugdymo instituciją, sudarydamas sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, būti lavinamam pedagogų.
Atsiliepimas
Atsakovė E. R. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vaikas yra ugdomas namie, lanko užsiėmimus, nuolat bendrauja su bendraamžiais tiek lauke, tiek susitikęs su draugų vaikais. Taip pat nurodo, kad ieškovė dirba tuo metu, kai vaikas miega arba būna su tėvu, jos darbo grafikas laisvas, todėl ieškovės darbas visiškai neįtakoja jos bendravimo ir galimybės skirti laiką vaiko priežiūrai. Nors apeliantas ir teigia, kad broliai negyvens kartu, tačiau nutyli, kad šalių santuoka iš esmės ir nutrūko dėl to, kad apeliantas nesugebėjo bendrauti su ieškovės vyresniuoju sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo apeliacinio skundo bei ieškovės atsiliepimo į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš atsakovo apeliacinio skundo ribų matyti, kad tarp šalių liko ginčas dėl mažamečio sūnaus V. R. gyvenamosios vietos nustatymo teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu ir pasisako.
Pagal CK 3.174 str., teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgiama į vaiko norą, jeigu šis dėl savo amžiaus objektyviai gali savo norus suformuluoti. CK 3.178 str. 2 d. nurodyta, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko, teismas įvertina ne tik valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, tačiau ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Nors įstatymas ir nenumato konkrečių kriterijų, kuriais turi vadovautis teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, tačiau vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektualia, bei tvirta asmenybe, todėl turi būti vertinama, ar aplinkoje, kurioje gyvena kiekvienas iš tėvų, atsižvelgiant į tėvų charakterio savybes, gyvenimo būdą ir kita, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas.
Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados dėl ginčo matyti, jog institucija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, palaiko mažamečio V. gyvenamosios vietos nustatymą kartu su jo motina E. R..
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad motina, kuri turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui, kaip ir tėvas (CK 3.156 str.), motinos valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką sūnui. Priešingai, motina augindama ir lavindama linkusį sirgti mažametį namuose, rūpinasi jo sveikata, gerove ir ateitimi. Ieškovė, priešingai nei nurodo apeliantas, dirbdama namuose rūpinasi kasdienių vaiko poreikių užtikrinimu. Tokie argumentai, kad vaikui gyvenant su tėvu ir leidžiant jį į darželį būtų užtikrinamas vaiko poreikis bendrauti su bendraamžiais, nėra teisiškai reikšmingi. Priešingai, jau minėtoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovė ir nepilnametis šalių sūnus V. gyvena ieškovės broliui priklausančiame bute, o mažamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, jis yra ugdomas namuose. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti įrodymai, o būtent VĮ „Žinijos švietimo ir mokymo centras“ 2013-09-24 pažyma, patvirtina, kad V. R. joje lanko ikimokyklinio amžiaus vaikų lavinimo mokyklėlę. Atsižvelgiant į tai negalima sutikti su apelianto argumentasi, kad sūnui neužtikrinama galimybė bendrauti su bendraamžiais vaikais.
Taip pat atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nenustačius vaiko gyvenamosios vietos kartu su atsakovu, yra tikimybė jog ieškovė su juo išvyks gyventi iš Lietuvos. Vien faktas, kad užsienyje gyvena vyresnysis ieškovės sūnus, nepatvirtina tokios apelianto nurodytos aplinkybės. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog patys šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nėra, o ieškovė taip pat įsipareigojo nekliudyti tėvui bendrauti su vaiku.
Taigi, pateikti duomenys šiai dienai nesuteikia pagrindo keisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, todėl nustatyti V. gyvenamąją vietą su apeliantu teisinio pagrindo nėra.
Pažymėtina, kad vaikui augant, turėtų būti atsižvelgta į vaiko norą ir nustatyta gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų gali būti keičiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.