Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 3 metams 3 mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2015 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo paskirta bausme, kurios 2017 m. balandžio 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, ir paskirta L. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal ankstesnį nuosprendį ir išbūtas sulaikyme bei suėmime nuo 2017-04-20 iki 2017-07-21.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. B. ir P. L., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino psichotropines medžiagas: 2017 m. balandžio 20 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, turėdamas tikslą platinti, t. y. perduoti P. L., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už iš P. L. gautus 50 eurų nupirko ir taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 3 vnt. folijos lankstinukų su 0,086 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, ir tarp 18.00 ir 18.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė P. L., t. y. platino psichotropinę medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai L. K. pripažino kaltu dėl to, jog jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino psichotropines medžiagas, ir nuteisė jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl beviltiškos jo padėties bei sušvelninti jam už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę bei galutinę subendrintą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6.1. Pagal teismų praktiką atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties arba beviltiškos padėties – buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan., o ne dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, 2K-531/2014, 2K-194-895/2015 ir kt.). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad aplinkybė, jog nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014).

6.2. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo registruotas darbo biržoje, jog ilgą laiką negavo jokių pastovių pajamų, tačiau dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, jog jo padėtis buvo beviltiška. Nuteistasis L. K. yra darbingas, duomenų, jog jam būtų nustatytas neįgalumas, byloje nėra, jų nepateikė ir pats nuteistasis. Be to, kaip matyti iš nuteistojo L. K. duotų parodymų pirmosios instancijos teisme, jis mokėsi vairuoti krovininį automobilį, turėjo pradėti dirbti vairuotoju, t. y. turėjo galimybę dirbti ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Vertinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis L. K. nusikalstamą veiką padarė ne dėl beviltiškos padėties, o dėl noro greitai ir neteisėtu būdu – darant nusikalstamą veiką – gauti pajamų. Dėl to nėra pagrindo L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikaltimą padarė dėl beviltiškos savo padėties.

7. Taip pat nėra pagrindo keisti nuosprendį ir nuteistajam L. K. švelninti paskirtą bausmę. Kaip matyti iš bylos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistas užsienyje, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat atsižvelgė į tai, jog L. K. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo savarankiškų pajamų, turi pilnametį sūnų, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naują nusikalstamą veiką, laiko, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą sunkų tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų, bausmės vidurkis 5 metai), daroma išvada, kad apeliantui paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri taikant BK 64¹ straipsnį buvo sumažinta vienu trečdaliu (paskirta galutinė sumažinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), nėra aiškiai per griežta, todėl nekeičiama.

8. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu L. K. paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kadangi L. K. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina; skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, parinko nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Nustatant neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatlikta bausme laikytina visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė, nepriklausomai nuo to, kiek bausmės vykdymo atidėjimo termino buvo suėję. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi L. K. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Minėtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę L. K. atlieka nuo 2017 m. liepos 22 d. Taigi šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas L. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Be to, BK 64 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nuostatos nenumato galimybės į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismui draudžiama pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Dėl šios procesinės priežasties aukštesnysis teismas negali panaikinti pirmosios instancijos teismo neteisingo sprendimo dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal ankstesnį nuosprendį, nes priešingu atveju nuteistojo L. K. teisinė padėtis ženkliai pasunkėtų, susidarytų teisinė situacija, kuomet skundą dėl bausmės švelninimo padavęs nuteistasis atsidurtų blogesnėje padėtyje, negu jis skundo iš viso nebūtų padavęs.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. K. apeliacinį skundą.