Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturintis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2024 m. gegužės 24 d., apie 8.55 val., Gariūnų gatvėje, Vilniuje, už restorano „Mc Donalds“, esančio Maksimiškių g. 4, Vilniuje, kryptimi link Gariūnų verslo centro, esančio Vilniuje, Gariūnų g. 70, trečioje eismo juostoje, konflikto metu atidaręs automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles, tyčia vieną kartą kaire koja spyrė minėto automobilio vairuotojo vietoje sėdėjusiam S. M. į kairę blauzdą, jam padarydamas odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. M. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. M. paaiškino, kad įvykio dieną jis darbo metu važiavo nuo miesto Gariūnų link trečia eismo juosta, vairavo sunkvežimį su dideliu kroviniu, kuomet staiga jį iš antros eismo juostos apvažiavo automobilis Audi ir keletą kartų staigiai stabdė, tokiu būdu sukeldamas avarinę situaciją, taip pat Audi vairuotojas, pro liuką iškišęs ranką, parodė vidurinio piršto gestą. Kaltinamasis vežė sunkų krovinį – statybines atliekas, todėl staigiai stabdant, jam krovinys galėjo „užkristi ant galvos“, jis galėjo smarkiai nukentėti, dėl to patyrė šoką. Važiuojant toliau, buvo kamštis, kaltinamasis norėjo paklausti Audi vairuotojo, kodėl jis taip padarė, todėl išlipo iš savo transporto priemonės ir nuėjo prie kamštyje stovinčio Audi automobilio vairuotojo. Vairuotojui neatidarius lango, kaltinamasis atidarė automobilio Audi vairuotojo dureles ir paklausė, ką jis rodė kaltinamajam ir kodėl taip padarė. Nukentėjusysis jam nieko į tai neatsakė ir grįžo į savo transporto priemonę. Dar truputį pavažiavus, transporto priemonės vėl sustojo dėl kamščio, tuomet nukentėjusysis išlipo iš savo automobilio ir pradėjo filmuoti, suprato, kad nukentėjusysis skambina policijai, tuomet jo kaltinamasis klausė to paties: „Ką man ten parodei?“. Pirmą kartą teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis nurodė, kad atidaręs nukentėjusiojo automobilio dureles, jis fiziškai nekontaktavo su nukentėjusiuoju, nebandė jo ištraukti iš automobilio, nespyrė jam. Antrą kartą apklaustas to paties teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino vieną kartą koja spyręs į automobilio Audi vairuotojo vietoje sėdėjusio S. M. kairę blauzdą. Tai buvo neapgalvotas, spontaniškas veiksmas, dėl kurio labai gailisi. Dėl šio veiksmo nukentėjusiajam galėjo skaudėti koją. Atlygino civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 67,90 Eur turtinės žalos priteisimo. Atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Prašo bylą nutraukti, susitaikius kaltininkui su nukentėjusiuoju BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 151-153).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. M. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis važiavo nuo Pašilaičių aplinkkelio Gariūnų link, vairavo kliento automobilį Audi A5, 2008 m. Važiavo trečia eismo juosta ir kažkuriuo momentu šalia jo atsidūrė sunkvežimis, kuris važiavo mažesniu nei leistinas greičiu. Dėl to jis apvažiavo automobilį Audi ir parodė ranka gestu (parodė kumštį su ištiestu rodomuoju pirštu), kad sunkvežimiui reikia persirikiuoti į kitą eismo juostą. Po to stovėjo kamštyje, kai kaltinamasis netikėtai atsidarė jo automobilio dureles ir stengėsi jam trenkti arba ištraukti nukentėjusįjį iš automobilio. Kaltinamojo veiksmai buvo agresyvūs ir netikėti. Netyčia nuslydus nukentėjusiojo kojai nuo stabdžių pedalo, automobilis pradėjo judėti. Kaltinamasis, supratęs, kad automobilis juda ir jam nepavyks ištraukti nukentėjusiojo iš automobilio, besivydamas trenkė jam savo koja į nukentėjusiojo koją (blauzdą). Tuo metu kaltinamojo viena arba abi kojos buvo iškeltos iš automobilio, nes jis, atsisukęs į kaltinamąjį, gynėsi nuo jo. Nukentėjusysis pajuto smūgį ir skausmą, kurį vertina 4-5 balais iš 10; smūgio vietoje liko nubrozdinimas, kurio iki įvykio nebuvo. Pradėjus nukentėjusiajam vėl važiuoti, jis iškart paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui ir kaltinamajam stovint kamštyje per kelis automobilius nuo nukentėjusiojo, jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie kaltinamojo transporto priemonės, kad nufotografuotų jo numerius, visą šį laiką filmavo, o kaltinamasis išlipęs vėl sakė: „Ką rodei?“. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atsisako pareikšto civilinio ieškinio, priima kaltinamojo atsiprašymą ir su juo susitaikė. Tikisi kaltinamajam tai bus pamoka (b. l. 149-151, 153).

S. M. 2024 m. gegužės 24 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 24 d., apie 8.55 val., Vilniuje, Gariūnų g., už restorano „Mc Donalds“, kryptimi link Gariūnų verslo centro, trečioje eismo juostoje, agresyvus nepažįstamas sunkvežimio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, išlipęs iš sunkvežimio, vieną kartą koja sudavė smūgį į kairę blauzdą, taip sukeldamas pareiškėjui fizinį skausmą. Dėl minėto asmens veiksmų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6-12).

BIRT ataskaitų žiūryklės įraše užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 24 d., 9.02 val., į BPC paskambino pranešėjas ir nurodė, kad ką tik gatvėje prie šviesoforo jį užpuolė ir sužeidė koją šiukšliavežės „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (b. l. 4).

2024 m. birželio 10 d. apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašą, nustatyta, kad pranešėjas, kuris prisistatė kaip S. M., Bendrojo pagalbos centro operatorei nurodė, jog jam važiuojant, prie jo pribėgo šiukšliavežės vairuotojas ir pradėjo jį mušti. Vairuotojas pranešėjui spyrė koja, jis suspėjo nuvažiuoti ir dabar šiukšliavežės vairuotojas važiuoja paskui jį. Įvykis įvyko Gariūnų rajone. Pokalbio metu pranešėjas nurodo, kad minėtas vairuotojas vėl atbėgo prie jo, jis užblokavo savo automobilio duris, dabar paims antrą telefoną ir filmuos minėtą vairuotoją. Nurodo, kad šiukšliavežės vairuotojas bando išdaužti automobilio langą. Pranešėjas nurodo, kad minimas asmuo vairuoja automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Fone girdisi vyro balsas, kuris sako: „Ką čia rodai, necenzūrinis žodis? Ką tu man ten rodei, necenzūrinis žodis?“. Pranešėjas nurodo, kad vyras prie jo prieina ir vėl provokuoja. Fone girdisi vyro balsas: „Ką tu man, necenzūrinis žodis, rodei?! Ką tu man rodei?“. Pranešėjas operatorei pasako, kurioje vietoje lauks policijos pareigūnų ir nurodo, kad jam reikia greitosios medicinos pagalbos, nes šiukšliavežės vairuotojas jam trenkė, jis turi kūno sužalojimų; kraujas nebėga, yra tik didelis nubrozdinimas ant kairės kojos, nes vairuotojas jam spyrė koja (b. l. 67-73).

2024 m. gegužės 24 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 24 d., laikotarpiu nuo 11.41 val. iki 11.52 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose adresu Ševčenkos g. 26, Vilnius, S. M. sutikimu buvo apžiūrėtas jo kūnas. Ant asmens veido ar rankų jokių paviršinių odos pažeidimų nepastebėta. Ant kairės kojos blauzdos yra matomas netaisyklingos formos paviršinis odos pažeidimas (b. l. 52-57).

2024 m. gegužės 27 d. VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1557/2024 (01) nurodyta, kad S. M. nustatytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje, kuris padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. M. sužalojimo jam padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024 m. gegužės 24 d. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. S. M. sužalojimo padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 61-62).

2024 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad apžiūros objektas yra važiuojamoji kelio dalis Gariūnų gatvėje, Vilniuje, kryptimi nuo Oslo gatvės Lentvario gatvės link. Važiuojamojoje kelio dalyje yra trys eismo juostos. Apžiūrima teritorija nėra stebima vaizdo kameromis (b. l. 6-12, 20-22).

2024 m. rugpjūčio 7 d. apžiūrėjus policijos pareigūnų nešiojamomis kameromis padarytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240524-092132UTC+0300“ užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su S. M., kuris paaiškina, kad, važiuodamas trečioje eismo juostoje už sunkvežimio, jį apvažiavo per antrą eismo juostą, nes sunkvežimis važiavo gan lėtai. Važiuojant toliau susidarė eismo spūstis, automobiliai sustojo ir S. M. pamatė, kad jo automobilio duris atidarė sunkvežimio vairuotojas, kuris bandė jam smūgiuoti, ir vieną smūgį pataikė – kaire koja spyrė jam į kairę blauzdą (b. l. 77-81).

2024 m. gegužės 31 d. buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo S. M. pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20240524_090353“ (b. l. 63-66).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Byloje esantys kaltinamojo bei nukentėjusiojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, taip pat kiti aukščiau nurodyti duomenys, byloje esantys vaizdo ir garso įrašai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma (BPK 20 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo P. M. ir nukentėjusiojo S. M. paaiškinimais teisme, nukentėjusiojo pareiškimu, pranešimu apie įvykį, nukentėjusiojo apžiūros protokolu, specialisto išvada, vaizdo bei garso įrašų ir jų apžiūros protokolų duomenimis, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis P. M. nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2024 m. gegužės 24 d., apie 8.55 val., Gariūnų gatvėje, Vilniuje, už restorano „Mc Donalds“, esančio Maksimiškių g. 4, Vilniuje, kryptimi link Gariūnų verslo centro, esančio Vilniuje, Gariūnų g. 70, trečioje eismo juostoje, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju S. M., šio konflikto metu atidaręs automobilio „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles, tyčia vieną kartą kaire koja spyrė minėto automobilio vairuotojo vietoje sėdėjusiam S. M. į kairę blauzdą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajam S. M. odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylą pradėjus nagrinėti teisme kaltinamasis P. M. neigė savo kaltę, t. y. pripažino kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju nagrinėjamo įvykio metu, tačiau teigė nesmurtavęs prieš nukentėjusįjį, papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino konflikto metu vieną kartą tyčia, sąmoningai spyręs į nukentėjusiojo kairės kojos blauzdą, dėl ko nukentėjusysis galėjo būti sužalotas, jam galėjo skaudėti. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus patvirtina ir įrodo itin nuoseklūs ir detalūs nukentėjusiojo paaiškinimai teisme, kurie iš esmės visiškai sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pranešime Bendrajam pagalbos centrui bei nukentėjusiojo pareiškime nurodytais duomenimis. Remiantis šiais įrodymais, iš karto po to, kai kaltinamasis sudavė koja smūgį nukentėjusiajam į nukentėjusiojo kairę blauzdą, nukentėjusysis apie šį įvykį pranešė Bendrojo pagalbos centro telefonu, nurodydamas, jog jam sužeidė koją, yra didelis nubrozdinimas ant kairės kojos, kuris vėliau buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo asmens apžiūros metu, o specialisto išvadoje konstatuota, kad S. M. nustatytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros, jis galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024 m. gegužės 24 d.; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; dėl šio sužalojimo S. M. galėjo patirti fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis P. M., tyčia spirdamas koja nukentėjusiajam į jo koją, suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jos veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajam ir jo sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad P. M. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkų nusikaltimą, dėl kurio padarymo visiškai pripažino savo kaltę. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis S. M. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 32-33), kurio teisiamojo posėdžio metu atsisakė, nurodęs, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė ir nukentėjusysis atleido kaltinamajam. Tas pačias aplinkybes nurodė kaltinamasis. Šioje baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamojo P. M. ir nukentėjusiojo S. M. sudarytas susitaikymo protokolas (b. l. 147). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamasis P. M. susitaikė su nukentėjusiuoju S. M., nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Taip pat, šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 67,90 Eur žalos atlyginimo (b. l. 39-41). Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis 2024 m. spalio 8 d. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir pervedė šiam civiliniam ieškovui 67,90 Eur (b. l. 146). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra atlyginęs Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, o nukentėjusysis S. M. atsisakė savo civilinio ieškinio, bylos dalis dėl civilinių ieškinių nutraukiama (BPK 107 straipsnis).

Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis yra brandaus, darbingo amžiaus, nevedęs, vaikų neturintis, tačiau nurodė gyvenantis su drauge, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Per pastaruosius trejus metus kaltinamasis baustas administracine tvarka du kartus dėl nešiurkščių, nepavojingų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, paskirtas baudas nedelsiant sumokėjęs. Kaltinamasis yra neteistas. 2009 metais kaltinamajam buvo paskirta bauda už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tačiau bauda buvo sumokėta, asmuo buvo jauno amžiaus, nuteistas ne už nusikaltimo, bet už baudžiamojo nusižengimo padarymą, nuo kurio įvykdymo praėjo jau daugiau nei 15 metų. Be to, pagal nagrinėjamo įvykio aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo elgesys nagrinėjamo įvykio metu buvo spontaniškas, iš anksto neapgalvotas ir neplanuotas. Vertinant bendrai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamas įvykis buvo atsitiktinė kaltinamojo veika ir šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis P. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį P. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, o baudžiamoji byla nutraukiama (BK 38 straipsnio 1 dalis; BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos tomo galinio viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

P. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. M., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nutraukti bylos dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir S. M. civilinių ieškinių.

P. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos tomo galinio viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.