Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 6 d., 14 val. 22 min., Anykščių r. sav., kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, 16,76 kilometre, vairuodamas transporto priemonę Nissan Pathfinder, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 125 km/h greičiu (± 4 km/h paklaida), kai leistinas greitis yra 50 km/h, tai yra leistiną greitį viršijo 71 km/h. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

G. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. M. padarė ATPK 124 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu padarius pažeidimą, teismas pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstęs, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-2013 yra išaiškinęs, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją, numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. G. M. tokios pareigos neįvykdė, savo apeliaciniame skunde nurodęs, kad jo transporto priemonę vairuoja ne vienas žmogus ir jis teigė, kad automobilį vairavo A. S.. Tokiais pažeidėjo teiginiais nėra pagrindo tikėti, nes jis juos išdėstė tik apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. liepos 21 d. paaiškinime prie administracinio teisės pažeidimo protokolo G. M. yra pripažinęs, jog tai jis vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį. Taigi, apelianto argumentas, kad ne jis vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu ir dėl to turi būti panaikintas apylinkės teismo nutarimas, laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine versija, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

G. M. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. viršijo leistiną greitį 71 km/h, taip neabejotinai keldamas pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad G. M. skirta administracinė nuobauda artima vidurkiui su 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Paskirtoji nuobauda atitinka protingumo, teisingumo principus, ji yra adekvati padarytam pažeidimui ir neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai kelių eismo taisyklių pažeidimų bylose.

Aukštesnysis teismas taip pat visiškai sutinka su nutarimo motyvais dėl ATPK 35 str. numatytų terminų vertinimo bei pratęsimo. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas Kelių policijos valdybos 2015-06-05 vyr. specialisto nutarimu buvo pratęstas tinkamai ir pagrįstai, kadangi aukštesniojo teismo nuomone, šis pažeidimas buvo fiksuotas ne policijos pareigūnų darbo metu, o stacionaraus greičio matuoklio, kurio užfiksuotą pažeidimą G. M. pats pripažino ir tai patvirtino savo parašu.

Aptarti argumentai patvirtina, jog Kauno apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

G. M. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.