- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-186-253/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrekas“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Nerijus Katilius, Vaclovas Janušauskas
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas R. Mickus Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. balandžio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrekas“ atstovui advokatui Nerijui Katiliui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrekas“, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui Mariui Stračkaičiui dėl 2007-05-14 sutarties dalies pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. M. ieškiniu teismą prašė pripažinti, kad 2007-05-14 notarinės sutarties, pasirašytos tarp ieškovo R. M. ir UAB „Agrekas“, 15 punktas yra negaliojantis nuo sutarties pasirašymo momento. Šiuos reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad notarinės sutarties 15 punktas jį diskriminuoja, todėl turi būti panaikintas. Pasirašant notarinę sutartį, notaras darė jam spaudimą, įtikinėjo, kad jis privalo pasirašyti sutartį tokią, kokią jis paruošė, priešingu atveju neteks buto, nes preliminarioji sutartis yra nutraukta. Nurodė, kad niekada nesutiko, kad preliminarioji sutartis būtų nutrūkusi, visą laiką susirašinėjo su atsakovu, įrodinėdamas, kad pastarasis yra neteisus, kad privalo ištaisyti trūkumus ir tik tada pasirašys buto pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą. Ieškovas nurodė, kad 2007-05-14 notarinės sutarties 15 punkte nėra išreikšta jo valia. Ieškinyje nurodė, kad jis įvykdė 2006-05-18 buto pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties sąlygas, o atsakovė nuo pat pradžios nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, iki 2006-08-04 neperdavė pirkėjui buto. Dėl padarytos žalos, statybos defektų pašalinimo, preliminariosios sutarties sąlygų nesilaikymo į ieškovę kreipėsi 2007-02-27, 2007-03-22, 2007-03-26, 2007-04-23, tačiau nuostoliai nebuvo atlyginti ir defektai neištaisyti. 2007-04-24 gavo atsakovės pranešimą, kad vienašališkai nutraukia preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, nors atsakovė yra kalta dėl sutarties sąlygų nesilaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovo R. M. ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas reikalavimą pripažinti 2007-05-14 notarinės sutarties, pasirašytos tarp ieškovo R. M. ir UAB „Agrekas“, 15 punktą negaliojančiu grindė aplinkybėmis, jog šią sutartį reikalavo pasirašyti notaras, jis darė jam spaudimą, įtikinėjo, kad jis privalo pasirašyti sutartį tokią, kokia paruošta, priešingu atveju neteks buto, nes preliminarioji sutartis yra nutraukta. Konstatavo, jog CK 1.91 straipsnio pirmoji dalis, kuria savo reikalavimą grindžia ieškovas, nustato dvi būtinas sąlygas, kurias įrodžius sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu: sandorį asmuo buvo priverstas sudaryti dėl susidariusių aplinkybių ir sandorį asmuo sudarė labai nenaudingomis sąlygomis, ir kita šalis, žinodama tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė objektyviais nesąžiningais veiksmais, realiai grasindama ieškovui, būtų jį privertusi pasirašyti ginčijamą sutarties punktą. Todėl padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 2007-05-14 notarinės sutarties, pasirašytos tarp ieškovo R. M. ir UAB „Agrekas“, 15 punktą negaliojančiu. (CK 1.91 str., 6.156 str. 1 ir 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 68–69) ieškovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra įrodyta atsakovės kaltė, jo nesąžiningi veiksmai. Atsakovė veikė aktyviai, siekė priversti pasirašyti sutartį, tuo tikslu paskelbė, jog vienašališkai nutraukia preliminariąją buto pirkimo sutartį. Tai buvo padaryta tuo tikslu, kad galėtų papildomai gauti 20 000 Lt, dėl kurių nebuvo susitarta sudarant preliminariąją sutartį. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, visiškai nekreipė dėmesio į tą faktą, kad atsakovė parduodamo buto neįrengė, jis buvo įrengtas ieškovo lėšomis. Nepasirašydamas ginčijamos pirkimo sutarties ieškovas rizikavo netekti į buto įrengimą investuotų virš 100 000 Lt. Tai turi būti vertinama kaip atsakovės nesąžiningumas bei prievarta pasirašyti sutartį.
2. LR CK 1.63 straipsnio 6 dalis nurodo, jog dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina abiejų šalių suderinta valia. Sudarant ginčijamą sutartį, ieškovui buvo primesta atsakovės valia, t. y. pasirašant sandorį, ieškovas nurodė, kad nesutinka su sutarties 15 punktu, tačiau nežiūrint į tai, veikiamas atsakovės ir trečiojo asmens, buvo priverstas pasirašyti visą sandorį. Šį faktą patvirtina tos aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu ieškovas buvo pateikęs atsakovei pretenziją, į kurią atsakymo nebuvo gavęs. Notaras privalėjo susilaikyti nuo sandorio tvirtinimo, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76–78) atsakovė UAB „Agrekas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2007-05-14 notarinės sutarties, pasirašytos tarp ieškovo R. M. ir UAB „Agrekas“, 15 punktą, ieškinį grindė tuo, kad buto pirkimo sutartis buvo sudaryta dėl trečiojo asmens – sandorį tvirtinusio notaro – spaudimo ir įtikinėjimo, kad privalo pasirašyti sutartį tokią, kokią jis paruošė, priešingu atveju neteks savo buto, nes preliminarioji sutartis yra nutraukta, t. y. LR CK 1.91 str. pagrindu. Analogiškus paaiškinimus apeliantas davė ir apeliacinės instancijos teisme.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005 AB ,,Lietuvos dujos“ v. AB ,,Lietuvos energija“ ir kt.).
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos m. pirmajame notarų biure 2007-05-14 buvo patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. K1MS-5272, kuria UAB „Agrekas“ pardavė, o R. M. nuosavybės teisėmis nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-1 (1/23 dalis iš 11,04 kv. m), R-l (1/23 dalis iš 8,28 kv. m), R-2 (1/23 dalis iš 11,50 kv. m), R-3 (1/23 dalis iš 15,64 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/13 dalį automobilių stovėjimo aikštelės R-4, pažymėjimas plane R-4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal sutartyje nurodytas sąlygas ir patvirtintas šalių parašais be jokių pirkėjo pastabų. Šios sutarties 15 punkte nustatyta, jog ši sutartis yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus, žodinius šalių susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su sutartyje minimo turto pardavimu. Taip pat šalys patvirtina, kad preliminarioji daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 41-2, pasirašyta 2006-05-18, buvo teisėtai nutraukta. Abi šalys viena kitai dėl jos vykdymo ir nutraukimo jokių pretenzijų neturi (b. l. 14).
Apeliacinės instancijos teisme, ginčydamas sandorio 15 punktą, apeliantas paaiškino, jog šis ieškinys nėra paskutinis, vėliau jis ketina ginčyti šio sandorio kainą, t. y. įsigyto buto kainą, nes preliminariojoje sutartyje šalys buvo susitarusios dėl mažesnės buto kainos. Todėl teismas pasisako dėl preliminariosios sutarties nutraukimo pagrįstumo.
LR CK 6.165 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus laiko nuo preliminariosios sutarties sudarymo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2006-05-18 sudarė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 41-2. Šios sutarties pagrindu pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo pastatyti ir parduoti pirkėjui (ieškovui) butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o pirkėjas (ieškovas) įsipareigojo iki 2006-11-06 nupirkti minėtą butą sutartyje numatyta tvarka ir terminais (sutarties 7.3, 5.2 punktai) (b. l. 6–9). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įforminta, tačiau šalys savo veiksmais parodė, kad toliau vykdo preliminariąją sutartį, viena kitai dėl termino sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį praleidimo pretenzijų nereiškė. 2007-04-02 atsakovė išsiuntė ieškovui pranešimą 2007-04-02 atvykti į notarų biurą pasirašyti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, remiantis 2006-05-18 pasirašyta preliminariąja sutartimi Nr. 41-2 (b. l. 22). Iš ieškovo rašto, adresuoto atsakovei (b. l. 20), matyti, kad atsakovės nurodytu laiku ieškovas buvo atvykęs į notarų biurą, tačiau atsisakė pasirašyti sutartį. Atsakovė, vadovaudamasi tarp šalių pasirašytos sutarties 21.1, 21.3, 21.4 punktų nuostatomis, vienašališkai nutraukė šalių sudarytą preliminariąją sutartį (b. l. 19).
Pagal sutarties laisvės principą šalys gali susitarti dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tai neprieštarauja CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita sutarties šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). CK 6.217 straipsnio 2 dalis reglamentuoja esminio sutarties pažeidimo nustatymą. Atsakovės 2007-04-24 pranešimo dėl sutarties nutraukimo turinys patvirtina, kad sutartis nutraukiama preliminariosios sutarties 21.1, 21.3, 21.4 punktų, kuriuose nurodytas esminis sutarties pažeidimas, pagrindu. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad ieškovas padarė sutarties 21.1, 21.3, 21.4 punktuose nurodytą esminį sutarties pažeidimą, kadangi atvykęs į notarų biurą atsisakė pasirašyti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovo argumentai, kad jis atsisakė sudaryti sutartį todėl, kad atsakovė jam buvo padariusi žalą, t. y. 2007-02-23 avarijos metu buvo apipiltas (duomenys neskelbtini), esantis butas, ir jos neatlygino iki 2007-04-02, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, nes žalos atlyginimo klausimai turi būti sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui 2007-04-02 atsisakius sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė turėjo pagrindą, vadovaudamasi šalių pasirašyta preliminariąja sutartimi, vienašališkai nutraukti šią sutartį. Ieškovas nesikreipė į teismą, prašydamas pripažinti atsakovės su ieškove 2007-04-24 sudarytos preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 41-2 vienašališką nutraukimą nuo 2007-04-24 neteisėtu ir 2007-05-14 pasirašė notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 15 punkte patvirtino, jog preliminarioji daugiabučio namo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 41-2, pasirašyta 2006-05-18, buvo teisėtai nutraukta. Abi šalys viena kitai dėl jos vykdymo ir nutraukimo jokių pretenzijų neturi.
Faktinių aplinkybių dėl daryto ekonominio spaudimo nustatymas sudaro pagrindą pripažinti, kad sandoris (ar jo dalis) buvo sudarytas su šalies, veikusios dėl tokio spaudimo, valios trūkumais, todėl toks sandoris gali būti nuginčytas pripažįstant jį negaliojančiu. Sandoris nurodytu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu tik tokiu atveju, jeigu nustatoma, kad ekonominis spaudimas buvo objektyvus ir realus. Tokio pobūdžio spaudimas, visų pirma, vertintinas kaip vienas iš objektyvaus ir realaus grasinimo būdų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, sprendžia, kad šioje civilinėje byloje nėra įrodyta, jog atsakovė objektyviais nesąžiningais veiksmais, realiai grasindama nenaudingais ieškovui ekonominiais padariniais būtų jį privertusi pasirašyti ginčijamą sutartį ar jos dalį. Tas pats pasakytina ir apie trečiojo asmens – notaro veiksmus. Kolegijos nuomone, ieškovas suvokė, jog galima nesirašyti sutarties (nes tai jis padarė 2007-04-02 pirmą kartą atvykęs pas notarą), tačiau sutartį pasirašė, pastabų dėl jos nereiškė. Apelianto argumentas, kad iki 2007-05-19 jis privalėjo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bankui, t. y. panaudoti suteiktą banko kreditą, negali būti laikomas atsakovo ar trečiojo asmens – notaro – nesąžiningais veiksmais ir grasinimu ieškovui.
Apelianto argumentas, kad sandorio sudarymo metu jis buvo pateikęs atsakovei pretenziją, į kurią atsakymo nebuvo gavęs, todėl notaras privalėjo susilaikyti nuo sandorio tvirtinimo, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, atmestinas. Ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas iš esmės vyko dėl padarytos buto užliejimu žalos, kurios atlyginimas, kaip buvo nurodyta anksčiau, turėjo būti sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kitos į bylą pateiktos pretenzijos (b. l. 17, 24) yra kolektyvinės viso namo gyventojų pretenzijos dėl statybos darbų defektų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2007-03-22 gyventojų pretenzija yra pareikšta vadovaujantis preliminariosios sutarties 20 p., kuriame nustatyta, kad po buto priėmimo–perdavimo pirkėjai gali reikšti pretenzijas tik dėl paslėptų defektų, kurie išaiškėjo vėliau. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pretenzijos reiškimo metu ieškovui butas buvo perduotas, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad jis nebuvo gavęs atsakymo į savo pretenziją.
Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė ekonominiu spaudimu būtų vertusi ieškovą pasirašyti ginčijamą sandorio 15 punktą, todėl nėra pagrindo naikinti šio sutarties punkto. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, ir netenkintinas pastarojo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 88, 93, 96 str.). Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 79) ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (b. l. 81). Tačiau, kaip paaiškino atsakovės atstovas, tai atsakovės išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).
Atsakovė pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas šio klausimo nesprendė. Kadangi LR CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 3 d.), o su atsiliepimu yra pateikti įrodymai apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. M. 8,10 (aštuonis Lt 10 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.