- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- e2-5105-797/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03821-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Pareiškėjas
- AB „Citadele“
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., V. J.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo AB „Citadele“ banko prašymą suinteresuotiems asmenims: A. J., V. J., antstoliui Tomui Ubartui dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui A. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. J. iš darbo santykių gaunamų pajamų.
Suinteresuotiems asmenims pranešta apie bylos nagrinėjimą, antstolis Tomas Ubartas atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo prašymu, kadangi su V. J. kartu nebegyvena jau penkeri metai, yra bedarbis, o sutuoktinė viena išlaiko 9 metų sūnų, butą, moka Valstybinei mokesčių inspekcijai priskaičiuotas skolas, baudas.
Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė atsiliepimą, kuriame taip pat nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo prašymu, kadangi su vyru nebegyvena jau penkerius metus, augina nepilnametį vaiką, vyras prie vaiko išlaikymo neprisideda. Teigia, jog vyras su ja nieko nesitarė, kai įkeitė butą bei ėmė kreditą iš banko. Nurodo, jog kito turto ir pajamų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, jog antstolio kontoroje pateiktas vykdyti ir vykdomas 2012-12-03 Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5318-560 dėl 457784,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. AB ,,Citadele“ bankui (2 v. b. l.). Antstolis Tomas Ubartas išsiuntė pareiškėjui pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, nes išsiaiškino, kad skolininkas 1988-03-11 yra sudaręs santuoką su V. J. (35-34 v. b. l.). Skolininko sutuoktinė dirba (36 v. b. l.).
Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio nuostatos). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje nustatyta tvarka (LAT 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Sprendžiant kreditorių prašymus pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (LAT 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (LAT 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str., LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Iš vykdomojoje byloje Nr. 0136/12/03125 esančių turto arešto aktų, pranešimų apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre (59-58, 54-51, 30-29, 27-24 v. b. l.) matyti, jog antstolis areštavo A. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau areštuoto ir realizuotino turto vertė yra mažesnė nei A. J. skola AB „Citadele“ bankui. Patikrinus Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, nustatyta, kad A. J. registruotų transporto priemonių savo vardu neturi (32 v. b. l.). Antstolis Tomas Ubartas patvarkymais areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias Nordea B. F. PLC Lietuvos skyriuje, AB „Swedbank“, AB „Citadele“ banko sąskaitose (13, 12, 11 v. b. l.) bei nustatė, jog kituose Lietuvos Respublikoje veikiančiuose komerciniuose bankuose A. J. piniginių lėšų sąskaitų neturi (19 v. b. l.).
Nustatyta, kad skolininko asmeninio turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakanka, todėl išieškojimas nukreiptas į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir pasiūlyta išieškotojui, skolininkui ir/ar jo sutuoktinei kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo (3 b. l.).
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita,CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Kaip jau minėta, Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 str. 4 p.), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Šioje byloje nėra jokių duomenų apie A. J. ir V. J. santuokos nutraukimą ar separaciją. Be to, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios junginės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad suinteresuoto asmens V. J. pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš jos darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuriai nustatytina skolininko dalis (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Suinteresuoti asmenys Vilma Ir A. J. nurodo tai, kad jie turi nepilnametį sūnų, taip pat tai, kad vaikas yra išlaikytinis, jį išlaiko viena V. J., nes A. J. yra bedarbis, todėl prašo atmesti prašymą. Tokia situacija nėra pagrindas atmesti prašymą, o yra galimybė svarstyti, ar yra Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. numatytos sąlygos, t. y. ar teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Ta aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys turi nepilnametį vaiką, savaime nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (įsakymu) nėra priteistas iš skolininko A. J. konkretaus dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių būtų galima nepaisyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Byloje nepateikti įrodymai, jog sutuoktiniai yra sudarę povedybinę sutartį, nustatančią, kad V. J. darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė arba konkrečią dalį, priskirtiną jos nuosavybėn. Aplinkybė, kad V. J. viena išlaiko nepilnametį vaiką, o A. J. yra oficialiai nedirbantis asmuo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatymu nustatyto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nėra duomenų, jog skolininkui nustatytos sveikatos problemas ar netekto nedarbingumo lygis, tačiau jis, turėdamas skolą, oficialiai nedirba, neieško darbinių pajamų. Pasirinktas gyvenimo būdas – nedirbti ir negauti oficialių darbinių pajamų - neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką ir nuo pareigos mokėti kreditoriui skolą, priteistą įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 18 str.). Nustatytos aplinkybės savaime nereiškia, kad galima mažinti jam priskirtiną sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad darbo užmokestis yra vienos sutuoktinės asmeninė nuosavybė arba konkrečią dalį, priskirtiną sutuoktinių nuosavybėn (CPK 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko išlaikymas yra abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko, dar nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei atmesti prašymą, o teismui nepateikti įrodymai, jog santuoka tarp sutuoktinių nutraukta ar yra sudarytos vedybų ar povedybinė ar turto pasidalinimo sutartys įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui A. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. J. iš darbo santykių gaunamų pajamų (CPK 178, 185 str., CK 3.88 str. 1 d. 5 p. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 667 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo AB ,,Citadele“ banko prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš darbo santykių gaunamų pajamų.
Nutartis per 7 dienas jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.