- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-18462-935/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17811-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2015 m. spalio 11 d., apie 10.20 val., Jeruzalės g. 17, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė, apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šiais veiksmais A. K. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Teisme A. K. nurodė, jog prisipažįsta padaręs pažeidimus, dėl jų padarymo labai gailisi. A. K. paaiškino, jog kito automobilio vairuotojas jam pasakė, kad jis apgadino automobilį. Kitą automobilį lietė, o ne stuktelėjo, todėl galvojo, kad nieko neatsitiko. A. K. nebuvo įsitikinęs, jog kitas automobilis buvo apgadintas dėl jo veiksmų. Automobilį norėjo pastatyti aikštelėje, kadangi atvažiavo į parduotuvę. Kol su nukentėjusiuoju aiškinosi dėl įvykio, užtruko, buvo sutaręs susitikti su draugu, todėl nuvažiavo. Ant kito automobilio buvo žymelė, nežinojo, ar ji anksčiau buvo, ar atsirado įvykio metu, pagalvojo, jog čia smulkmena, neverta kviesti policijos.
Tyrimo metu A. K. savo kaltę pripažino, gailėjosi ir paaiškino, kad atvažiavęs į parduotuvės „Iki“, esančios Jeruzalės g., Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje norėjo pasistatyti automobilį. Parkuodamasis savo automobilio priekiniu dešiniu kampu kliudė šalia stovinį automobilį. Kito vairuotojo atsiprašė, galvojo, jog nieko nesugadino, todėl iš įvykio vietos pasitraukė. (b. l. 11)
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo faktą, taip pat A. K. kaltę, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. (b. l. 1)
Iš žiūryklės ataskaitos duomenų matyti, kad 2015 m. spalio 11 d., 10.20 val., buvo gautas pranešimas, jog automobilis Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. (b. l. 4)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas, jog Jeruzalės g. 17, Vilniuje, automobilis Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, automobilio Mitsubishi Carisma vairuotojas I. B. paaiškino, kad jam sėdint savo automobilyje, automobilio Opel Astra vairuotojas parkuodamasis kliudė jo automobilį. Išlipęs Opel Astra vairuotojas pasakė, jog apgadinimų beveik nesimato, o Mitsubishi Carisma vairuotojui pranešus, kad kvies policiją, Opel Astra vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. (b. l. 3)
Iš eismo įvykio schemos matyti automobilio Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas įvykio metu ir atstumai tarp automobilių. (b. l. 5), o papildomuose duomenyse apie eismo įvykį detalizuoti automobilio Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai nurodant, kad apgadintos priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas. (b. l. 6)
Šalies argumentai
I. B. paaiškinime nurodyta, kad 2015 m. spalio 11 d., 10.10 val., jis atvažiavo į parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelę, o privažiavęs automobilis Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį. Opel Astra vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pasakė, jog truputį įbrėžė, bet tai nieko tokio. Pasakius, kad kvies policiją, Opel Astra vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. (b. l. 7, 8)
Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad automobilio Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis dešinės pusės bamperis, kontakto vieta nubrozdinta ne vieną kartą, apgadinimų aukštis 0,40-0,47 cm. Automobilio Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) nubrozdintos priekinės ir galinės durelės 0,42-0,48 cm aukštyje, matosi žalios spalvos dažų likučiai. Transporto priemonių apgadinimų aukštis atitinka. (b. l. 12-15)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. K. 2015 m. spalio 11 d., apie 10.20 val., Jeruzalės g. 17, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė, apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Pažeidimų padarymo faktus patvirtina paties A. K. paaiškinimai, transporto priemonių fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, nukentėjusiojo I. B. paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, eismo įvykio schemoje užfiksuoti duomenys.
Kelių eismų taisyklių 220 punktas aiškiai reglamentuoja, ką po eismo įvykio turi daryti jo dalyviai. Minėtame Kelių eismo taisyklių punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai numatyti Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, jog tiek iš paties A. K., tiek iš I. B. paaiškinimų matyti, jog A. K. suprato, jog kliudė kitą automobilį, taip pat iš šių paaiškinimų matyti, jog I. B. reiškė pretenzijas A. K. dėl apgadinto automobilio. Taigi nagrinėjamoje situacijoje buvo privalu kviesti policiją ir laukti kol ji atvyks, vis tik A. K. Kelių eismo taisyklių nesilaikė, iš eismo įvykio pasišalino. Teismas Konstatuoja, jog A. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl pažeidimų gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.
Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į šių pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į kitą automobilį bandant pastatyti savo automobilį, vietoje, kur transporto eismas nėra intensyvus, iš eismo įvykio pasišalinta suvokiant, jog pažeidėjui nepavyks išvengti atsakomybės). Tuo pačiu pabrėžtina, jog A. K. nuo pat pažeidimų tyrimo pradžios neneigė apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, su jais bendradarbiavo, yra senatvės pensininkas, turi ilgametę vairuotojo patirtį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, ši aplinkybė rodo, kad jis yra atsakingas ir pakankamai preciziškai vairuojantis asmuo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta pakankami nežymiai.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, A. K. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.
A. K. skiriamos nuobaudos bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) baudą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-18462-935/2015.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.