- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1321-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02278-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- R. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui R. G. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. G., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo ieškovei 21 000 Eur žalos, patirtos praradus pastatą, buvusį (duomenys neskelbtini), atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. sausio-vasario mėn. ieškovė, atstovaujama įgalioto asmens, susitarė parduoti, o atsakovas pirkti ginčo pastatą už 15 000 Eur ir šalys 2021 m. vasario 23 d. atsakovas grynaisiais pinigais sumokėjo 9 000 Eur avansą, kurio mokėjimo faktas buvo įtvirtintas raštiškai, raštelį pavadinus „Pirkimo - pardavimo sutartis“. 2021 m. kovo-balandžio mėn. atsakovui buvo atiduoti visi reikalingi, su Pastatu susiję originalūs ir sėkmingam sandorio įforminimui reikalingi dokumentai (inventorizacinė byla, įgaliojimas), kad atsakovas dokumentus pristatytų pasirinktam notarui. Vėliau atsakovas apribojo bendravimą su ieškove. Atsakovui nepagrįstai vengiant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, 2021 m. spalio-lapkričio mėn. ieškovei atsitiktinai tapo žinoma, kad ginčo pastatas yra nugriautas ir žala yra padaryta neatgrįžtamai. Ginčo pastatą be ieškovės sutikimo ir jai nežinant, siekiant asmeninės turtinės naudos, savavališkai nugriovė būtent atsakovas. Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu, tačiau jis bendravimo vengė ir į el. laiškus, žinutes bei skambučius neatsakė, situacijos išspręsti gražiuoju nepanoro.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
4. Teismas nurodė, kad šiuo atveju sprendžiant nuostolių/žalos atlyginimo klausimą turi būti išsiaiškinta ir nustatyta atsakingo asmens civilinė atsakomybė, kurios sąlygų visuma turi būti įrodinėjama. Aplinkybės dėl nuostolių/žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais yra kildinamos dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini).
5. Teismas pažymėjo, kad ieškinys teismingas nekilnojamojo turto buveinės teismui, tai yra Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams (CPK 31 straipsnis).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė J. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas klaidingai vertindamas kartu su ieškiniu pateiktas aplinkybes, padarė neteisingą išvadą, jog atsakovo neteisėti veiksmai yra kildinami iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įgyvendinimo. Visgi jokios daiktinės teisės atsakovui nebuvo perleistos ir nagrinėjamu atveju neegzistuoja joks teisinis ir / ar faktinis pagrindas teigti priešingai, kadangi tokiu atveju būtų iškreipiama iki sutartinių santykių esmė. Šiuo atveju tarp šalių susiklostė preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties esmę atitinkantys civiliniai teisiniai santykiai. Teismų praktikoje preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis yra tik organizacinio pobūdžio, atsakovas jokių daiktinių teisių į ginčo nekilnojamąjį daiktą niekada nebuvo įgijęs, todėl nėra jokio pagrindo atsakovo veiksmus kildinti iš netinkamo / tinkamo daiktinių teisių įgyvendinimo.
6.2. Ieškovės pateiktas ieškinys yra ir turi būti reiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą - Vilniaus regiono apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, pažymėdamas, kad taikytinas išimtinis teismingumas ir ieškinys teismingas ginčo nekilnojamojo turto buveinės teismui, tai yra Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams (CPK 31 straipsnis). Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su teismo išvada, nes, apeliantės nuomone, šiuo atveju turi būti taikomos bendrojo teritorinio teismingumo taisyklės , t. y. teismingumas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.
11. Vadovaujantis CPK 29 straipsniu, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau CPK 31 straipsnio 1 dalyje yra numatytas išimtinis teritorinis teismingumas, t. y. kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 21 000 Eur žalos atlyginimą, kurią patyrė galimai atsakovui neteisėtai nugriovus ieškovei priklausantį nekilnojamąjį daiktą. Ieškovė nesiekia atkurti šalių sutartinius santykius (nereiškia reikalavimo dėl sutarties nutraukimo ar įpareigoti vykdyti preliminarią sutartį, ar kt.), todėl negalima pripažinti, kad ieškovė ieškiniu siekia apginti galbūt pažeidžiamas teises, susijusias su nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimu. Taigi, pareikštas materialinis teisinis reikalavimas nėra dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą nustatymo, kuriam būtų taikomos išimtinio teismingumo taisyklės (CPK 31 straipsnis).
13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinių teismingumą, ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir perduodamas ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.