- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-798-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Indreikienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Gražina Davidonienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Gražvydo Mickaus atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-418-748/2007 pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio Gražvydo Mickaus veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė atsisakyti tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir 2007 m. kovo 27 d. varžytynes pripažinti neįvykusiomis. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis Gražvydas Mickus 2007 m. kovo 27 d. iš pirmųjų varžytynių pardavė pareiškėjui V. L. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj. sav.: 1/3 žemės sklypo, 0,1387 ha bendro ploto; 1/3 gyvenamojo namo, 102,10 kv.m bendro ploto; 1/3 pastato - svirno, 18 kv.m bendro ploto; 1/3 ūkinio pastato, 64 kv.m bendro ploto; 1/3 ūkinio pastato, 18 kv.m bendro ploto; 1/3 ūkinio pastato, 12 kv.m bendro ploto; 1/3 kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė). Varžytynės yra neteisėtos, nes antstolis pažeidė CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudžiančias išieškoti iš fizinio asmens turto, kuriame jis gyvena, jei išieškoma suma neviršija septynių tūkstančių litų. Pareiškėjo vienintelis būstas yra jam nuosavybės teise priklausanti 1/3 dalis gyvenamojo namo, o jo skola tėra 2 880,92 Lt, todėl antstolis išieškojimą iš gyvenamojo būsto vykdė neteisėtai. Varžytynės neteisėtos ir dėl to, kad turtas parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Antstolis privalėjo skirti papildomą turto vertinimą, pavedant jį atlikti nepriklausomam turto vertintojui. Pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina nustatyta pagal 2005 m. gruodžio 20 d. turto arešto akte nurodytą turto vertę, ir ji yra nereali. Neatsižvelgta į tai, kad per du metus kardinaliai pasikeitus ekonominei situacijai, žymiai išaugo nekilnojamojo turto vertė, be to, turtas yra patogioje geografinėje vietoje, tarp dviejų ežerų, prie sklypo patogus privažiavimas. Antstolis pažeidė ir išieškojimo iš fizinio asmens turto eiliškumą (CPK 664 str. ir 663 str. 3 d.), nes skolininkui gaunant pensiją ir esant kito turto, išieškojimą nukreipė į pareiškėjo paskutinį gyvenamąjį būstą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino ir nutarė atsisakyti patvirtinti 2007 m. kovo 27 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0120/02/00107/1, kuriuo antstolis Gražvydas Mickus iš pirmųjų varžytynių pardavė V. L. priklausantį turtą: 1/3 dalį žemės sklypo, turinčio 0,1387 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo, turinčio 102,10 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato - svirno, turinčio 18 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, turinčio 64 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4993-9003-5038, 1/3 dalį ūkinio pastato, turinčio 18 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, turinčio 12 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: Kaišiadorių r.sav., (duomenys neskelbtini), pirkėjui M. A. už 10 100 Lt, ir varžytynes pripažino neįvykusiomis.
Teismas nurodė, kad antstolis, nukreipęs išieškojimą į penktos eilės turtą – skolininko gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena, pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą, kadangi skolininkas V. L. turėjo antros, trečios ir ketvirtos eilės turto. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jei antstoliui nėra žinoma pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ar vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jei to raštu prašo skolininkas (CPK 662 str. 4 d.). Įstatyme numatytų pagrindų išieškoti iš penktos eilės turto nebuvo, nes antstolis žinojo, kad skolininkas turi kito turto ir piniginių pajamų. Teismas taip pat nenustatė, kad kitas pareiškėjo turimas turtas yra nelikvidus ar jo neužtektų skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Aplinkybę, kad 2001-2003 m. neįvyko 6,89 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynės, sklypas nebuvo parduotas ir be varžytinių, o išieškotojas atsisakė turtą priimti, teismas nepripažino pagrindu laikyti, kad šis turtas ir 2007 m. negalėtų būti realizuotas, nes Lietuvoje objektyviai pasikeitė rinkos sąlygos, ir žemė tapo labai paklausiu ir vertingu turtu. Teismas nurodė, kad antstolis taip pat nepagrįstai skolos neišieškojo iš skolininkui priklausančios garažo dalies, o skolininkas neprašė nukreipti išieškojimą į jo gyvenamąjį būstą. Kadangi iš varžytynių parduotas turtas buvo įkainotas 2005 m. gruodžio 20 d. turto arešto aktu, todėl per tą laiką pasikeitus rinkos sąlygoms antstolis turėjo perkainoti turtą. Taip pat teismas nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, jei išieškoma suma neviršija septynių tūkstančių litų. Skolininkas gyvena iš varžytynių parduotoje namo dalyje, duomenų, kad jis turėtų kitą gyvenamąjį būstą, nėra, o išieškoma suma santykinai nedidelė, todėl skolininkas turi įstatyme nustatytą teisę išsaugoti paskutinį gyvenamąjį būstą.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolis G.Mickus atskiruoju skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.120/02/00107/1. Antstolis nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad antstolis pažeidė CPK 663 straipsnio 3 dalį, leidžiančią išieškoti iš skolininko būsto, jei išieškoma suma viršija 7000 Lt. Turtas buvo areštuotas 2005 m. gruodžio 20 d., t.y. iki CPK 663 straipsnio 3 dalies pakeitimo. 7000 Lt skolos suma, kurią viršijus leidžiama nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą, nustatyta tik 2006 m. birželio 22 d. įstatymu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 1/3 dalis gyvenamojo namo, esanti (duomenys neskelbtini)., Kaišiadorių r. sav., nėra paskutinė skolininko V. L. gyvenamoji vieta, tai tik skolininko formaliai deklaruota gyvenamoji vieta. Tikrinant jo turtinę padėtį, jis šiuo adresu nebuvo rastas, be to, skolininkas V. L. yra asocialus asmuo, o namas yra tuščias ir apleistas. Gretimai gyvenantys gyventojai nurodė kitą V. L. gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis V. L. turi tik 1/11 dalį garažo Vilniaus m., kurio bendras plotas 17,59 kv.m, todėl parduoti skolininkui V. L. priklausančią garažo dalį, kuri sudaro 1,60 kv.m, praktiškai neįmanoma, ir tai neužtikrintų realaus skolos išieškojimo. 2006 m. spalio 23 d. vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas į VSDFV Kaišiadorių skyrių, tačiau vėliau paskelbus varžytynes buvo atšauktas. Mano, kad vykdant V. L. turto pardavimą iš varžytynių nebuvo pažeistos CPK 664 straipsnio ir 663 straipsnio 3 dalies normos, nes išieškojimas nebuvo nukreiptas į paskutinį skolininko gyvenamąjį būstą.
Atskirasis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, nepažeidė procesinės teisės normų reikalavimų, o jo padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis ir byloje esančiais įrodymais. CPK 725 straipsnio 4 dalis numato, kad teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas varžytynes, pažeidė CPK 663 straipsnio 3 dalies ir 664 straipsnio reikalavimus. CPK 663 straipsnio 3 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-729 redakcija) numatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jei išieškoma suma viršija 7000 Lt. Turto pardavimas iš varžytynių vyko 2007 m. kovo 27 d., todėl šiam priverstiniam turto pardavimo veiksmui taikytini tuo metu jau galioję CPK 663 straipsnio 3 dalies reikalavimai dėl išieškomos sumos dydžio. Nors turtas ir buvo areštuotas 2005 m. gruodžio 20 d., tačiau priverstinio išieškojimo procesas prasidėjo jau galiojant nurodytai normos redakcijai. Kad išieškoma suma neviršija 7000 Lt, ginčas nekyla. Todėl antstolis privalėjo paisyti nurodytos normos reikalavimų. Negalima sutikti su antstolio nurodyta aplinkybė, jog byloje yra nustatyta, kad skolininkas negyveno iš varžytynių parduotoje namo dalyje. Byloje yra pateikta pažyma apie V. L. deklaruotą gyvenamąją vietą būtent nurodytoje valdoje, kurios dalis ir buvo parduota iš varžytynių. Duomenų ir įrodymų apie tai, kad V. L. gyveno kitur, nėra pateikta, todėl ši aplinkybė nėra įrodyta (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad ir pats antstolis vykdomojoje byloje tai laikė skolininko gyvenamąja vieta, nes būtent ten buvo siunčiami visi pranešimai skolininkui.
Kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis pažeidė CPK 664 straipsnyje numatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę. Pats antstolis neneigia, tai patvirtina ir vykdomosios bylos medžiaga, kad buvo galima vykdyti išieškojimą iš valstybinio socialinio draudimo išmokų, tačiau antstolio patvarkymas tai daryti buvo atšauktas būtent dėl paskelbtų varžytinių. Pagrįsta ir apylinkės teismo išvada, jog skolininkas turėjo ir trečios bei ketvirtos eilės turto (CPK 664 str. 3 ir 4 d.) - dalį garažo bei žemės ūkio paskirties žemės. Byloje nėra jokių įrodymų, jog išieškojimo (priverstinio turto pardavimo) metu tai buvo nelikvidus turtas (CPK 662 str. 4 d.). Dėl garažo dalies pardavimo tėra padarytos antstolio prielaidos, o dėl žemės sklypo pardavimo yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas, kurio išvadoms kolegija pritaria. Vykdomojoje byloje užfiksuotos žemės sklypo nelikvidumo aplinkybės (2001-2003 m. bandyta šį turtą parduoti iš varžytinių ir be varžytinių), vertinant tai, kad priverstinis išieškojimas iš ginčo turto buvo vykdomas faktiškai tik po 4 metų, negali būti pagrindu jomis remtis šiuo metu. Pasikeitusi rinkos situacija gali turėti įtakos išieškojimo iš šio turto procesui. Antstolis bet kuriuo atveju privalo laikytis CPK 664 straipsnyje numatytos išieškojimo tvarkos ir eilės (CPK 662 str. 1, 3 d.), o iš paskesnės eilės turto jis gali išieškoti tik tuomet, jeigu antstoliui nėra žinoma apie pirmesnės eilės turtą, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba to raštu prašo skolininkas (CPK 662 str. 4 d.). Pastarųjų aplinkybių antstolis nėra patvirtinęs įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis pažeidė reikalavimus dėl išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, ir šiuos pažeidimus pagrįstai pripažino esminiais, dėl ko atsisakė patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirojo skundo motyvais nenustačius pagrindų nutartį panaikinti, atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.