- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1078-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
- Skolininkas
- R. K.
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Neringos Švedienės, Petro Jaržemskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 624/2009 pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko R. K. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir prašė išieškoti iš skolininko R. K. 81 765,29 EUR skolą ir 132 Lt žyminį mokestį iš bankui 2007 m. balandžio 16 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01120070009412) įkeisto turto: 62,54 kv.m. buto, duomenys neskelbtini, bei 3,89 kv.m. sandėlio, duomenys neskelbtini, nuosavybės teise priklausančių R. K. . Nurodė, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 11 d. kreditavimo sutartį bankas suteikė R. K. 280 000,00 Lt kreditą. 2008 m. kovo 13 d. susitarimu prie šios sutarties valiuta iš litų pakeista į eurus. Skolininko prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas R. K. nuosavybės teise priklausantis turtas: 62,54 kv.m. butas bei 3,89 kv.m. sandėlis, esantys, duomenys neskelbtini. Skolininkui nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų bankas 2009-04-27 raštu Nr.30.58.17/2799 nutraukė su skolininku sudarytą kreditavimo sutartį. Visus pradelstus įsiskolinimus skolininkas turėjo grąžinti bankui iki 2009-05-08, tačiau jų nesugrąžino. 2009 m. gegužės 21 d. skolininko skola bankui sudarė: 80 076,79 EUR negrąžinto kredito, 1 570,22 EUR nesumokėtų palūkanų, 118,28 EUR nesumokėtų delspinigių, viso 81 765,29 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. birželio 1 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus - 62,54 kv.m. butą, duomenys neskelbtini, bei 3,89 kv.m. sandėlį, duomenys neskelbtini, nuosavybės teise priklausančius R. K., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkui, kad nuo įkeistų daiktų arešto momento, jis netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) R. K. , kad negrąžinus skolos, t.y. 80 076,79 EUR negrąžinto kredito, 1 570,22 EUR palūkanų, 118,28 EUR delspinigių, iš viso 81 765,29 UER bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Išaiškino kreditoriui kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) dienos negrąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ir kartu pateikti hipotekos lakšto bei paskolos sutarties originalus. Teismas konstatavo, kad skolą sudaro: 80 076,79 EUR negrąžinto kredito, 1 570,22 EUR palūkanų, 118,28 EUR delspinigių, iš viso 81 765,29 EUR bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Kreditorius, vadovaudamasis LR CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties 43 p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 10 dienų terminui nuo 2009-04-27 išsiųsto pranešimo skolininkui R. K. dienos, nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje,- paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, įkeisti daiktai areštuotini, įspėjant skolininką (įkeistų daiktų savininką), kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims.
Šalies argumentai
Skolininkas R. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad nesutinka su nutartimi, nes: 1) tik gavęs 2009 m. birželio 1 d. nutartį sužinojo, kad kreditorius AB DnB NORD bankas vienašališkai nutraukė su juo kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais; 2) negavo jokio nutartyje nurodyto ir apeliantui 2009-04-27 išsiųsto pranešimo; 3) pablogėjus finansinei padėčiai, skolininkas 2009-02-23 raštu kreipėsi į kreditorių su prašymu pradelstą 3 531 Lt mokėjimo terminą pratęsti iki 2009-03-20, rasti galimybę likusią kredito dalį grąžinti mokant 800 Lt kas mėnesį. Tačiau bankas atsakymo nepateikė. Apeliantas teigė, kad jei bankas būtų jį informavęs apie ketinimą nutraukti kreditavimo sutartį ir imtis priemonių dėl priverstinio skolos išieškojimo, jis būtų nedelsiant sumokėjęs privalomus mokėti mokėjimus, ypač dėl to, kad tai yra vienintelis skolininko būstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašė atmesti skolininko ir įkeisto turto savininko R. K. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartį. Nurodė, kad skolininko R. K. nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo ar negavo pranešimo apie sutarties nutraukimą nėra teisiškai reikšmingos, nes klausimai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka sprendžiami pagal formalius kriterijus, t.y. atsižvelgiant į tai, ar kreditavimo sutartis nutraukta ir prievolės įvykdymo terminas suėjęs. Kreditoriaus valią išreiškiantys dokumentai patvirtina, kad kreditavimo sutartis yra nutraukta. Kol teismas ginčo teisenos tvarka nėra nusprendęs kitaip, teisiniai santykiai laikomi nutrauktais ir prievolės įvykdymo terminas suėjęs. Jei R. K. ir nėra gavęs banko pranešimo apie kreditavimo sutarties nutraukimą ar į jį nekreipė dėmesio, šiuo atveju reikšminga tik ta aplinkybė, nuo kada apie tą pranešimą jis sužinojo - nuo tada atsiranda kreditoriaus teisė reikalauti įvykdyti visą prievolę prieš terminą. Kreditorius nurodė, kad skolininko teisių užtikrinimui hipotekos teisėjas pirma areštuoja įkeistą turtą ir įspėja skolininką apie gręsiantį išieškojimą bei nustato papildomą vieno mėnesio terminą imtis priemonių tinkamai vykdyti skolinius įsipareigojimus. Tik praėjus šiam terminui ir kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį realizuoti įkeistą turtą priverstine tvarka. Nors R. K. 2009-02-20 prašymas atspindi šios dienos jo finansinę būklę, bet tie duomenys niekaip nesiderina su galimybe atsiskaityti pagal kreditavimo sutartį, nes siūlomos 800 Lt sumos per mėnesį nepakanka net palūkanų mokėjimams. Tokio pasiūlymo bankas negali formaliai tinkamai svarstyti, todėl jis buvo atmestas, apie sprendimą žodžiu informavus R. K. .
Skolininko R. K. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarką, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 544 str. numatyta, kad bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl šalys į teismo posėdį nekviečiamos, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. LR CPK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. Kreditorius DnB NORD bankas nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė pagal 2006 m. rugpjūčio11 d. kreditavimo sutartį Nr. 3418-06IL buvo nevykdoma, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė minėtą kreditavimo sutartį. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Darytina išvada, kad DnB NORD bankas turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir kreditoriaus lūkesčiai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, yra teisėti. Šiuo atveju hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Skolininkas R. K. atskirajame skunde nurodė, jog kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį, pažeisdamas jo interesus, nes jis nebuvo informuotas apie ketinimus nutraukti sutartį, kreditorius taip pat tinkamai nebendradarbiavo su kredito sutarties šalimi, t.y. neatsakė į skolininko prašymą rasti galimybę likusią kredito dalį grąžinti mokant 800 Lt kas mėnesį.
LR CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl yra svarbu laikytis vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, nes sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes. Remiantis LR CK 6.218 str. 1 d., apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Kreditoriaus DnB NORD banko ir skolininko R. K. sudarytoje kreditavimo sutartyje (43 p.) numatytas 10 d. terminas (b.l. 76). Apeliantas teigia, kad jis pranešimų dėl galimo sutarties nutraukimo LR CK 6.218 str. numatyta tvarka nėra gavęs. Byloje nustatyta, kad kreditorius informavo skolininką 2009-04-27 raštu Nr. 30.58.17/2799 dėl netinkamo sutarties vykdymo, įsiskolinimo susidarymo ir vienašališko sutarties nutraukimo, jei per 10 dienų nuo rašto išsiuntimo nebus įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai (b.l. 70). Rašto siuntimo skolininkui faktą patvirtina registruotų laiškų sąrašas (b.l. 105). Reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą iš anksto būtų pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas, nes šalis įgytų nepagrįstą pranašumą ir galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis. Šalis turi savo teises įgyvendinti sąžiningai ir bendradarbiauti, todėl fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Konkrečiu atveju kreditorius siuntė pranešimus bei atliko veiksmus paskutinėje jam žinomoje skolininko gyvenamojoje vietoje, adresu, duomenys neskelbtini. Pažymėtina, kad 2006 m. rugpjūčio 11 d. Susitarime Nr.3418-06IL dėl 2006-08-11 Kreditavimo sutarties Nr.3418-06IL specialiosios dalies sąlygų pakeitimo nurodytas skolininko adresas, duomenys neskelbtini(b.l. 80). Todėl rašto siuntimas šiuo adresu yra laikytinas tinkamu informavimo būdu. Atsižvelgiant į tai ir LR CK 6.166 str., pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę). Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog skolininkas, teigdamas, kad negavo pranešimų sutartu adresu, elgėsi nesąžiningai, vengė priimti siunčiamą kreditoriaus pranešimą, piktnaudžiavo savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartis, kuria teismas areštavo skolininko įkeistus nekilnojamuosius daiktus, yra pagrįsta ir teisėta, o skolininko R. K. atskirasis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Skolininkas atskirajame skunde nurodė, kad pats 2009-02-23 raštu kreipėsi į kreditorių DnB NORD banką su prašymu pradelstą 3 531 Lt mokėjimo terminą pratęsti iki 2009-03-20, rasti galimybę likusią kredito dalį grąžinti mokant 800 Lt kas mėnesį. Tačiau bankas atsakymo nepateikė. Kreditorius DnB NORD bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad R. K. prašymas buvo atmestas, apie sprendimą žodžiu informavus R. K. . Byloje nėra pastarąjį kreditoriaus argumentą pagrindžiančių įrodymų, tačiau, praėjus beveik dviem mėnesiams po skolininko prašymo pateikimo, kreditorius išsiuntė skolininkui raštą, kuriuo iš esmės ir atsakė į prašyme keltą klausimą, t.y. iš rašto turinio matyti, kad kreditorius DnB NORD bankas pripažįsta tik tuos įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti pagal kreditavimo sutartį. Rašte kreditorius informavo skolininką dėl vienašališko sutarties nutraukimo, jei per 10 dienų nuo rašto išsiuntimo nebus įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, todėl R. K. argumentas, kad jei bankas būtų jį informavęs apie ketinimą nutraukti kreditavimo sutartį ir imtis priemonių dėl priverstinio skolos išieškojimo, jis būtų nedelsiant sumokėjęs privalomus mokėti mokėjimus, nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.