- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- A6.-142-1054/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00013-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Pažeidėjas
- L. K.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo terminai (ANK 631 str.)
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvusi (duomenys neskelbtini) vadovė L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, auginanti du mažamečius vaikus (1 m. ir 3 m.), nebausta, neteista, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K., būdama (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. sausio 22 d., žinodama apie sunkią bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, t. y. kad jos valdoma bendrovė yra nemoki, ir turėdama pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei šio pareiškimo nepateikdama, neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.
Šalies argumentai
L. K. teismo posėdyje savo kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino, nurodė, kad pateikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo negalėjo todėl, kad visi bendrovės dokumentai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagal bendrovės pareiškimą 2013 m. pradėtame ikiteisminiame tyrime bendrovės skolininkei UAB „Lux Vivere“, dėl dokumentų kopijų į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus nesikreipė, nežinojo, kad buvo galima. Paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2012 m. iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2019 m. Nurodė, kad anksčiau yra buvusi UAB „Persėjas“ direktore, šios bendrovės bankrotą paskelbė pati, kaip vadovė, (duomenys neskelbtini) bankroto byla 2019 m. pradžioje buvo iškelta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį teismui. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nepriemoka valstybės biudžetui susidarė dėl pagrindinės bendrovės paslaugų užsakovės UAB „Lux Vivere“ įsiskolinimo už suteiktas paslaugas. (duomenys neskelbtini) veiklos nuo 2014 m. faktiškai nebevykdė, dėl to nebeteikė ir finansinių ataskaitų VĮ Registrų centras. L. K. parodė, kad pareiškimo dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo teismui buvo nutarta neteikti pasitarus su advokatais, kurie patarė palaukti, kol bendrovė atgaus skolą iš skolininkės UAB „Lux Vivere“ ir bendrovė galės toliau vykdyti veiklą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo prašė bylą nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnis).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalis numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Nagrinėjamu atveju yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte nurodoma, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkė. Mokesčių administratorius (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus taiko nuo 2016 m. liepos 20 d., tačiau bandymai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto buvo nesėkmingi, 2018 m. vasario 22 d. antstolis S. D. surašė išieškojimo negalimumo aktą bei patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (8-11 b. l.). Bendrovės mokestinė nepriemoka 2016 m. liepos 20 d. buvo 67112,80 Eur, 2019 m. kovo 26 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 53987,22 Eur (5 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad paskutiniai pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2013 metus (31 b. l.). 2013 metų balanse viso turto vertė nurodyta 265 441 Eur (916 515 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 337 376 Eur (1 164 892 Lt), t. y. daugiau nei pusė viso bendrovės turto vertės. VĮ Registrų centras duomenimis, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, nuosavybės teise registruotų transporto priemonių taip pat nėra (12-13 b. l.). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį iškėlė (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (29-33 b. l.). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 17 d. Laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. sausio 22 d. bendrovės vadove buvo L. K. (6 b. l.).
Taigi, byloje nustatyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) metinės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 m., kurie iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog VĮ Registrų centras pateikti 2014 m. birželio 2 d., jau 2013 metais bendrovė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės nemokumą, be kita ko, patvirtina įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis, kuria bendrovei iškelta bankroto byla. Ši nutartis taip pat patvirtina tai, kad ieškinį teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikė ne bendrovės vadovė L. K. ar jos įgaliotas asmuo, o Valstybinė mokesčių inspekcija, t. y. bendrovės kreditorė, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai bendrovės vadovė nebuvo įvykdžiusi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad kiti bendrovės kreditoriai būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nuo tada, kai bendrovė negalėjo atsiskaityti bent su vienu savo kreditoriumi ir tapo nemoki iki tada, kai suėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas po to, kai bendrovė tapo nemoki, per kurį bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad bendrovės dalyviai per nustatytus terminus būtų ėmęsi priemonių bendrovės mokumui atkurti. Šie duomenys patvirtina, kad nei kreditoriai, nei pati bendrovės vadovė, kuri jau 2014 m. birželio 2 d. žinojo apie bendrovės nemokumą, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą nesikreipė.
Administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. teismo posėdyje nurodė, kad pateikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo negalėjo todėl, kad visi bendrovės dokumentai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagal bendrovės pareiškimą 2013 m. pradėtame ikiteisminiame tyrime bendrovės skolininkei UAB „Lux Vivere“. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. teismui nepateikė jokių šias jos nurodomas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, t. y., kad visi (duomenys neskelbtini) dokumentai nuo 2013 m. buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Be to, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pačios (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl UAB „Lux Vivere“ galimai neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnio 1 dalimi, įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tvarka bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Taigi L. K., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, turėjo teisę bendrovės vardu teikti prašymą daryti bendrovės bankroto bylos iškėlimui reikalingų dokumentų kopijas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau byloje nėra duomenų ir L. K. jų nepateikė, kad ji ėmėsi tokių veiksmų ir (arba) gavo atsisakymą ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus daryti, priešingai teismo posėdžio metu L. K. paaiškino, kad dėl dokumentų kopijų į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus nesikreipė, nežinojo, kad turėjo teisę kreiptis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nelaiko atsakomybėn traukiamos L. K. nurodomas priežastis svarbiomis ir pateisinančiomis jos nesikreipimą teisės aktų nustatyta tvarka dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo.
Vertinant subjektyviąją administracinio nusižengimo, už kurį atsakomybėn traukiama L. K., pusę, pažymėtina, jog, kaip nurodė bylos nagrinėjimo teisme metu pati L. K., ji anksčiau yra buvusi (duomenys neskelbtini) direktore, šios bendrovės bankrotą paskelbė pati, kaip vadovė. Vadinasi jai, būnant (duomenys neskelbtini) direktore, neabejotinai buvo žinomos visos bankroto bylos bendrovei iškėlimo procedūros ir teisės aktų reikalavimai. L. K. teismo posėdžio metu pripažino ir tai, kad (duomenys neskelbtini) veiklos nuo 2014 m. faktiškai nebevykdė, dėl to nebeteikė ir finansinių ataskaitų VĮ Registrų centras, tačiau bankroto byla bendrovei buvo iškelta tik 2019 m. sausio mėnesį pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį. Iš šių aplinkybių matyti, kad L. K. nepagrįstai daugiau kaip 4 metus delsė atlikti teisės aktuose jai, kaip bendrovės vadovei, nustatytą pareigą per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kaip L. K. paaiškino teismo posėdžio metu, pareiškimo dėl bankroto bylos (duomenys neskelbtini) iškėlimo teismui neteikė pasitarusi su advokatais, kurie patarė palaukti, kol bendrovė atgaus skolą iš skolininkės UAB „Lux Vivere“ ir bendrovė galės toliau vykdyti veiklą. Pažymėtina, jog pareiga teisės aktų nustatytais pagrindais ir terminais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teisės aktuose numatyta būtent bendrovės vadovui ar kitam asmeniui pagal kompetenciją todėl, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus. Šios pareigos nevykdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas priimtais atitinkamais verslo sprendimais ar suteiktomis teisinėmis konsultacijomis, kadangi tai yra išimtinai bendrovės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją atsakomybė ir pareiga. Teismas išdėstytų aplinkybių pagrindu vertina, kad šiuo atveju L. K., žinodama (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį ir priimdama sprendimą nesikreipti į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, suvokė pavojingą šios veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio neveikimo gali atsirasti neigiamų padarinių ir (ar) žalos kreditoriams, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnis).
L. K. kaltė įrodyta ir šiais byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1-4 b. l.), antstolio S. D. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (8 b. l.), antstolio S. D. išieškojimo negalimumo aktu (9 b. l.), Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (10 b. l.), prievolių ataskaita (11 b. l.), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (12 b. l.), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu (13 b. l.).
Byloje surinkti duomenys leidžia tvirtinti, kad byloje nustatytos visos sąlygos L. K. administracinei atsakomybei kilti – L. K., būdama (duomenys neskelbtini) vadove ir žinodama, jog bendrovė yra nemoki, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei bei nepagrįstai tęsė bendrovės veiklą, tuo pažeisdama kreditorių (Valstybinės mokesčių inspekcijos) interesus. L. K. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. kreditorių teisių pažeidimą, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.
Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 36 metų amžiaus, auginanti du mažamečius (1 m. ir 3 m.) vaikus, duomenų apie teistumą nėra bei patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. L. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, į pažeidėjos asmenybę, bei tai, kad 2019 m. sausio 17 d. bendrovei iškelta bankroto byla, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus L. K. minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 120 straipsnio 1 dalis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 636 straipsnis, 646 straipsnis,
nutaria:
pripažinti L. K. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-142-1054/2019, asmens kodą ir kitus asmens duomenis, įmokos kodą – 1001. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.