Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant ieškovei B. O. Bumbulienei, atsakovui G. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui G. B., tretysis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas G. B. su ieškiniu sutiko. Patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji su vyru A. B. jau kartu nebegyveno iki santuokos nutraukimo. Tėvų santykiai buvo nutrūkę dar prieš mamai (ieškovei) įsigyjant ginčo turtą. Tėvas A. B. lėšomis neprisidėjo prie mamos (ieškovės) nurodyto turto įsigijimo. Tėvams pradėjus gyventi skyrium, jis (G. B.) apsigyveno su savo motina (ieškove B. O. B.). A. B. niekada negyveno ginčo name. Nurodė, jog jokių pretenzijų, kaip tėvo A. B. įpėdinis, į minėtą turtą neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13 ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek buto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas. Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas 1996 m. vasario 12 d., sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad G. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai O. B. B. ir A. B. (b .l. 10). Teismo 2000 m. birželio 15 d. sprendimu O. B. B. ir A. B. santuoka sudaryta (įregistruota) 1987-11-17, nutraukta (b. l. 30). Santuokos metu 1999 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu sutuoktiniai nuosavybės teise įgijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15). Be to pagal 1999 m. lapkričio 12 d. sutikimą G. V. sutiko, kad jos įmokėta suma už namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., pagal Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-11-11 pažymėjimą Nr. 684, būtų įkaityta B.B. O. (b. l. 12). A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-12-07 duomenis B.O. B. vardu daiktinės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. 70/51305 (b. l. 6-9).

Teismas nustatė, kad O. B. B. ir A. B. susituokė 1984-11-17, santuoka nutraukta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2000-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-944-04/2000. Į bylą įrodymas apie tai, kad buvo apie tai padarytas įrašas civilinės metrikacijos biure, teismui nepateiktas. Ginčo turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir G. V. įmokėtą sumą už namų valdos sklypą, esantį minėtu adresu, ieškovė nuosavybės teise įgijo 1999 m. lapkričio 12 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 7036 pagrindu bei susitarimo, patvirtinto notarės, pagrindu, tai yra prieš ieškovės ir A. B. santuokos nutraukimą teismo sprendimu.

17 Pagal ieškovės ir A. B. santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Ginčo turtą B. O. B. nuosavybės teise įsigijo pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą esant nenutrauktai santuokai.

Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

19 Ieškovės nurodytus argumentus, kad turtą įsigijo už asmenines lėšas, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pagal kuriuos aišku, kad ieškovė ginčo turtą, turtinę teisę įgijo po faktinio santuokos nutraukimo (nors ir be teismo sprendimo nutraukti santuoką ir neįregistravus santuokos nutraukimo fakto civilinės metrikacijos įstaigoje), būsto įsigijimui panaudodama savo asmenines lėšas. Byloje esantys įrodymai (G. B. teisme duoti paaiškinimai) patvirtina, kad ieškovė nuo pat būsto - namo, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo šiame gyveno. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie šio ginčo turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, jokių pretenzijų dėl šio turto priklausymo ieškovei ar jo naudojimo nėra pareiškęs A. B. įpėdinis atsakovas G. B.. Be to, šis teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais. Tretysis asmuo prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo nereiškė. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės paaiškinimais ir atsakovo teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis faktą, kad ginčo turtas, turtinė teisė buvo įsigyti už asmenines B. O. B. lėšas.

Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė paneigė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre įgytas turtas taip pat įregistruotas vienos ieškovės vardu. Aplinkybė, kad ieškovė savo vardu įsigijo butą ir savo (o ne abiejų sutuoktinių) vardu jį įregistravo nekilnojamojo turto registre, pagal susiformavusią teismų praktiką yra pakankama vertinti kaip aiškiai išreikštą ieškovės valią įgyti nekilnojamąjį daiktą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-07-27 sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-3533-13427, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba; ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ir kt. išlaidų mokėjimo. Į bylą negauta duomenų apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Byloje susidarė 3,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendė:

24 ieškinį tenkinti visiškai.

2 Pripažinti, kad ieškovei B. O. B.asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso, - pagal nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini):

- pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

bei turtinė teisė į namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei G. V. įmokėta suma už namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., pagal Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-11-11 pažymėjimą Nr. 684.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).2

7Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.