- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- I-1361-428/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00113-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- UAB „Dolosa“
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,
dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Jolantai Vasiliauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Dolosa“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Dolosa“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. T-13 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalyje dėl ribojimo taikymo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-10).
Pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo vykdomos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šioje prekybos vietoje vykdo mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais pagal 2013 m. spalio 31 išduotą licenciją Nr.2300. Lietuvos Respublikos alkoholio kontroles įstatymo (toliau - AKĮ) 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtina teisę riboti prekybos alkoholiniams gėrimais laiką turi būti proporcinga siekiamam tikslui ir visapusiškai motyvuota. Subjektas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio ribojimas, turi aiškiai surasti, kodėl priimtas toks sprendimas. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Sprendime nėra jokių pagrįstų argumentų, motyvų, kurie galėtų pagrįsti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo būtinumą ir teisėtumą. Atsakovui AKĮ suteikta teisė riboti prekybos alkoholiu laika nėra absoliuti, šią teisę atsakovas turi pagrįsti. Ši teisė pati savaime nėra pagrindas tokiems ribojimams taikyti. Tokio pobūdžio ribojimai galimi, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimai laiką ir lokio ribojimo apimtis. Atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą atsižvelgė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 raštą Nr. (10.2.3.2-194) 10-9042, 149 –osios butų savininkų bendrijos, 151 –osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir butų savininkų bendrijos „Žilvitis“ 2013 m. gruodžio 2 d. prašymą. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su šių raštų turinių, kurie turėjo įtakos jo teisėms ir pareigoms. Informacija raštuose nebuvo patikrinta. Skundžiamas sprendimas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, susijusius su verslo vykdymu. Atsakovo ribojimas buvo taikytas prekybai nakties metu, kuri yra pati pelningiausia. Be to, pareiškėjo veikla buvo apribota nenustačius pareiškėjo kaltės, pažeidžiant konkurencijos laisvę. Atsakovas priimdamas skundžiam sprendimą pažeidė teisinės valstybės principą. Dėl šių priežasčių sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime (b.l. 34-40) nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamu sprendimu pagrįstai buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. sprendime nurodytoje prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - AKĮ) 18 straipsnio 9 dalyje numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, visų pirma yra skirta riboti alkoholio prieinamumą ir tai nėra sankcija ūkio subjektui už konkrečius teisėtvarkos pažeidimus. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas yra priemonė atkurti tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Priimant ginčijamą sprendimą buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 raštą Nr. (10.2.3.2-194) 10-9042, 149 – osios butų savininkų bendrijos, 151 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir butų savininkų bendrijos „Žilvitis“ 2013 m. gruodžio 2 d. prašymą. Bendrijos yra vienas iš subjektų įvardintų AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje, turinčių iniciatyvos teisę teikti prašymus apriboti prekybos alkoholiu laiką. Minėtų bendrijų prašyme buvo nurodyta, jog prie alkoholinių gėrimų parduotuvės, veikiančios visą parą, buriuojasi neblaivūs asmenys, jų keliamas triukšmas, trikdo šalia gyvenančių gyventojų ramybę, gyventojai grįždami tamsios paros metu jaučiasi nesaugūs. Kad gyventojai skundžiasi naktine prekyba alkoholiu patvirtino ir Dainavos seniūnijos 2013 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 07-12-408. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimu buvo siekiama pozityvių tikslų – visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt. konstitucinių vertybių. Nors pareiškėjas nurodė, jog naktinė prekyba alkoholiu pati pelningiausi, tačiau bendruomenė, t.y. aplinkinių namų gyventojai, turi teisėtą lūkestį į rimtį nakties metu, saugią, kultūringą aplinką. Atsakovas, įvertinęs turimą informaciją, konstatavo bendruomenės bei verslo interesų, pavienio subjekto turtinį interesą, pusiausvyros pažeidimą, todėl pagrįstai apribojo prekybos alkoholiniu laiką. Skundžiamas sprendimas yra norminis aktas, prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimų taikymas nesiejamas su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe, jų daiktinėmis teisėmis, ir tai nevienkartis teisės aktas, jis orientuojamas į ateitį, numatytas taikyti daugelį kartų. Pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę teikti pareiškimą (prašymą) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas ginčija Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. T-13 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje - (duomenys neskelbtini).
Ginčas kilo dėl atsakovo teisės, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiką nuo 22 val. iki 8 val. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo vykdomos prekybos alkoholiniais gėrimais veiklos vietoje. Pareiškėjas mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais visą parą (laiku nuo 0 - 24 val.) vykdė pagal Kauno miesto savivaldybės išduotą 2013 m. spalio 31 d. licenciją Nr.2300 (b.l. 14). Skundžiamu sprendimu buvo ribojama pareiškėjo teisė vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje - (duomenys neskelbtini).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) nuostatos, taip pat taikytina aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo aiškinamos tos pačios AKĮ 18 straipsnio nuostatos, taikytinos nagrinėjamojoje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.).
AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą vietos savivaldos tarybų diskrecijos teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra nurodęs, kad ši teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai). AKĮ numatytų sąlygų visetas reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, jei išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais liko neįvertintos tam tikros aplinkybės, kurios vėliau lėmė visuomenės viešųjų interesų pažeidimą. Savivaldybei priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą, atsižvelgiant į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas. Tokiu būdu sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, kai išduodant licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. gruodžio 4d. Nr. A662-2144/2014, 2012 m. kovo 12 d. Nr. A261-382/2012, 2011 m. rugsėjo 5 d. Nr. A492-2798/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. Nr. A492-2814/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra pažymėjęs, jog AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas tokiems ribojimams taikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009, 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008).
Taigi, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas pagal savo paskirtį yra priemonė atkurti tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta priemone – riboti prekybos alkoholiu laiką, siekiama apginti viešąjį interesą, kai licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo metu dar nežinomos reikšmingos aplinkybės, kurios pažeidžia visuomenės interesus. Tokia priemonė, riboti prekybos alkoholiu laiką, negali būti vertinama kaip sankcija ūkio subjektui už konkrečius teisės aktų pažeidimus. Priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą, remiantis AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 raštą Nr. (10.2.3.2-194)10-9042 bei į 149 - osios butų savininkų bendrijos, 151 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir butų savininkų bendrijos „Žilvitis“ 2013 m. gruodžio 2 d. prašymą (b.l. 58, 45-47). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 rašte Nr. (10.2.3.2-194) 10-9042 savivaldybių merams buvo siūloma imtis priemonių, numatytų AKĮ, įgalinančių mažinti alkoholio pasiūlą bei vartojimo paklausą, mažinant su alkoholio vartojimu susijusią žalą sveikatai, moralei, socialinei aplinkai. Bendrijų prašyme, adresuotame savivaldybės administracijos direktoriui, buvo konkrečiai prašoma apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nakties metu nuo 22 iki 8 val., (duomenys neskelbtini), visą parą veikiančiame bare, kuriame alkoholis parduodamas visą parą išsinešimui neišskiriant ir paauglių. Prašyme buvo nurodyta, kad daugelis gyventojų grįždami namo tamsios paros metu jaučiasi nesaugūs, nes aplinkui būriuojasi neblaivūs asmenys, keliamas triukšmas, mėtomi prie aplinkybių namų buteliai, visą tai trikdo čia gyvenančius gyventojus. Ginčijamo tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte be to buvo nurodytas ir Dainavos seniūnijos 2013 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 07-12-408, kuriame buvo teigiama, jog gyventojai skundžiasi naktine prekyba alkoholiu (duomenys neskelbtini) (b.l. 57). Ginčijamo tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte detalizuotos sprendimo priėmimo priežastys, ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindai, taip pat nurodyti sprendimo tikslai, uždaviniai ir tikėtini rezultatai (b.l.49-51).
Kaip matyti iš bylos duomenų, sprendimo iniciatoriumi buvo AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodyti subjektai, t.y. bendrijos. Savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, AKĮ numatytos kompetencijos ribose, pagrįstai įvertino ir atsižvelgė į daugiabučių namų, esančių šalia pareiškėjo vykdomos veiklos vietos, (duomenys neskelbtini), bendrijų prašymą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, būtent tai ir prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011). Taigi, AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų nuomonė ir pasiūlymai išreiškia viešąjį interesą, visuomenės apsaugos poreikį nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Bendrijų prašymo ir Dainavos seniūnijos 2013 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 07-12-408 duomenys yra pakankamas pagrindas spręsti apie viešojo intereso pažeidimą. Bendrijų prašyme ir Dainavos seniūnijos 2013 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 07-12-408 nurodyta informacija, patvirtino akivaizdų ryšį tarp pareiškėjo vykdomos prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu ir viešojo intereso pažeidimo, susijusio su aplinkinių namų gyventojų nusiskundimais dėl pareiškėjo vykdomos veiklos nakties metu pasekmių, t.y. netoleruotino jų viešosios rimties ir tvarkos trikdymo, gyventojų nesaugumo. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo vykdomos prekybos alkoholiu vieta, (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų kvartale. Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į daugiabučių namų bendrijų, esančių šalia pareiškėjo baro, prašymą bei tinkamai įvertino nurodytas aplinkybes. Bendrijų prašyme nurodytų duomenų objektyvumu ir akivaizdumu nėra pagrindo netikėti. Visuotinai žinoma tai, jog neblaivūs asmenis linkę triukšmauti, konfliktuoti, pažeisti viešąją tvarką ir rimtį. Bendrijų prašymas neabejotinai grindžiamas viešojo intereso pažeidimą, nagrinėjamu atveju pasireiškiantį visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu gyventojų atžvilgiu, gyvenančių gyvenamųjų namų kvartale prie naktinės prekybos alkoholiu vietos.
Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-382/2012, savivaldybei, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą, savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar ūkio subjektas versdamasis prekyba alkoholiu nusižengė teisės aktams. Taigi nėra abejonių, jog savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, šio ginčo atveju prekybos alkoholiu vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo susijusi su pozityviais, teisėtais ir visuomeniškai pagrįstais tikslais, kitomis konstitucinėmis vertybėmis -visuomenės saugumu, viešąja tvarka, žmogaus sveikata ir kt. Tai sudarė teisėtą pagrindą priimti ginčijamą sprendimą. Ginčo atveju, viešojo intereso gynimas buvo susijęs su neginčytinų vertybių ginimu, t.y. tam tikros visuomenės dalies - aplinkinių namų gyventojų saugumu, viešoji tvarka, žmogaus sveikata. Šios dalies visuomenės tikslai neabejotinai reikšmingesni, nei pavienio ūkio subjekto (pareiškėjo) turtiniai interesai - pelninga prekyba alkoholiu nakties metu. Todėl taikoma priemonė - prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas, buvo objektyvi ir proporcinga priemonė siekiamiems pozityviems ir teisėtiems tikslams įgyvendinti. Ginčijamas sprendimas nėra siejamas su nekilnojamo turto savininku ar jo turto apribojimais, tačiau susijęs su konkrečia prekybos vieta ir toje vietoje vykdomos ūkinės veiklos pobūdžiu. Kadangi naktinę prekybą alkoholiu (duomenys neskelbtini), vykdo pareiškėjas, todėl ribojimas neišvengiamai įtakoja pareiškėjo veiklą šioje prekybos alkoholiu vietoje.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų, t.y. tai daroma vadovaujantis įstatymu, taikomi ribojimai yra būtini siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).
Ginčijamas sprendimas – riboti prekybos alkoholiu laiką, buvo priimtas vadovaujantis AKĮ nuostatomis. Taikoma priemonė - prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas, konkreti laiko, vietos atžvilgiu. Pareiškėjo vykdoma ūkinė veikla nebuvo ribojama daugiau negu būtina saugomoms ir ginamoms vertybėms – viešajai rimčiai, tvarkai ir visuomenės narių saugumui užtikrinti. Taip pat nagrinėjamo ginčo atveju, nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginama ūkinės veiklos laisvė, prekybos alkoholiu laiko ribojimai buvo taikomi tiek, kiek buvo būtina apginti viešojo intereso pažeidimą, iš dalies ribojant vykdomos prekybos laika. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas kitų ūkio subjektų atžvilgiu, vykdančių naktinę prekybą alkoholiu kitose Kauno prekybos vietose, nes ginčo atveju buvo vertinamos konkrečios aplinkybės ir taikomi individualūs ribojimai konkrečios naktinės prekybos alkoholiu vietos, (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Ginčijamas sprendimas teisiškai pagrįstas ir motyvuotas, iš sprendimo turinio matyti, kokiomis teisės aktų nuostatomis bei kokiais įrodymais vadovautasi apribojant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, todėl atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio administracinėse bylose, ginčijamas sprendimas pagal savo pobūdį nelaikytinas norminiu teisės aktu, todėl gali būti skundžiamas administraciniam suinteresuotų asmenų, ginčo atveju, pareiškėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013 ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje nėra jokio pagrindo nukrypti nuo minėtos praktikos.
Atsakovė priimdama skundžiamo sprendimo dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), įvertino reikšmingas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamo sprendimo dalį. Naikinti skundžiamo sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.