- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2S-703-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01171-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- D. K., D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Suinteresuotas asmuo
- R. G.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, suinteresuotas asmuo R. G., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti 2011-12-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-3315 „Dėl laikinosios globos G. K. nustatymo“ ir grąžinti sūnų į šeimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. K. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo. Nurodė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ieškovė prašė panaikinti savivaldybės administravimo subjekto priimtą aktą ( įsakymą). Todėl ieškovė turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nors įsakymą dėl laikinosios globos priėmė viešojo administravimo subjektas, tačiau jis šiuo atveju atlikdamas tokio pobūdžio teisės aktais jam priskirtus veiksmus, dalyvauja šeimos teisiniuose santykiuose. Pažymi, kad ginčai kylantys iš vaiko laikinosios globos nustatymo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Civilinės bylos iškėlimas teisme yra savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Šioje stadijoje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Ieškinio priėmimo stadija pasižymi tuo, kad jos metu teismas turi tik vienos šalies kreipimąsi į teismą, dėl to šioje proceso stadijoje kartais sudėtinga absoliučiai tiksliai išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su ieškinio priėmimu. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės kilusių klausimų išsiaiškinti su atsakovu, nes jo dar objektyviai (neiškėlus bylos) neegzistuoja. Tai reiškia, kad tik esant akivaizdiems įstatyminiams pagrindams, o ne abejonėms, teismas turi teisėtą pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, atitinkamai įvardydamas tokio procesinio veiksmo motyvus bei pagrindą.
Išnagrinėjus bylos medžiagą matyti, kad 2007-06-29 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta apeliantės D. K. ir jos sutuoktinio R. K. santuoką ( b. l. 13-14). Po santuokos nutraukimo nepilnamečio G. K. gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu nustatė G. K. laikinąją globą, paskiriant globėja apeliantės motiną R. G. ( b. l. 16).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-05-28 įsakyme Nr. A1-145 patvirtintų Vaiko laikinosios globos ( rūpybos) nuostatų 4 punkte numatyta, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas ir priežiūra organizuojami vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinys toks, koks jis pateiktas teismui, negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi bendrosios kompetencijos teismas nenagrinėja administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo, tačiau iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia ne panaikinti 2011-12-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą „Dėl laikinosios globos G. K. nustatymo“, o siekia tapti įstatymine vaiko G. K. globėja, susigražinti vaiką auginti ir globoti kaip motina, o tai reiškia, kad ieškinio pagrindas neatitinka ieškinio dalyko. Pirmos instancijos teismas turėjo ieškinį ne atsisakyti priimti, o nustatyti terminą pašalinti trūkumus, išaiškinant, kad ieškovės išdėstytos aplinkybės turi atitikti jo reikalavimą (dalyką). Ieškovė turi suformuluoti dalyką, kurios atitiktų ieškinyje nurodytas aplinkybes, o būtent tai, jog ji siekia ne panaikinti patį sprendimą, kuris yra seniai įsiteisėjęs ir sukėlė tam tikras teisines pasekmes, bet ji siekia nustatyti kitokią savo vaiko globą, t.y. jį siekia susigražinti vaiką su visomis kaip motinai priklausančiomis teisėmis į vaiką. Toks reikalavimas turi būti sprendžiamas, tačiau nėra reikalo naikinti administracinį aktą.
Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti. Šiuo atveju, teismas atsisakęs priimti ieškinį, nepatikrino, ar kiti ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai, taip pat ir ieškinio dalykas bei pagrindas, atitinka procesinės teisės normas. LR CPK 138 str. įtvirtinta, kad ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.Todėl, remiantis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.