Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1699-1150/2021 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

L. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ – pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. spalio 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2) 2019 m. spalio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) bauda (sumokėti iki 2022 m. balandžio 15 d.). Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, turto – automobilio „Mazda 323“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas;

4) 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių ir 50 MGL dydžio bauda bei laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei toliau dirbti;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir BK 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. Ž. 2021 m. lapkričio 20 d. apie 23.20 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra-G-Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rajoniniame kelyje Aukštadvaris – Vaickūniškės 3 km, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, buvo neatsargus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir jį apgadino, įvykus eismo įvykiui nepranešė apie įvykį policijai ir su automobiliu „Opel Astra-G-Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos. Suradus kaltinamąjį, 2021 m. lapkričio 21 d. apie 00.41 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0070 nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. kaltinamasis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

2. Be to, L. Ž., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam 3 metus ir 6 mėnesius, vadovaujantis BK 68 straipsniu, yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs, 2021 m. lapkričio 20 d. apie 23.20 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra-G-Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rajoniniame kelyje Aukštadvaris – Vaickūniškės 3 km, sukėlęs eismo įvykį su automobiliu „Opel Astra-G-Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos. Suradus kaltinamąjį, 2021 m. lapkričio 21 d. apie 00.41 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0070 nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. kaltinamasis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir taip tyčia, piktybiškai nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra-G-Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

5.9. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo teismas nustatė, kad L. Ž. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 68 straipsniu jam yra uždrausta 3 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 174–178).

5.10. Iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 5DN-7894 teismas nustatė, kad L. Ž. buvo nuotoliniu būdu bei pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, vykdymo sąlygomis ir tvarka, nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 115–121).

L. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

2. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą L. Ž., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

4. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas L. Ž., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; apie padarytą žalą duomenų byloje nėra.

5. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-491-813/2019).

8. Teismas nustatė, kad kaltinamasis 2021 m. lapkričio 20 d. apie 23.20 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra-G-Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rajoniniame kelyje Aukštadvaris–Vaickūniškės 3 km, pažeisdamas KET, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, buvo neatsargus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui, kaltinamasis nepranešė apie įvykį policijai ir su automobiliu „Opel Astra-G-Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos. Suradus kaltinamąjį, 2021 m. lapkričio 21 d. apie 00.41 val. (duomenys neskelbtini)., policijos pareigūnai tikrinimo metu alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0070 nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. kaltinamasis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

9. Nurodytas aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kaltinamasis prisipažino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, važiuodamas transporto priemone „Opel Astra–G–Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, tačiau žinodamas, kad neturi teisės vairuoti, transporto priemonei neatlikta privaloma techninė apžiūra bei nedrausta privalomuoju draudimu, nusprendė iš įvykio vietos pasišalinti. Po įvykio grįžęs į kiemą, kaltinamasis sutiko kaimyną, su kuriuo išgėrė butelį degtinės. Tai patvirtina liudytojo A. T. bei liudytojos E. L. parodymai. Liudytoja E. L., kaltinamojo sugyventinė, patvirtino, kad kaltinamasis namo grįžo neblaivus, žinodamas, jog neturi teisės vairuoti, vairuoja transporto priemones netolimais atstumais. Liudytojas A. T. patvirtino, kad jiems važiuojant automobiliu, prasilenkiant su priešprieša važiuojančia transporto priemone, pastarasis automobilis kliudė liudytojo automobilio kairės pusės šoną ir nesustojęs nuvažiavo. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina ir BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, kuriuose fiksuota eismo įvykio laikas ir aplinkybės, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, daiktų apžiūros protokolas. Tai, kad kaltinamajam po įvykio fiksuotas neblaivumas, t. y. 1,68 promilės girtumas, patvirtina alkoholio kiekio matuoklio duomenys. Be to, kaltinamojo girtumas nustatytas sertifikuotu ir galiojančiu alkotesteriu. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekyla. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo L. Ž. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

10. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsnio pagrindu L. Ž. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams 6 mėnesiams uždraudė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Pats kaltinamasis paaiškino, jog žinojo, kad teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metams 6 mėnesiams vairuoti transporto priemones, tačiau nusižengimo padarymo metu važiavo iš sesers namo, ir esant blogoms oro sąlygoms padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino. Tad konstatuotina, jog kaltinamasis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

11. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 189–190).

Dėl L. Ž. skirtinos bausmės

12. Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskirti 45 parų arešto bausmę; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje paskirti 20 parų arešto bausmę; kadangi nusikalstamos veikos bei baudžiamojo nusižengimo padarymas sudaro idealiąją sutaptį, bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 45 paras arešto; paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 30 parų arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme; taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metams 6 mėnesiams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant kaltinamajam priklausančią transporto priemonę „Opel Astra-G-Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skiriama bauda arba areštas.

14. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad naują nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas pagal analogišką (BK 281¹ straipsnio 1 dalį) nusikaltimą, teistumas neišnykęs, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas daug kartų, tame tarpe ir už tai, jog vairuoja transporto priemones, neturėdamas teisės, nuobaudos nesumokėtos, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

18. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 45 parų arešto bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus 20 parų areštą. Teismas taip pat sprendžia paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 45 parų areštą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3 ir skiriama sumažinta bausmė – 30 parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytų veikų ir kaltinamo asmens pavojingumui.

19. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu L. Ž. paskirta sumažinta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, bausmes iš dalies sudedant – prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ankstesniu baudžiamuoju įsakymu, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies c punktu, santykiu 1:2 keistina į arešto bausmę, ir L. Ž. skirtina subendrinta bausmė – 75 parų areštas ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

20. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

21. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

23. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

24. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

25. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019 ir kt.).

26. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

27. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

28. Taigi, automobilis „Opel–Astra-G-Coupe“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris faktiškai pagal pirkimo–pardavimo sutartį priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs šias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.

29. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 65–67, 68–70, 73–75) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės plastikinės dalys, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate Trakų rajono policijos komisariate daiktų saugykloje (b. l. 35) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidomis gali būti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą), turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal teismų praktiką, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš pripažintų kaltais asmenų. Iš 2021 m. lapkričio 21 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte esančių duomenų nustatyta, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią neblaivus vairavo kaltinamasis, 2021 m. lapkričio 21 d. nugabenta į automobilių saugojimo aikštelę. Transporto priemonė 2021 m. lapkričio 24 d. grąžinta kaltinamajam. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus rašte esančių duomenų nustatyta, kad už automobilio „Opel Astra-g-Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą patirtos 128 Eur (su PVM) išlaidos. Tad iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priteisiamos 128 Eur proceso išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

L. Ž. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Ž. paskirti – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti galutinę bausmę – 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto ir 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą. L. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – faktiškai L. Ž. priklausančią transporto priemonę „Opel-Astra-G-Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). L. Ž. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

L. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokuroro 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu L. Ž. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Išieškoti iš L. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) Eur proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonės plastikinę dalį – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.