- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- I-5037-643/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05778-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Unera“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 1.9.3Pridėtinės vertės mokestis
dalyvaujant pareiškėjo atstovėms Jurgitai Cikockaitei ir Karolinai Jogminaitei bei atsakovo atstovui Igoriui Janavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Unera“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Unera“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2015 m. gruodžio 29 d. patikslino (b. l. 1-5, 72-76), prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. S-217(7-222/2015) dalyje, kurioje buvo patvirtintos pareiškėjui papildomai apskaičiuotos sumos: 22727,35 Eur PVM, 10008,29 Eur PVM delspinigių ir 6818 Eur PVM baudos; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 69-103 dalyje, kurioje buvo patvirtintos pareiškėjui papildomai apskaičiuotos sumos: 22727,35 Eur PVM, 10008,29 Eur PVM delspinigių ir 6818 Eur PVM baudos; 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-230 dalyje, kurioje buvo patvirtintos pareiškėjui papildomai apskaičiuotos sumos: 22727,35 Eur PVM, 10008,29 Eur PVM delspinigių ir 6818 Eur PVM baudos.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 1992 m. vykdo ekonominę veiklą, kuri apima tarpininkavimą kuro pardavimo sandoriuose su stambiausiomis pasaulinėmis korporacijomis ir didžiaisiais degalinių tinklais bei nuo 2009 m. plečia vykdomą mokslinę veiklą, susijusią su ekologiniais sprendimais antrinių žaliavų panaudojimui ir naujų ekologinių produktų kūrime.
2008 m. - 2009 m. Bendrovė už 58923,77 Eur įsigijo 14 rašiklių bei už 77000,11 Eur laikrodį be apyrankės. Įsigytas prekes priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir atskaitė jų pirkimo PVM. Šį turtą pareiškėjas pardavė 2015 m. sausio 5 d. Prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos.
Kauno AVMI, atlikusi Bendrovės mokestinį patikrinimą, konstatavo, kad įsigyti rašikliai (išskyrus 4 rašiklius) nebuvo skirti pareiškėjo ekonominės veiklos vykdymui, todėl neleido į PVM atskaitą įtraukti aukščiau minėtų prekių pirkimo PVM bei šių prekių nusidėvimo sąnaudų priskirti leidžiamiems atskaitymams, mažinantiems Bendrovės apmokestinamąjį pelną.
Kauno AVMI atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2015 m. sausio 20 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-20 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriame papildomai apskaičiavo 23679,62 Eur PVM ir 1209,45 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NTM). Patikrinimo aktu buvo sumažinti Bendrovės deklaruoti mokestiniai nuostoliai bei nustatyti perskaičiuoti mokestiniai nuostoliai: už 2009 m. – 2904 Eur, už 2010 m. – 20189 Eur, už 2011 m. – 43827 Eur, už 2012 m. – 72515 Eur ir už 2013 m. – 135050 Eur.
Kauno AVMI 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (04.7.2) FR0682-230 patvirtino Patikrinimo aktą ir jame papildomai priskaičiuotas sumas – 23679,62 Eur PVM ir 1209,45 Eur NTM, papildomai apskaičiavo 10008,29 Eur PVM delspinigių ir 361,09 Eur NTM delspinigių, pareiškėjui skyrė 7104 Eur dydžio PVM ir 363 Eur dydžio NTM baudos. Iš viso Bendrovei nurodyta į biudžetą sumokėti 42725,45 Eur.
Nesutikdamas su Kauno AVMI 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu dalyje dėl nurodymo į iudžetą sumokėti 22727,35 Eur PVM, 10008,29 Eur PVM delspinigių ir 6818 Eur PVM baudos, pareiškėjas pateikė skundą VMI, kuri 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 69-103 patvirtino Kauno AVMI 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą. VMI 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 69-103 patvirtino MGK 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. S-217(7-222/2015).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais ir nurodo, kad rašikliai ir laikrodis, buvo įsigyti siekiant juos naudoti kasdieninėje veikloje, įvaizdžio gerinimui, bei siekiant investicinių tikslų.
Pareiškėjas pažymi, kad minėtos prekės buvo įsigytos norint pabrėžti savo patikimumą ir išskirtinumą santykiuose su stambiais, tarptautiniais klientais ir tuo pat metu kelti savo konkurencingumą, bei iš šių prekių panaudojimo gauti ilgalaikę ekonominę naudą. Pareiškėjas nurodo, kad tik investuodamas į savo įvaizdį gali sudaryti pelningas sutartis ir uždirbti pajamas ilgu laikotarpiu, todėl patirtas išlaidas laiko susijusiomis su uždirbtomis PVM apmokestinamomis pajamomis.
Pareiškėjas pažymi, kad Kauno VMI suteikė teisę pasinaudoti 4 vnt. rašiklių PVM atskaita, t. y. iš esmės pripažino, kad rašikliai yra skirti PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, tačiau nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo PVM apmokestinamai veiklai priskyrė tik tokį kiekį rašiklių. Mokesčių administratorius neįvertino, kad verslo susitikimų metu vyksta derybiniai susitikimai, kurių metu dalyvauja didesnis kiekis asmenų, galinčių naudotis rašikliu.
Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog tikrinamuoju laikotarpiu minėtas turtas buvo naudojamas įmonės ekonominėje veikloje ir uždirbo apmokestinamųjų pajamų ir vadovaudamasis PVMĮ 58 straipsnio komentaru teigia, kad teisė į PVM atskaitą yra siejama ne su faktiniu panaudojimu ekonominėje veikloje ar PVM apmokestinamų pajamų uždirbimu, bet su tuo, ar prekės yra skirtos naudoti ekonominėje veikloje. Pareiškėjo nuomone, šių prekių priskyrimą ekonominės veiklos vykdymui akivaizdžiai įrodo, jų pardavimas kitam juridiniam asmeniui, iš kurio Bendrovė uždirbo PVM apmokestinamas pajamas, todėl laiko, kad Kauno AVMI nepagrįstai neįvertino PVM įstatymo 67 straipsnio 3 dalies ir 66 straipsnio komentaruose įtvirtintų nuostatų dėl PVM atskaitos tikslinimo.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius, teigdamas, kad Bendrovės teisės į PVM atskaitą pripažinimas prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 6 straipsnyje įtvirtintiems apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principams, jų nenurodė. Pareiškėjo nuomone, būtent Kauno AVMI nesilaiko mokesčių mokėtojų lygybės principo, nes pareiškėjo įsigytų prekių PVM atskaitos ribojimą grindžią iš esmės brangesne įsigytų prekių kaina, taip diskriminuodama pareiškėją dėl geresnės socialinės padėties; teisingumo ir visuotinio privalomumo pricipo, nes esant priešingiems pareiškėjo paaiškinimams ir pateiktiems įrodymams, teigia, kad turtas nebuvo panaudotas ekonominėje veikloje; apmokestinimo aiškumo principo, nes mokesčių administratorius atliko Bendrovės mokestinį tyrimą, kurio atlikimo tikslas buvo susidariusios PVM permokos grąžinimas ir suteikė teisę pasinaudoti rašiklių bei laikrodžio PVM atskaita, tačiau vėliau šią nuomonę pakeitė ir Kauno AVMI sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas iš esmės panaikino anksčiau priimtą sprendimą grąžinti PVM permoką.
Pareiškėjas pažymi, kad minėtas prekes įsigijo krizės laikotarpiu, kuomet investicijos į kitas sritis buvo rizikingos, o tokių prekių įsigijimas buvo saugi investicija. PVM įstatymas nenumato draudimo parduoti ilgalaikį turtą, todėl net ir po Patikrinimo akto įteikimo tokio turto pardavimas yra laikomas PVM objektu ir suteikia teisę pasinaudoti PVM atskaita. Priešingu atveju prekė būtų apmokestinta du kartus.
Pareiškėjo nuomone, tai, kad prekes įsigijo su pareiškėju susijęs Liuksemburge registruotas juridinis asmuo savaime nepaneigia prekių tiekimo fakto. Šiuo atveju PVM apmokestinamasis sandoris buvo įvykdytas, už prekes yra atsiskaityta. Prekių pardavimas kitos valstybės PVM mokėtojui yra akivaizdus įrodymas, kad įsigytos prekės buvo skirtos PVM apmokestinamos veiklos vykdymui ir VMI neturi teisinio pagrindo apriboti Bendrovės teisės į PVM atskaitą. Priešingu atveju būtų pažeistas neutralumo principas ir prekės taptų apmokestintos PVM du kartus, tiek Lietuvoje, tiek ir Liuksemburge.
Pasak pareiškėjo ginčo prekės buvo pripažintos ilgalaikiu turtu, kadangi rašikliai ir laikrodis tenkino visus Pelno mokesčio įstatyme numatytus tokio turto pripažinimo kriterijus bei sąlygas. Taip pat Bendrovė nepažeidė šiame įstatyme nustatytų ilgalaikio turto pripažinimo, jo eksploatavimo pradžios fiksavimo bei nusidėvėjimo sąnaudų pripažinimo reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, šio turto nusidėvėjimo sąnaudos turėtų būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, kadangi ginčo prekės buvo skirtos pareiškėjo ekonominei naudai gauti bei pajamoms uždirbti, vėliau parduotos, iš ko Bendrovė gavo apmokestinamų pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nusprendus, kad pareiškėjas neturi teisės į ginčo prekių PVM atskaitą, prašo atleisti nuo PVM delspinigių mokėjimo dėl mokesčių administratoriaus suklaidinimo. Nurodo, kad 2010 m. Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (tolia – ir Alytaus AVMI) atlikusi Bendrovės mokestinį tyrimą, kurio tikslas –„nustatyti ar Įmonė nepadarė trūkumų ir prieštaravimų apskaičiuojant, deklaruojant pridėtinės vertės mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.“, grąžino pareiškėjui PVM permoką, susidariusią ir dėl ginčo prekių pirkimo PVM įtraukimo į PVM atskaitą. Po šio patikrinimo bendrovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad ginčo prekių pirkimo PVM pagrįstai ir teisėtai įtraukė į PVM atskaitą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad jam nepagrįstai buvo paskirta 30 proc. dydžio bauda ir prašo atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes: pareiškėjo bendradarbiavimą, Alytaus AVMI atlikto patikrinimo rezultatus, į tai, kad nebuvo sunkinančių aplinkybių bei skirtą baudą sumažinti iki 10 proc. (2273 Eur). Pareiškėjas taip pat prašo atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės skundą palaikė iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindu. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą (b. l. 79-83). Nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas ilgalaikio turto apskaitos registruose apskaitė iš Latvijos įmonės „Dimax“ 2009 m. spalio mėn. įsigytą rankinį laikrodį (be apyrankės - juvelyrinis dirbinys, įsigijimo vertė 265866 Lt) bei 2008 ir 2009 metais įsigytus 14 vnt. rašiklių iš viso už 203452 Lt sumą, iš kurių 12 vnt. už 194102 Lt buvo įsigyti 2009 m. liepos mėn. iš Italijos įmonės Aquila Brands S.P.A. Nuo įsigyto ilgalaikio turto vertės (laikrodžio ir rašiklių) Bendrovė skaičiavo amortizacinius atskaitymus (4 metus), kuriuos įtraukė į leidžiamus atskaitymus.
Atsakovas laiko, kad nors rankinio laikrodžio įsigijimo vertės įskaitymas į leidžiamus atskaitymus bei teisė į PVM atskaitą formaliai ir atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau jo paskirtis iš esmės nėra susijusi su biuro patalpų interjero puošyba, o toks didelis kiekis įsigytų brangių rašiklių nesusijęs su Bendrovės įvaizdžio kūrimu. Pažymi, buvo nustatyta, kad jokių sutarčių ar jų pratęsimų su Bendrovės patikrinimo metu įvardintais partneriais (Statoil (Norvegija), BP Oil International Ltd (Didžioji Britanija), OMV Aktingesellschaft (Austrija), ENI S.p.A. (Italija) ir kt.) pasirašyta nebuvo. Su Švedijos įmone Svenska Statoil AB, kuri buvo didžiausias įmonės klientas, bendradarbiavimo sutartis 2010 m. gruodžuo 31 d. buvo nutraukta. 2009 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Bendrovė pasirašė 17 sutarčių, iš kurių 7 sutartys susijusios su veikla mokslinėje srityje, 3 sutartys pasirašytos dėl autorystės garantinės formos (2010-02-15), įrenginio nuomos (2012-05-09) bei sutartis su Liudmila Gerasimovič patentine patikėtine (2012-07-10). Likusios sutartys pasirašytos su Lietuvos bendrovėmis „Kautra Cargo“ (2011-12-07), „Forbis“ (2013-09-10), „Baltic Solar solutions“ (2013-10-23) bei Rusijos firma „RosBerlio“ (2011-01-04), „The state commitle on science and technology of the republic of Belarus“ (2011-01-12), Latvijos įmone SIA „MK Trans“ (2013-09-10) bei kt. užsienio kompanijomis „Springoil“ (2011-09-25) ir Stock GmbH&Co KG I G (2012-03-23). Nuo 2009 metų, kai buvo įsigytas minėtas ilgalaikis turtas, Bendrovė deklaravo veiklos nuostolį, kuris tikrinamuoju laikotarpiu tik didėjo ir 2013 m. sudarė 538924 Lt. Todėl Bendrovės teiginius, jog brangių rašiklių bei rankinio laikrodžio įsigijimas turėjo įtakos ekonominės naudos gavimui, atsakovas vertina kritiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad Bendrovė neįrodė, jog tikrinamuoju laikotarpiu minėtą turtą naudojo įmonės ekonominėje veikloje ir uždirbo PVM apmokestinamųjų pajamų, todėl laikoma, kad pareiškėjo teisės į PVM atskaitą pripažinimas prieštarautų PVMĮ nuostatoms ir MAĮ 6 straipsnyje įtvirtintiems apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principams.
Dalis Bendrovės įsigytų prekių, priskirtų ilgalaikiam turtui, akivaizdžiai nebuvo skirtos PVM apmokestinamųjų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, o pareiškėjo ekonominė veikla tik prastėjo, todėl ginčijamos išlaidos pagrįstai buvo pripažintos nesusijusiomis su Bendrovės bendrosiomis išlaidomis, turinčiomis tiesioginį ir betarpišką ryšį su visa vykdoma PVM apmokestinamąja veikla ir apmokestinamųjų pajamų uždirbimu.
Atsakovas pažymi, kad ginčo prekių pardavimas įvyko ne tikrinamuoju laikotarpiu, o po Patikrinimo akto pareiškėjui įteikimo. Rašikliai bei laikrodis buvo išlaikyti beveik šešerius metus ir nenaudojami ekonominėje veikloje, o parduoti susijusiam asmeniui - UNERA Luxembourg S.A., kuris nuo 2014 m. yra vienintelis Bendrovės akcininkas ir kurio vienas iš valdybos narių O. R. atstovauja tiek užsienio kompaniją UNERA Luxembourg S.A., tiek pareiškėją. Dėl šios priežasties Bendrovės pateiktų prekių pardavimo dokumentų užsienio kalba kopijos bei teiginiai, jog išrašytos PVM sąskaitos faktūros rodo, kad rašikliai bei laikrodis dalyvavo PVM apmokestinamojoje veikloje, atsakovo vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti patikrinimo akte apskaičiuotų mokestinių prievolių ir negali turėti įtakos papildomai apskaičiuoto PVM bei pelno mokesčio pagrįstumui.
Atsiliepimas
Atsiliepime teigiama, kad mokestinio ginčo byloje nėra nustatyti atleidimo nuo delspinigių pagrindai, todėl nėra pagrindo atleisti Bendrovę nuo PVM delspinigių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuoto PVM, PVM delspinigių ir PVM baudos teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir MGK pareiškėjo skundo nagrinėjimo bylos Nr. (6.11-04(7-222/2015)-1 (toliau – MGK byla) nustatyta, kad:
Pareiškėjas 2009-2010 m. laikotarpiu į ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitas buvo įtraukęs ginčo prekes (MGK byla t. 1, b. l. 52-59).
Alytaus AVMI tikslu nustatyti, ar įmonė nepadarė trūkumų ir prieštaravimų apskaičiuojant, deklaruojant pridėtinės vertės mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d., atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad įmonė už 2009 m. gruodžio mėn. nedeklaravo „0“ tarifo tiekimų, per mažai 145503 Lt deklaravo suteiktų paslaugų (b. l. 62, MGK byla t. 2, b. l. 126-129).
Šių prekių pardavimui patvirtinti pareiškėjas pateikė su UNERA Luxembourg S.A. 2015 m. sausio 5 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurios priede Nr. 1 išvardinta 15 vienetų parduodamų prekių (b. l. 29-32), 2015 m. vasario 20 d. važtaraštį Nr. 1 dėl šių prekių išvežimo į Liuksemburgą (b. l. 33-34), 2015 m. vasario 23 d. prekių perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 (b. l. 35-38), sąskaitos išrašus (b. l. 55-60).
Kauno AVMI atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2015 m. sausio 20 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-20 (b. l. 6-11), kuriame papildomai apskaičiavo 23679,62 Eur PVM ir 1209,45 Eur NTM.
Kauno AVMI 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (04.7.2) FR0682-230 patvirtino Patikrinimo aktą ir jame papildomai priskaičiuotas sumas – 23679,62 Eur PVM ir 1209,45 Eur NTM, pavirtino papildomai apskaičiuotus 10008,29 Eur PVM delspinigius ir 361,09 Eur NTM delspinigius bei pareiškėjui skyrė 7104 Eur dydžio PVM ir 363 Eur dydžio NTM baudas (b. l. 13-17).
Mokestinio patikrinimo metu buvo tikrinami pareiškėjo mokėti (mokėtini): PVM, GPM, NTM, mokestis už aplinkos teršimą, įmokos į Garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo įmokos ir pelno mokestis. Ginčijamais sprendimais pareiškėjui buvo apskaičiuota 23679,62 Eur PVM ir 1209,45 Eur NTM, papildomai apskaičiuoti 10008,29 Eur PVM delspinigiai ir 361,09 Eur NTM delspinigiai bei skirtos 7104 Eur dydžio PVM ir 363 Eur dydžio NTM baudos.
Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl NTM ir su juo susijusių sumų administracinėje byloje nėra. Pareiškėjas nesutinka su PVM apskaičiavimu.
Visų pirma reikia pažymėti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam priskaičiuotu PVM, nekelia ginčo dėl aritmetinio mokesčio paskaičiavimo teisingumo. Pareiškėjas taip pat neginčija PVM priskaičiavimo už kitas buhalterinės apskaitos registre apskaitytas kaip leidžiamiems atskaitymams priskirtas prekes (prekės skirtos laisvalaikiui ir aprangos prekės). Iš esmės ginčas tarp proceso šalių yra kilęs dėl pareiškėjo įsigytų 14 vnt. brangių rašiklių ir rankinio laikrodžio vertinimo PVMĮ nuostatų reglamentuojančių PVM atskaitą, taikymo prasme.
Kaip jau minėta, mokestinio patikrinimo metu per tikrinamą laikotarpį Bendrovė už 203452 Lt įsigijo 14 vnt. įvairių rašiklių, kurių vertė yra nuo 3099,12 Lt (parkeris Brooklands) iki 35645,08 Lt (rašiklis Constantinian order 18 roller ball). Pareiškėjo teigimu rašikliai buvo svarbūs siekiant išsiskirti iš daugelio kitų įmonių, siekiančių pasirašyti sutartis su tarptautinėmis kompanijomis ir taip uždirbti pajamas. Jie padėjo kurti teigiamą bendrovės įvaizdį, buvo naudojami kasdieninėje veikloje ir buvo investicinis turtas, kuris vėliau buvo parduotas. Pabrėžtina, kad mokesčių administratoriui pripažinus, jog dviejų Bendrovės darbuotojų naudoti keturi rašikliai galėjo būti naudojami pajamoms uždirbti, kuriant teigiamą bendrovės įvaizdį, ir leidus atskaitymus šioje dalyje, tarp šalių liko ginčas tik dėl teisės į PVM atskaitą už 10 vnt. rašiklių ir rankinį laikrodį.
PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir/arba paslaugas, jeigu šios prekės skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir/arba paslaugų teikimui.
Vertindamas mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, mokesčių administratorius, be kita ko, vadovavosi ir Pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, kuri ilgalaikį turtą apibrėžia, kaip turtą, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ar šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytai naudai teikti ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Tuo tarpu Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad iš pajamų negali būti atskaitomos kitos, nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs šalių argumentus ir remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis PVM ir Pelno mokesčio įstatymo paminėtomis nuostatomis daro išvadą, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo 23679,62 Eur PVM.
Ginčijamais sprendimais Bendrovei buvo apskaičiuota 10008,29 Eur PVM delspinigiai ir paskirta 7104 Eur PVM bauda. Skundu pareiškėjas prašo atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo ir sumažinti 30 proc. dydžio baudą iki 10 proc.
Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus parinktu baudos dydžiu – 30 proc. išraiška. MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Parinkdamas baudos dydį mokesčių administratorius nenustatė, jokių aplinkybių, pripažintinų svarbiomis ir galinčiomis nulemti didesnės ar mažesnės baudos paskyrimą. Tokių aplinkybių nenustatė ir administracinę bylą išnagrinėjęs teismas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė dokumentus ir paaiškinimus, nelaikytinos baudos dydį mažinančiomis aplinkybėmis, kadangi šias pareigas pareiškėjui nustato teisės aktai. Baudos mažinimą galėtų lemti toks mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas, kuris padeda mokesčių administratoriui nustatyti pažeidimą, tuo tarpu pareiškėjas iki šiol iš esmės neigia padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui vidutinio dydžio (30 proc.) baudą.
Atleidimo nuo mokesčių mokėtojui paskaičiuotų delspinigių pagrindus reglamentuoja MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 141 straipsnio 1 dalies nuostatos.
MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis atleidimo nuo baudos (delspinigių) pagrindų sąrašas: jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Iš esmės tie patys pagrindai yra išvardinti ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144, 5 punkte.
Pareiškėjas, prašydamas atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo nurodo, jog buvo suklaidintas Alytaus AVMI, kuri 2010 metais atlikusi pareiškėjo mokestinį tyrimą grąžino Bendrovei PVM permoką, kuri susidarė tame tarpe ir dėl ginčo prekių pirkimo PVM įtraukimo į PVM atskaitą. Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus, svarbu pažymėti, kad šiuo pagrindu mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo, kai jis mokesčio įstatymą pažeidžia dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratorius raštu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (MAĮ 141 str. 1 d. 4 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skunde cituojamas apibendrintas mokesčių administratoriaus paaiškinimas (Komentaras) dėl PVM 58 straipsnio 1 dalies nuostatų nelaikytinas klaidingu. Jo tokiu nelaiko ir pats pareiškėjas, kadangi būtent šiuo paaiškinimu jis grindžia ir savo poziciją dėl ginčo prekių priskirtinumo prie turto, kurio atžvilgiu leidžiama PVM atskaita. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į mokesčių administratorių dėl konsultacijos suteikimo. LVAT yra išaiškinęs, kad būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga įrodyti, jog jis dėl atitinkamo mokesčio mokėjimo, mokėtino tam tikru laikotarpiu, kreipėsi į mokesčių administratorių, o pastarasis jam suteikė tuo klausimu klaidingą konsultaciją (LVAT 20101119 nutartis Nr. A438-1637/2010). Visa tai leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą ir atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo UAB „Unera“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.