Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, t. y. E. D., gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – E. D. ir jos šeimos nariui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo E. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. rugsėjo 28 d. gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo E. D.. Teikime nurodyta, kad E. D. diagnozės – F06.4 (organinis nerimo sutrikimas.), F07.2 (potrauminis sindromas ) ir F06.7 (lengvas kognityvinis sutrikimas). Pas gydytoją psichiatrą E. D. lankosi nereguliariai. Orientacija savyje, laike ir vietoje – nesutrikusi. Mąstymo tempas sulėtėjęs. Mąstymas pagal turinį klampus. Dėmesio koncentracija susilpnėjusi. Elgesys išoriškai teisingas. Interesai siauri, kontaktas formalus. Skiriamas medikamentinis gydymas. E. D. teigia, kad vaistus vartoja pagal gydytoj paskyrimą, tačiau pagal e-sveikatos duomenis išpirktų vaistų pakako iki 2023 m. birželio 22 d. Vaistai įrašomi, tačiau nenuperkami.

Pas socialinį darbuotoją lankėsi nereguliariai. Pensininkė. Tvarkingos išvaizdos. Turi du suaugusius sūnus ir dukrą. Gyvena kartu su vienu iš sūnų. Į polikliniką atvyksta viena arba palydima sūnaus. Kontaktas formalus, į klausimus atsako. Su kaimyne nebendrauja, neturi jokių bendrų reikalų,

vengia kontakto. Tą įvykį norėtų pamiršti. Alkoholio vartojimą neigia.

Psichologo konsultacija: kontaktas apsunkintas, pacientė į daugelį klausimų apie save atsakyti nesugeba. Atliktas kognityvinių funkcijų vertinimas MMSE metodika atitinka lengvą kognityvinių funkcijų sutrikimą (24 balai). Asmenybė primityvi, siaurų buitinių interesų, savo psichinei būklei nekritiška. Pacientė pas specialistus lankosi nereguliariai, todėl rekomenduojama šioje byloje pacientei E. D. priverčiamąją medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminės psichikos sveikatos centre tęsti.

Teismo posėdžio metu VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovė psichiatrė I. L. paaiškino, kad ji yra E. D. gydytoja. Tvirtina gydytojų komisijos išvadą. E. D. sutrikimas yra lėtinio pobūdžio, kontroliuojamas vartojant vaistus. Pacientė pirmą kartą išsipirko vaistus, tačiau vėliau sakė, kad vaistai jai per stiprūs vaistai, per daug slopina, todėl buvo pakoreguoti, vėliau jų nebeišsipirko. Vaistai išrašomi kas mėnesį, tačiau neišperkami. Jos būklė nėra blogesnė nei buvo, galimai ji vaistus vartoja pamažintomis dozėmis. Pacientė pažymi, kad su kaimyne nekonfliktuoja, ramiau miega, tačiau vaistų vartojimo tęsimo būtinumo ji nesuvokia, sako, kad jai nereikia vaistų, todėl vertinama, kad kritikos nėra. Yra galimybė, kad gali būti paūmėjimas su agresijos protrūkiu, todėl dar reikia sekančio pusmečio sumotyvuoti, kad nebesikartotų buvusios situacijos, kad bent pamažintomis dozėmis vartotų tuos vaistus, nes turimais duomenimis, ji vaistų vartoja per mažai. Be to, ji nėra labai motyvuota atvykti į įstaigą, nededa pastangų, jos sūnus irgi nėra per daug motyvuotas. Iš ilgos anamnezės matyti, kad ji niekada nebuvo motyvuota ir bendradarbiaujanti, pripažįstanti savo problemas. Nuo 2016 m. ji visiškai nesilankė, negulėdavo ligoninės. Po stacionaraus gydymo galimai tęsdavo gydymą kurį laiką, bet didesnė patirtis jos gydymo stacionare, o kai savanoriškai jai reikėdavo gydytis, ji nemanydavo, kad jai reikia gydymo. Iš esmės ji supranta, kad blogai padarė, kad nenori daugiau tų konfliktų, vengia su ta kaimyne turėti reikalų. Susirgimas lėtinis, kontroliuojamas vaistais. Visiškai pasveikti perspektyvos nėra, tačiau pastoviai vartojant vaistus, liga kontroliuojama. Pagal dabartinę būklę negali teigti šimtu procentu, kad pacientė nekelia grėsmės. Pas psichiatrą ateina, tačiau tik papildomu kvietimu ir ieškojimu per sūnų, pati mobilaus neturi. Dažnai vėluoja, bet ateina.

E. D. gynėjas advokatas Aleksandras Pocius teismo posėdžio metu teikimą palaikė, siūlė tenkinti, kadangi akivaizdu, jog E. D. pati nesupranta, kad ji serga, kad jai reikalingas gydymas. Ji buvo gydoma stacionare, po gydymo pagerėdavo, bet nevartodavo vaistų, ji nepripažįsta serganti, negalės vartoti vaistų ir tai kelia pavojų visuomenei.

Prokurorė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė tenkinti, kadangi, atsižvelgiant į teikimo motyvus, aplinkybes, gydančios gydytojas išvadas, jos paaiškinimus, matyti, kad E. D. gydymas reikalingas ir tas gydymas sėkmingiau taikytinas nei kad ji tą gydymą vykdytų savanoriškai, nes matyti, kad ji nėra motyvuota, nei stengiasi, nei kritiška savo ligos pobūdžiui ir norui pasveikti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, o jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. nustatytos diagnozės – F06.4 (organinis nerimo sutrikimas.), F07.2 (potrauminis sindromas ) ir F06.7 (lengvas kognityvinis sutrikimas). VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojų konsultacinės komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. išvadoje nurodyta, kad tikslinga E. D. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre – taikymą.

Iš (duomenys neskelbtini) padalinio gydytojų konsultacinės komisijos teikimo bei atstovės paaiškinimo matyti, kad gydymuisi E. D. atvyksta, tačiau lankosi nereguliariai, pati noro atvykti nerodo, atvyksta tik paraginta, kai jai yra primenama. Nors jai kas mėnesį yra išrašomi vaistai, tačiau E. D. vaistų neišsiperka. Ji vartoja vaistus, kadangi jos būklė nėra pablogėjusi, bet vartoja juos mažesnėmis dozėmis, negu priklauso. Pacientė nėra linkusi bendradarbiauti, pripažinti savo problemas. Nors E. D. agresijos šiuo metu nerodo, tačiau jeigu ji nevartos vaistų, nėra galimybės užtikrinti, kad nebus agresijos protrūkio, todėl teigti, kad ji visiškai nėra pavojinga visuomenei šiuo metu negalima. E. D. susirgimas lėtinis, kontroliuojamas vaistais, bet visiškam pasveikimui nėra perspektyvos.

Įvertinus visas šias aplinkybes, o būtent tai, kad psichikos liga serganti E. D. nerodo noro lankytis pas gydytojus ir vartoti vaistus, turi būti nuolat paskatinama ir paraginama tai daryti, nėra kritiška savo ligos atžvilgiu, išrašytus vaistus vartoja mažesnėmis dozėmis, negu paskirta gydytojų, o E. D. būsenai valdyti reikalingas vaistų vartojimas, kadangi visiškai pasveikti perspektyvos nėra, todėl neužtikrinus, kad vaistai vartojami, E. D. gali pasireiški agresijos protrūkiai, teismas daro išvadą, kad pateikti duomenys nepakankami konstatuoti, jog E. D. pavojingumas išnykęs ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jau nebereikalingas. Teismas mano, kad būtent ambulatorinis stebėjimas poliklinikoje užtikrina E. D. lankymąsi pas gydytojus, o kartu ir gali užtikrinti jos elgesio korekciją.

Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstina (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad E. D. būklė priverstinio ambulatorinio stebėjimo taikymo metu pagerėjo ar ambulatorinio priverstinio gydymo taikymas yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 straipsnio 3 dalis) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą patenkinti.

Pratęsti E. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre.

Įpareigoti VšĮ (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl E. D. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartį per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jos atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.