Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 202 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. V. M. nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 20 d., 17.59 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 km/h greitį viršijo 45 km/h – važiavo 95 km/h greičiu, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punkto reikalavimus. Apskundus nutarimą Kauno apylinkės teismui, šis 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad V. M. padarytas pažeidimas įrodytas, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatymo reikalavimų. Apeliaciniame skunde V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde V. M. nurodo, kad su apylinkės teismo nutartimi nesutinka. Teismo padarytos išvados yra visiškai neargumentuotos, padarytos neįvertinus byloje surinktų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog jis pažeidimo nepadarė. Teismas net nevertino jo paaiškinimų. Tuo tarpu D. M. duotus paaiškinimus įvertino kaip siekimą padėti išvengti paskirtos nuobaudos, nors byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti tokias išvadas. D. M. parodymus teismas kritiškai vertino tik todėl, kad jis negalėjo tiksliai nurodyti laiko, kada naudojosi apelianto automobiliu ir, kad nurodė neteisingą automobilio modelį. Skunde pabrėžiama, kad teismo posėdis vyko 2016 m. rugpjūčio 19 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams po padaryto pažeidimo. Natūralu, kad asmuo po tiek laiko negali prisiminti tikslios datos, kada naudojosi automobiliu. Automobilio markę D. M. nurodė teisingai, tačiau suklydo nurodydamas modelį. D. M. nedirba su automobiliais, jų nepardavinėja ir netaiso, todėl dėl objektyvių priežasčių gali tiksliai nežinoti kiekvieno automobilio modelio. Be to, D. M. paaiškino, kad dažnai naudojasi apelianto ir mamos automobiliais ir, kad galėtų įrodyti, jog dažnai naudojasi šiais automobiliais, tačiau teismas jokių papildomų įrodymų nereikalavo. Pasak V. M., šiuo atveju nėra nei menkiausio pagrindo vertinti D. M. parodymus kritiškai. Tokią išvadą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad jis nėra apelianto giminaitis, nėra suinteresuotas padėti išvengti atsakomybės. Jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, atsakomybė už melagingus parodymus yra griežta, bauda gali siekti net iki 868 Eur, todėl joks protingas asmuo tokios rizikos neprisiimtų dėl visiškai svetimo žmogaus. V. M. teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas įvykdė tik „formalų“ teisingumą, tikrosios tiesos nenustatė, todėl nutartis laikytina neatitinkančia Konstitucijos saugomų vertybių. Visos abejonės turėjo būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau to nebuvo padaryta. Apeliantas teisme paaiškino, kad sustabdžius pareigūnams, jis patyrė didžiulį stresą, kai pasakė, kad iš jo yra atimamos teisės. Iš baimės visiškai negalėjo mąstyti, todėl, nepagalvodamas apie pasekmes, sutiko pasirašyti visur, kur pareigūnai liepė. Būtina atsižvelgti ir į žmogiškąjį faktorių – apeliantas yra jauno amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties, yra pasitikintis pareigūnais, todėl ir atsakinėjo į visus pareigūnų klausimus teigiamai bei pasirašė visuose duotuose dokumentuose. Tik nurimus emocijoms ir atslūgus įtampai suvokė, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo atmesti V. M. skundą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl V. M. kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. V. M. įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai netikėjo jo ir liudytojo D. M. paaiškinimais, todėl padarė neteisingas išvadas dėl jo kaltės. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės ( ATPK 248 straipsnis, 257 straipsnis, 284 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę dėl ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo tvirtindamas, kad pažeidimą padarė kitas asmuo – D. M.. Ši versija nėra nauja. Ją apeliantas pateikė ir nagrinėjant skundą apylinkės teisme, ši versija buvo patikrinta ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesta. Institucijos nutarimu V. M. buvo nubaustas už tai, kad viršijo leistiną greitį. Pažeidimas buvo užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu nuotraukose fiksuojant automobilio modelį ir valstybinius numerius. V. M., pareigūnams informavus apie stacionariu greičio matuokliu užfiksuotą jo padarytą pažeidimą, savo kaltės neginčijo, pažeidimo neneigė. Jo prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis ir padėjimas išaiškinti pažeidimo aplinkybes 2016 m. gegužės 11 d. nutarime buvo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jokių aplinkybių apie tai, kad automobilį pažeidimo metu vairavo ne jis, o kitas asmuo, V. M. pareigūnams nenurodė, taip pat šios aplinkybės nenurodė ir 2016 m. balandžio 23 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Nors V. M. apie bylos nagrinėjimo laiką 2016 m. gegužės 11 d. buvo žinoma, tai jis patvirtino savo parašu administracinio teisės pažeidimo protokole, į bylos nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neatvyko. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad versija apie tai, jog automobilį vairavo kitas asmuo, atsirado tik institucijai priėmus nutarimą V. M. pripažinti padariusiu pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą, taip pat įvertinęs V. M. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, pagrįstai V. M. pateiktą versiją vertino kaip jo siekį išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje V. M. nesugebėjo logiškai ir argumentuotai paaiškinti, kodėl jis, būdamas įsitikinęs, kad pažeidimo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nepadarė ir galėdamas nurodyti pažeidimą padariusį asmenį, žinodamas apie bylos nagrinėjimo laiką, į posėdį neatvyko ir šių reikšmingų faktinių aplinkybių pareigūnui, tyrusiam pažeidimą, nenurodė. V. M. teigė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo labai susijaudinęs, patyrė didžiulį stresą, iš baimės net negalėjo pasirašyti protokolo, su jo turiniu susipažino tik kitą dieną, tačiau nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jam nuvykti į policijos komisariatą ir įvardinti asmenį, kuris padarė pažeidimą naudodamasis jam priklausančiu automobiliu. Esant paminėtoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai D. M. pripažinimo, kad pažeidimą padarė jis, o ne V. M., nelaikė patikimu įrodymu, objektyviai paneigiančiu byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl V. M. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste V. M. ir D. M. paaiškinimai, kad ne V. M., o būtent D. M. padarė pažeidimą, vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija ir siekis padėti išvengti administracinės atsakomybės. Tokį vertinimą sąlygojo ne tai, kad D. M. negalėjo nurodyti tikslaus automobilio modelio ir laiko, kada jis naudojosi automobiliu, kaip skunde akcentuoja V. M., o paties V. M. pozicijos dėl padaryto pažeidimo nenuoseklumas ir nesugebėjimas logiškai ir argumentuotai paaiškinti, kodėl jis iš karto pareigūnams nenurodė pažeidimą padariusio asmens ir šią versiją iškėlė tik tada, kai buvo nubaustas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Skunde V. M. nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi apylinkės teismui nagrinėjant jo skundą, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, rodančių, kad teismas įrodymus vertino netinkamai, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nutarties motyvų dar kartą nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. M. kaltės padaryti, todėl skundo argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atmestinas kaip nepagrįstas. Įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ar nekaltumo. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad V. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 5 dalyje. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad V. M. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 5 dalyje, nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, paties administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens, liudytojo D. M. paaiškinimus, nubaustojo asmenybę, įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai. Teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti, kaip to skunde prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.