Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-16 · Byla Nr. N-444-1890-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-16
Bylos Nr.
N-444-1890-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Santrauka

Pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, byla grąžinta nagrinėti iš naujo.

Ginčas: Dėl administracinės nuobaudos skyrimo už vertimąsi keleivių vežimu neturint licencijos.

Kodėl:

  • Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė posėdyje neapklaustų liudytojų parodymais, pažeisdamas asmens teises.
  • Teismas tinkamai neištyrė įrodymų ir neįvertino, ar veika laikytina sistemingu vertimusi veikla.
Administracinė byla Nr. N1-1890/2007Procesinio sprendimo kategorija 34; 39.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarimo A. Č. ir V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutarimu A. Č. paskyrė 2000 Lt baudą už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teismas taip pat konfiskavo 2007 m. vasario 1 d. paėmimo protokolu paimtus pažymėtus (50) penkiasdešimt litų, nusprendė paėmimo metu paimtą automobilį “VW Caravelle”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus, grąžinti savininkui S. L. . Tuo pačiu nutarimu teismas nutraukė administracinę teiseną prieš V. P. .

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad A. Č. 2007 m. vasario 1 d. apie 9 val. pasikvietė ne mažiau kaip 7 asmenis kelionei į Vilnių ir ne mažiau kaip iš penkių keleivių (dviejų policijos darbuotojų, E. G. , D. U. ir J. R. ) paėmė po 13 litų už kelionę. Teismas laikė, jog aptartų įrodymų pakanka daryti išvadai, jog A. Č., neturėdamas licencijos, 2007 m. vasario 1 d. vežė ne mažiau kaip septynis keleivius į Vilnių, už sutartą kainą – 13 litų, t. y. vertėsi keleivių pervežimu, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį.

Teismas, įvertinęs su V. P. inkriminuotu pažeidimu susijusius įrodymus, konstatavo, kad nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V. P. veikė bendrai su A. Č. nelegaliai organizuojant ir pervežant keleivius, prieš V. P. administracinė teisena pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį nutrauktina, o iš A. Č. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo šalintina aplinkybė, jog jis veikė kartu su V. P. .

Teismas taip pat nurodė, kad ATPK 173 straipsnio 1 dalis numato ir pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų konfiskavimą. Todėl pas A. Č. rasti ir poėmio protokolu (1 t., 9 b. l.) paimti 50 (penkiasdešimt) litų – konfiskuotini (ATPK 26 straipsnis). Šiuo protokolu taip pat paimtas S. L. priklausantis automobilis “VW Caravelle”. Teismas laikė, jog šis automobilis yra teisės pažeidimo priemonė, o įstatymas numato teisės pažeidimo įrankių konfiskavimą, todėl nėra pagrindo konfiskuoti šią transporto priemonę ir automobilis “VW Caravelle”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas 2007 m. vasario 1 d. dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu, automobilio rakteliai, pultelis bei dokumentai, – grąžintini savininkui S. L. .

II.

Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ATPK 173 straipsnio dispozicija aprašyta kaip „vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu“. Šio straipsnio pastaboje nurodyta, jog „pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos). Tokiu būdu, įstatymas administracinės atsakomybės pagal ATPK 173 straipsnį taikymą sieja su dviem sudėtiniais požymiais – vertimusi veikla neturint licencijos bei pajamų gavimo fakto užfiksavimu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti visas faktines aplinkybes. Tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžių metu buvo teigiama, jog automobiliu važiuota savo tikslais, o pakeleiviai paimti tik dėl to, kad važiuota tuo pačiu maršrutu. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti administracinėn atsakomybėn patrauko asmens parodymus ir argumentuodamas arba patvirtinti juos, arba atmesti. Kaip matyti iš teismo nutarimo aprašomosios dalies, teismas konstatuoja apie teisei priešingos veikos buvimą pagal bylos baigtimi suinteresuotų asmenų – policijos pareigūnų parodymus. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad „kaip matyti D. U. ir E. G. paaiškinimai visiškai atitinka teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, o būtent I. S. , J. R. bei policijos darbuotojų D. B. ir J. E. aiškinimui, nors ir neištirti teismo posėdžio metu, tačiau neprieštarauja kitiems įrodymams, ištirtiems šioje administracinėje byloje, o tik juos papildo“. Todėl teismas laiko, jog šių asmenų aiškinimai, nors ir neištirti teismo posėdžio metu, tačiau neprieštarauja kitiems įrodymams. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė liudytojų parodymais, kurie nebuvo apklausti teismo posėdžio metu, kas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams.

Bylą nagrinėjusio teismo pareiga išsiaiškinti, ar atsakomybėn traukiamas asmuo užsiima komercine veikla neturėdamas licencijos. Kaip buvo minėta, tai, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, nepagrįsti ir klaidinantys teismą parodo ir tai, kad buvo apklausti ne visi liudytojai, o tik suinteresuoti bylos baigtimi. ATPK 260 straipsnyje nurodytas imperatyvas protokolą surašantiems subjektams apklausti liudytojus, kurių parodymai gali turėti esminės reikšmės teisėtam ir pagrįstam nutarimui priimti, ko policijos pareigūnai nepadarė. Tokiu būdu, neištyrus prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, kuriais kaip įrodinėjimo priemonėmis rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas nutarimą, ir nepašalinus jų, teismo nutarimas negali būti pagrįstas ir teisėtas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos ir paaiškinimų, o rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais, kurie suinteresuoti bylos baigtimi.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad kitas būtinas požymis, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173 straipsnį, yra pinigų paėmimo fakto užfiksavimas. Nesuprantami pirmosios instancijos teismo argumentai dėl gautų pinigų. Nors nurodoma, kad kiekvienas keleivis sumokėjo po 13 Lt, tačiau paimti tik 50 Lt, kurie buvo asmeniniai pinigai. Pirmosios instancijos teismas, užuot siekęs objektyviai ištirti byloje surinktus įrodymus ir išsiaiškinti objektyvią tiesą, nesiremdamas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, konstatavo, kad buvo perduoti 50 Lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo pritaikytos operatyvinės veiklos priemonės, nesant tam atitinkamo leidimo, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui pateiktos įrodinėjimo priemonės turi būti vertinamos kritiškai, kaip neatitinkančios įrodymų leistinumo kriterijų.

Taip pat nesuprantami pirmosios instancijos teismo argumentai apie tai, jo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi 6 galiojančias administracines nuobaudas. Teismas nekonkretizavo ir netyrė dėl kokių pažeidimų jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nesiejo jo su ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Be to, pirmosios instancijos teismas net nebandė įrodinėti ATPK 173 straipsnio sudėties objektyviosios pusės – „vertimosi“, kas šio pobūdžio bylose yra būtina, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 23 d. dienos konsultacijoje Nr. 62 (Biuletenis Nr. 1, p. 337).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato centro policijos komisariatas nurodo, kad iš tiriamų ir nagrinėjamų administracinių bylų A. Č. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato centro policijos pareigūnams žinomas kaip asmuo, kuris ne mažiau kaip 6 metus užsiima neteisėtu keleivių grupių sudarymu prie Kauno autobusų stoties prieigų, adresu: Kaunas, Vytauto pr., ties 21A namu. Būna atvejų, kad ir jis pats pervežinėja keleivius iš Kauno miesto autobusų stoties prieigų į didžiuosius Lietuvos miestus, dažniausiai į Vilnių. Kartu su juo neteisėtu keleivių pervežimu užsiima dar apie 20 asmenų. A. Č. dažniausiai minėta neteisėta veikla užsiima kas antrą dieną nuo 6 val. iki 20 val. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato centro policijos pareigūnų skaičiavimais per dieną A. Č. suorganizuoja 500-600 keleivių keliones neteisėtiems pervežimams, už ką yra nekartą patrauktas administracinėn atsakomybėn. Iš 12 A. Č. taikytų administracinių nuobaudų 8 taikytos dėl teisės pažeidimų susijusių su neteisėtu keleivių pervežimų organizavimu. UAB „Kautra“ teigimu, dėl minėtų neteisėtų keleivių pervežimų ji per metus patiria apie 2-3 mln. litų žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nutarimu A. Č. buvo nubaustas 2000 Lt dydžio bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ATPK 173 straipsnio 1 dalis numato, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad „kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Šis veiką kvalifikuojantis požymis ATPK 173 straipsnio dispozicijoje apibrėžtas sąvoka „vertimasis veikla“, kuri apibūdina veiklos versliškumą, t. y. sistemingumą, pastovumą ir pelno siekimą ar gavimą“ (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 337).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N12-419/2005 nurodė, kad ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė ne už vienkartinius veiksmus, o už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Teismas paminėtoje byloje atkreipė dėmesį, kad surinkti duomenys leidžia daryti išvadas tik apie vieną keleivių vežimo faktą 2003 m. spalio 16 d. ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas keleivius būtų vežęs ir kitomis dienomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas paminėtoje byloje konstatavo, kad turint duomenų tik apie vieną keleivių vežimo faktą negali būti daroma išvada apie veiksmų versliškumą, o nenustačius veiksmų versliškumo, veika negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N5-986/2005 taip pat nurodė, kad „I. B. veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti pažeidimo objektyviuosius požymius, t. y. kad jis vykdė keleivių vežimo veiklą, kad ši veikla buvo komercinio bei nevienkartinio pobūdžio, sisteminga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 23 d. konsultacija Nr. 62, Administracinių teismų praktika 1, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. P2 -18-05, N12-419-05)“.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas administracinę atsakomybę pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį taikė nustatęs tik vienkartinį keleivių vežimo neturint licencijos (leidimo) faktą. Tačiau, kaip matyti iš paminėto, asmens veikai kvalifikuoti pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį to nepakanka. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir neišsiaiškino bei neištyrė visų administracinei atsakomybei pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį taikyti reikšmingų aplinkybių. Pastebėtina, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato centro policijos komisariato byloje Nr. 22-PR5-306 esančiuose A. Š., O. U., E. G. paaiškinimuose yra tam tikrų duomenų apie tai, kad A. Č. galimai verčiasi neteisėtu keleivių pervežimu, t. y. tai daro reguliariai (pastoviai). Tačiau šie duomenys A. Č. pareikšto kaltinimo ir paminėtu versliškumo (vertimosi atitinkama veikla) aspektu byloje konkrečiai neįvertinti, be to, nė vienas iš paminėtų asmenų teismo posėdyje neapklaustas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo A. Č. nubaustas pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį, negali būti laikomas visapusiškai pagrįstu ir teisėtu. Nutarimas šioje dalyje naikintinas ir A. Č. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi klausimas dėl daiktų konfiskavimo yra tiesiogiai susijęs su klausimu dėl administracinės atsakomybės taikymo, naikintina ne tik pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria A. Č. skirta bauda, bet ir nutarimo dalis dėl penkiasdešimties litų konfiskavimo ir automobilio „VW Caravelle“ grąžinimo savininkui. Atsižvelgiant į tai, kad nutarimo dalis dėl administracinės teisenos prieš V. P. nutraukimo neapskųsta, ši nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarimą toje dalyje, kurioje A. Č. skirta 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda, nutarta konfiskuoti 2007 m. vasario 1 d. paėmimo protokolu (9 b. l.) paimtus pažymėtus penkiasdešimt litų ir nutarta, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti savininkui S. L. (a/k (duomenys neskelbtini) paėmimo metu paimtą automobilį „VW Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius