- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- ATP-116-768/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-01114-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Pažeidėjas
- I. U.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. gruodžio 28 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. nubaustas 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2015-11-19, apie 2.33 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas R. U. priklausantį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdomas uniformuoto policijos pareigūno, nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 16 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo peržiūrėti skundžiamą nutarimą ir, aukštesniajam teismui pripažinus, kad jis tikrai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas bei sumažinti paskirtos baudos dydį, baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba šį terminą skirti kuo trumpesnį. Skunde cituoja skundžiamą nutarimą, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką bei ATPK nuostatas ir nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios. Prie policijos pareigūnų nesustojo, nes nepastebėjo, kad yra stabdomas. Tačiau apylinkės teismas manė, kad byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nors neanalizavo situacijos iš esmės ir neįvertino, kad jam (Pažeidėjui) nebuvo jokio pagrindo nesustoti – vairavo blaivus, techniškai tvarkingą ir apdraustą transporto priemonę, greičio neviršijo, jokių KET reikalavimų nepažeidė. Stabdę pareigūnai jo nesivijo, kas leidžia teigti, jog tyčios nesustoti nebuvo, o paprasčiausiai įvyko nesusipratimas. Mano, kad jam buvo skirta per griežta administracinė nuobauda. Be to, teismas nesudarė galimybių paskirtos baudos mokėti dalimis, o įpareigojo visą sumą sumokėti iš karto per 40 dienų, nenurodydamas jokių tokio sprendimo priežasčių. Pažymi, kad dirba vairuotoju ir jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina ir labai reikalinga.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo skundo nepatenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog Pažeidėjas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Iš apeliacinio skundo turinio ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų teisme matyti, kad apeliantas savo nekaltumą grindžia iš esmės tik savo paties parodymais, tvirtindamas, kad nesuprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų. Neturėjo tikslo nesustoti, nes buvo blaivus, dokumentai ir automobilis buvo tvarkingi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime tokius Pažeidėjo parodymus pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesivadovavo, kadangi pagal liudytojų policijos pareigūnų N. B. ir D. N. parodymus ir jų tarnybinius pranešimus policijos pareigūnų vairuojamo automobilio švyturėliai buvo įjungti jau tuo metu, kai Pažeidėjo vairuojamas automobilis, važiuojantis priešpriešais, dar tik artėjo prie jų (buvo maždaug 200 metrų atstumu). Be to, pareigūnas N. B. Pažeidėją apšviestame kelio ruože stabdė išlipęs iš tarnybinio automobilio su šviesa atspindinčiu ženklu, o Pažeidėjas, sulėtinęs greitį, pravažiavo pro pat jį ir buvo atsisukęs, todėl stabdymo nepastebėti buvo neįmanoma. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas (43 b.l.). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų apie Pažeidėjo regėjimo ar klausos sutrikimus. Atsižvelgdamas į visa tai aukštesnysis teismas Pažeidėjo argumentus laiko nelogiškais ir vertina kaip siekį įvykio situaciją pakreipti sau palankia linkme. Tuo tarpu pagrindų, dėl kurių liudytojai policijos pareigūnai N. B. ir D. N. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti apeliantą, byloje nėra. Priešingai, jų parodymai sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs ir atitinka kitą bylos medžiagą, todėl laikytini patikimais ir tinkamais Pažeidėjo kaltės įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl jo nepagrįsto nubaudimo padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą atmetami kaip prieštaraujantys patikimiems minėtų policijos pareigūnų parodymams. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtąsias aplinkybes, o taip pat byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl Pažeidėjo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad jeigu aukštesnysis teismas nuspręstų, jog jis pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos, kadangi skirta nuobauda yra per griežta. Prašo skirti mažesnę baudą, jos mokėjimą išdėstyti maksimaliam laikotarpiui, o specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo visai neskirti arba šią teisę atimti kuo trumpesniam terminui, nes jis dirba vairuotoju ir ši teisė yra labai reikalinga. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra svarbios tik sprendžiant skirtinos nuobaudos straipsnio sankcijoje numatytose ribose dydžio klausimą. Be to, jos nesulaikė Pažeidėjo nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodomus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda Pažeidėjo atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ar neprotinga. Skirdamas administracinę nuobaudą apylinkės teismas įvertino tai, kad nėra Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, taip pat atsižvelgė į Pažeidėjo asmenybę – dirba, neteistas, nors teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs 2012-08-22, tačiau jau 11 kartų baustas už įvairius padarytus KET pažeidimus, tarp kurių ir už motociklo vairavimą neturint teisės vairuoti šią transporto priemonę, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, kas šį asmenį apibūdina kaip nuolatinį KET pažeidėją ir neatsakingą eismo dalyvį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, laikytina, kad apylinkės teismas tinkamai Pažeidėjui paskyrė administracinę nuobaudą, kuri yra ne per griežta ir atitinka siekiamus nuobaudų skyrimo tikslus, todėl dar labiau ją švelninti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ir apelianto prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad Pažeidėjas dirba (44 b.l.), be to, jis teismui nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę ir materialinę padėtį.
Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).
Remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti Pažeidėjui paskyrus didesnę nei minimali baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam laikotarpiui.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-28 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimą nepakeistą ir I. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.