- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- I-2878-644/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01019-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 6-7) nurodė, jog jis nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis. Nurodė, kad buvo apgyvendintas kamerose Nr. 8, 27, 11, 38, 45, 58, 87, 95 ir kt., kur vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad vienos kameros plotas apie 12-14 kv. m., o joje talpinama iki 10 asmenų. Be to, kameroje tik vienas stalas, prie kurio vienu sykiu susėsti visiems suimtiesiems neįmanoma, todėl jam teko valgyti šaltą maistą, negalėjo tinkamai ruoštis teismo posėdžiams, mokytis. Dėl minėtų aplinkybių patyrė pažeminimą, gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, nemiga. Prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka. Šiaulių TI atsiliepime į skundą (b. l. 39-45) nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2014-06-03 ir periodiškai buvo laikomas iki 2015-01-29. Atsakovas iš esmės pripažįsta, kad tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas – 3.6 kv. m. tardymo izoliatoriaus kamerose buvo pažeistas, tačiau atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus, todėl kintantis asmenų skaičius kameroje turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai. Nurodo, kad pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų, prausimosi, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms dėl kameros perpildymo ar kitų laikymo sąlygų. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų negrindžia jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad Šiaulių TI siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus pagal galimybes, nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas netinkamomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas poveikis buvo mažareikšmis, nesukėlęs neigiamų ilgalaikių pasekmių. Pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygų atitikimo Lietuvos Respublikos higienos normose numatytiems reikalavimams.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Į bylą atsakovo atstovo pateikti duomenys (b.l. 47-50) patvirtina, kad pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2014-06-03 ir periodiškai buvo laikomas iki 2015-01-29. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 2, 27, 45, 58, 81, 87, 95 (b.l. 47-50). Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 76 paras, t.y. laikotarpiais nuo 2014-06-03 iki 2014-06-06, nuo 2014-06-18 iki 2014-06-20, nuo 2014-07-08 iki 2014-07-15, nuo 2014-07-22 iki 2014-09-03, nuo 2014-09-16 iki 2014-09-18, 2014-09-23, 2014-09-26, nuo 2014-09-30 iki 2014-10-03, nuo 2014-10-24 iki 2014-10-29 ir nuo 2014-11-13 iki 2014-11-14. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.
Darytina išvada, jog pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint Šiaulių TI 76 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, pažeidė teisę į kalinimą teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. nesudarytos sąlygos visiems kameroje laikomiems asmenims atsisėsti prie vieno stalo, todėl jam teko valgyti šaltą maistą, negalėjo tinkamai ruoštis teismo posėdžiams, mokytis. Tačiau, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013). Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų.
Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis J. Š. ginčui aktualiu laikotarpiu Sveikatos priežiūros tarnyboje konsultavosi dėl danties skausmo, peršalimo, pjautinės žaizdos (b.l. 11-38). Kadangi duomenys apie J. Š. sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai įtakoti netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos kalinimo sąlygos (per mažas miegamųjų patalpų plotas), aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau- EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Teismui nekilo abejonių, kad dėl per mažo gyvenamojo ploto pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Nors pareiškėjas Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią ploto normą, kalėjo gana ilgai – 76 paras ir iš jų – 22 paras ženkliai pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalią ploto normą (kameroje jam tekdavo nuo 1,8 iki 2,5 kv.m.) (b.l. 47-50), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo sudaryta 1 val. per parą pabūti gryname ore, pažeidimas nebuvo tęstinis, o atskirais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis kameros plotas siekė 6,5 kv.m. ir daugiau, nesant byloje duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos (b.l. 52-55, 65-68), taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis (žr. pvz. LVAT 2015-03-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-646-422/2015).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nesant informacijos, jog pareiškėjas kalinimo metu būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 380 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. Š., a/k (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 380 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.