Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, teistas:

1) 2018 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda;

2) 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta 40 MGL (1506,40 Eur) bauda, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 4 mėnesius laisvės apribojimo ir 40 MGL baudą, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2020 m. gegužės 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bauda neišieškota;

2014 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., 2021 m. spalio 9 d., apie 17.24 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės R. A. atžvilgiu - rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai savo šeimos narei R. A. fizinį skausmą.

Apklaustas kaip įtariamasis V. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine R. A. gyveno apie 4 metus. Apie metus gyveno jo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), su sugyventine veda bendrą ūkį, yra šeimos nariai, bendrų vaikų neturi, R. turi šešiolikmetę dukrą, kuri gyvena su jais. 2021 m. spalio 9 d. apie 12:00 val. su R. atvažiavo pas savo mamą V. B. į (duomenys neskelbtini), kur visi vartojo alkoholį. Namuose buvo ir mamos sugyventinis A. L.. Geriant susipyko su R. ir būdamas labai girtas, kambaryje galimai jai sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius rankomis ir kojomis. Detalizuoti smūgių negali, visų aplinkybių neprisimena dėl buvusio girtumo. Prisimena, kad po konflikto iš namų išėjo ir traukiniu išvažiavo į Kauną. Konfliktą matė mama ir jos sugyventinis. Jis R. atsiprašė ir ji jam atleido. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. (b. l. 97 - 98, 103).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta kaip nukentėjusioji R. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu V. B., abu veda bendrą ūkį apie keturis metus. 2021 m. spalio 9 d. apie 13 val. su V. atvyko pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini). Su tėvais V. ir A. vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare sugyventinis V. be jokios priežasties ėmė šaukti, kad ji palaido elgesio, paėmęs jos piniginę ėmė ieškoti pinigų, nuolat rėkė. Radęs piniginėje tik 50 Eur, tapo dar agresyvesnis ir ją be jokios priežasties ėmė rankomis ir kojomis mušti. Kiek tiksliai smūgių sudavė neatsimena, tikrai daugiau nei penkis į įvairias kūno vietas. Dar ir šiandien jaučia skausmą įvairiose kūno vietose. Ją nuo sugyventinio gynė A. su V.. Sudavęs jai smūgius, V. iš namų kažkur išėjo, vėliau jai nuolat siuntė žinutes su nepadoriais žodžiais, liepė negrįžti, nes užmuš ir jei pasiskundė policijai - užmuš, rašė, kad ji dar mažai gavo. Ji sugyventinio V. labai bijo, bijo grįžti į namus, nes mano, jog jis savo grasinimus gali įvykdyti. Prieš ją V. smurtauja ne pirmą kartą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė, nes jis atsiprašė, žadėjo būti geru vyru. Su jais gyvena ir nepilnametė jos dukra, kuri šiuo metu pas senelius, todėl pergyvena ir dėl dukros saugumo, nes sugyventinis, jos nuomone, neprognozuojamas. (b. l. 32).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. A. parodė, kad 2021 m. spalio 9 d. sugyventinis V. B. jai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas kojomis ir rankomis, plačiau jų detalizuoti negali dėl buvusio girtumo. Ji į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą nevyko, nes buvo tik mėlynė ant kairės kojos, kitose kūno vietose sumušimo žymių nebuvo, tik skaudėjo visą kūną. Šiuo metu jos sveikata gera, su sugyventiniu susitaikė, jam atleido, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 35).

Įtariamojo V. B. mama V. B. duoti parodymus prieš sūnų atsisakė (b. l. 55).

Apklaustas kaip liudytojas A. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine V. B.. 2021 m. spalio 9 d. pas juos atvyko V. sūnus V. su savo sugyventine R.. Visi kartu vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus. V. buvo kažkur išėjęs, grįžo labai agresyvus, pradėjo ieškoti pas R. pinigų, neradęs tapo neprognozuojamas, ėmė R. mušti kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Jis su V. gynė R. nuo V., tačiau jis stambus, aukštas vyras ir ginti buvo sunku. Po visko V. pasišalino iš namų. Apie įvykį R. pranešė pareigūnams. Iki šio laiko pas juos V. nebuvo grįžęs, kur buvo ir yra, jis nežino. V. taip elgiasi ne pirmą kartą, ankščiau yra smurtavęs ir prieš jį, tačiau pareiškimo jis nerašė (b. l. 67).

Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2021 m. spalio 9 d. apie 17:24 val., bendrabučio tipo bute, esančiame kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), V. B., smurtavo prieš neblaivią savo sugyventinę, su kuria kartu gyvena, ir veda bendrą ūkį, tačiau santuokos nėra įregistravę, R. A., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,87 promilių girtumas, suduodamas jai nenustatytą kiekį smūgių, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei padarydamas sužalojimus (b. l. 1).

Iš 2021 m. spalio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nusikalstamai veikai tirti, nagrinėti jokių objektų ar kitų pėdsakų nerasta ir nepaimta (b. l. 8-13).

2021 m. spalio 9 d. Kauno AVPK Kaišiadorių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis S. I. surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Pranešime užfiksuota kraujosruva smurtą patyrusios R. A. sprando srityje (b. l. 14 - 16).

2021 m. spalio 9 d. 17:48 val. R. A. nustatytas 1,87 promilių girtumas, A. L. - 1,69 promilių girtumas, V. B. - 1,69 promilių girtumas. (b. l. 70).

Iš VšĮ Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. (5.1.)-188 matyti, kad 2021 m. spalio 9 d. apie 17:30 val. į (duomenys neskelbtini), vykusi greitosios medicinos pagalbos brigada R. A. medicinos pagalbos neteikė (b. l. 51).

Iš alkotesterio Alcotest 7510 parodymų matyti, kad 2021 m. spalio 9 d. 17:48 val. R. A. nustatytas 1,87 promilių girtumas, A. L. – 1,69 promilių girtumas, V. B. – 1,69 promilių girtumas (b. l. 70).

Iš alkotesterio Drager Alcotest 7510 parodymų matyti, kad 2021 m. spalio 10 d., V. B. nustatytas 2,92 promilių girtumas (b. l. 79).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės R. A. atžvilgiu, t. y. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai savo šeimos narei R. A. fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad V. B. fizinį skausmą sukėlė be jokios priežasties, smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant nukentėjusiajai smūgius rankomis ir kojomis, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusiteikęs prieš savo artimąjį giminaitį – sugyventinę R. A., ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, norėjo taip veikti ir numatomų pasekmių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra artimieji giminaičiai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį V. B. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 158).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas (b. l. 131-135), tačiau teistumas nėra išnykęs, administracine tvarka baustas, nuobaudos negalioja (b. l. 149-150), nedirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, buvimą įskaitoje nėra (b. l. 156).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

V. B. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Be to, V. B. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir su 2018 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintos bausmės, tai yra neatlikęs dalies bausmės - baudos bausmės, todėl bendrinant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę su anksčiau teismo nutartimi subendrinta ir neatlikta visiškai baudos bausmes dalimi turėtų būti taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnyje numatyto bendrinimo principo esmė yra ta, kad prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis tai dienai neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį dalis. O jeigu ta neatliktoji bausmės dalis didesnė nei bausmė, paskirta nauju nuosprendžiu, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pažymėtina, kad baudos bausmė nėra keičiama į kitos rūšies bausmę, kai reikalinga bendrinti bausmes, ir skiriama kartu su kitos rūšies bausmėmis.

Minėta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir su Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu subendrintas bausmes, paskirtą galutinę bausmę – 4 mėnesius laisvės apribojimo ir 40 MGL (1506,40 Eur) baudą V. B. yra atlikęs tik iš dalies, tai yra atlikęs visą laisvės apribojimo bausmę, tačiau visiškai neatlikęs bausmės – baudos dalies, todėl prie nauju baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėtina visa 40 MGL dydžio neatliktos bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. B. paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 40 MGL (1506,40 Eur) baudą, subendrinti visiškai sudedant, tai yra prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėti visą dalį neatliktos bausmės – nesumokėtą 40 MGL (1506,40 Eur) baudą ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuonis) mėnesius, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, ir 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 10 d. 18.05 val. iki 2021 m. spalio 11 d. 10.22 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. B. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.