Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad datos neprisimena, įvykis įvyko prie serviso. Į servisą nuėjo pasiimti mašinos ir sumokėti pinigų. Mašiną pridavė prieš 1-2 mėnesius. Nuo mašinos pridavimo iki atsiėmimo su autoservisu bendravo ne vieną kartą. Nuvažiavo su drauge pasiimti mašinos, o jie pasakė, kad dabar turi sumokėti dvigubą sumą arba jie mašinos neatiduos. Liepė sumokėti 1 000 Eur, o buvo susitarę už 350 Eur. Sutartos sumos nesumokėjo, iškvietė pareigūnus ir pradėjo aiškintis, kodėl pakilo kaina. Jam žmogus pasakė, kad mašiną suremontuos už 350 Eur. Trenkė durimis, nes nesusitarė ir paskambino tam žmogui, kad jie tarpusavyje susitartų, kadangi abudu turi servisus. Nebuvo prasmės muštis, pasakė paskambinti į policiją, tai ir paskambino. Trenkė duris, nukentėjusysis atėjo prie jo ir „COVID-19“ metu pradėjo lįsti, vos ne bučiuotis, todėl truputį nustūmė jį į šalį, tuo viskas ir pasibaigė. Nukentėjusįjį nuo savęs atstūmė vieną kartą, nukritęs nebuvo. Tiesiog jį atstūmė, o nukentėjusysis galvojo, kad nori su juo muštis. Jis jį puolė, nes išeidamas trenkė duris. Pribėgęs prie jo jis sakė: „ko duris trankai?“, jis pasakė: „tuoj išsiaiškinsim“ ir paskambino policijai. Šalia taip pat stovėjo žmogus, jis tiesiog stebėjo jų bendravimą. Nežino, kas buvo tas žmogus, tiesiog kažkoks serviso klientas. Skambino policijai ir K., kuris ir nukreipė į tą servisą. Kai atvažiavo policija, jis pasakė, kad kaina pakilo, jie jam tiesiog atidavė mašiną ir viskas. Pareigūnai jį apklausė ir viskas. Atvažiavo su automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio neprisimena. Draugė sėdėjo mašinoje. Policijai nesakė, kad įvykį stebėjo draugė, nes yra kameros. Ikiteisminio tyrimo metu prašė, kad policijos pareigūnai išimtų vaizdo įrašus iš tų kamerų. Kai automobilį pasiėmė nieko nesumokėjo. Nesumokėjo iki šiol. Nenorėjo nieko įžeisti, tiesiog norėjo rasti teisybę, o mušti nukentėjusiojo jam nebuvo jokios prasmės.

Nukentėjusysis G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko praeitų metų gruodžio 10 d. Tą dieną prisimena gerai. Servisas UAB (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis serviso vadovas. Prieš pusantro mėnesio iki įvykio atvažiavo klientas M. K. su ta mašina, aiškiai girdėjosi, jog kalena motoras. Jį atlydėjo kito serviso savininkas. Mašiną paliko ir norėjo, kad labai greitai sutvarkytų. Mašina jau buvo tvarkoma servise „(duomenys neskelbtini)“, bet jos niekas nesutvarkė. M. K. paprašė pažiūrėti, bet kadangi buvo mašinų eilė, darbai suskirstyti, palaukė keletą dienų. Atvažiavo M. K. ir jie su meistru perkalbėjo, kad gali diagnozuoti gedimą. Su meistru sutarė, kad varys mašiną į vidų vien tik diagnostikai atlikti. Jis M. K. pasakė, kad nepradės darbų, jei jis nesumokės 100 Eur, nes kito serviso savininkas sakė, jog su juo reikia atsargiai, reikia imti pinigus į priekį, kadangi jis yra apgavikas. M. K. paklausė, ar jam tinka 100 Eur už variklio diagnostiką, jis pasakė: „ardykit, aš sumokėsiu“. Išardė mašiną, diagnozavo motoro pabaigą, ten buvo labai daug bėdų. Paskambino M. K., pasakė, kokios yra bėdos, ir paprašė susimokėti, kadangi pats prižadėjo. Buvo sutarę, sakė, kad tai kainuos, tada M. K. nesumokėjo. Mašina „kabojo“ visą savaitę, paskui M. K. paprašė defektacijos akto, kiek kainuotų remontas. Meistras paskaičiavo su jų detalėmis, M. K. netiko ir pasakė, kad detales atveš pats. M. K. turėjo susimokėti, nes meistras pasakė, kad už dyką nedirbs, mašina užima keltuvą ir tai yra nuostolis servisui. M. K., kai atvažiuodavo, vis žadėdavo sumokėti 100 Eur. Paskui paskambino tiesiogiai meistrui Rimui, pradėjo aptarinėti darbų kainas ir kokių reikia detalių. Galiausiai, kai meistras po truputį išardė motorą, jam ir M. K. pasakė realią kainą, t. y. kad kainuos apie 1 000 Eur. M. K. pasakė, kad tokių pinigų nemokės, jie atsakė, kad meta lauk mašiną, nes stoja kiti darbai. Tada M. K. sutiko, bet pasakė, jog atveš savo dalis, kad būtų pigiau. Mašiną suremontavo, M. K. kažkokias dalis atvežė. M. K. viską apie remontą žinojo. Kai suremontavo, maždaug po savaitės M. K. atvažiavo pasiimti mašinos. Atvažiavęs gruodžio 10 d., M. K. mašiną užvedė, apsižiūrėjo ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad nedega lemputės. Jis paskambino Karoliui iš serviso „(duomenys neskelbtini)“, kur M. K. anksčiau remontavo savo mašiną, ir jam pasakė, kad ten visa elektronika niekada neveikė ir kad jie nesuremontuos, nes neturėjo elektriko. M. K. pradėjo reikalauti nebūtų dalykų ir galiausiai pasakė, kad sumokės 500 Eur. M. K. pasakė, kad tegul moka, o paskui atneš likusius. M. K. pasakė, kad mokės tik 500 Eur, nieko nemokėjo, iškoneveikė visus necenzūriniais žodžiais, siūlė visokias seksualines paslaugas. Pradėjo šūkauti, visiškai nesivaldė. Jis sakė, kad apsiramintų, nes yra svetimoje teritorijoje ir paprašė išeiti į lauką. Tada M. K. išeidamas trenkė durimis. Kai M. K. išėjo, meistras liko, nes turėjo užbaigti reikalus su kitu žmogumi. Kai jis M. K. išprašė, jis išeidamas spyrė ar kažkaip kitaip trenkė, nes tos durys ir šiandien tebekliba. Jis išbėgo į lauką ir sakė, ką M. K. sau leidžia ir ko trankosi svetimoje vietoje. Tik duris pradarė, žingsnį įžengė, M. K. prie pat jo priėjo ir pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, jis uždarė duris ir pasakė: „ką tu man padarysi?“, tada M. K. pradėjo stumdytis, jis atšoko atgal, M. K. su kumščiais puolė ant jo, jis tik spėjo rankomis užsidengti, pajuto krušą smūgių ir atsidūrė ant nugaros. M. K. sudavė daug smūgių, kokius du tikrai gavo į galvą. Smūgiai buvo „praslystantys“, nes dengėsi rankomis. Fizinį skausmą jautė. Nuo sumušimų buvo atsiradę guzai. Kitus smūgius gavo į rankas, nes dangstėsi. Sutino pirštas. Smūgius gavo į galvą ir į rankas. Jam nugriuvus, M. K. dar trenkė iš rankos, bet smūgis vėl buvo toks „slystamas“. M. K. norėjo spirti, bet tuo metu išbėgo meistras ir M. K. pasitraukė. Nežino, ar meistras matė, kai jam sudavė smūgius, nes buvo atsukęs nugarą į ofisą. Krito ant nugaros, bet sužeidimų nebuvo. Po įvykio paskambino į policiją dėl užpuolimo. Greitosios nekvietė. Kai paskambino 112, jo klausė, ar nereikia medicinos pagalbos, klausė, ar buvo praradęs sąmonę, atsakė, kad ne, jie jam pasakė, kad iškvies arba važiuos pats atlikti patikros. Į ligoninę nuvažiavo pats.

Liudytojas policijos pareigūnas L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad salėje esančius asmenis žino iš matymo. Įvykį kažkiek prisimena, jei neklysta, tai buvo autoservise (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, juos kvietė dėl to, kad servisas neatiduoda automobilio. Kvietė autoserviso klientas. Atvyko, konfliktą pavyko išspręsti, automobilį atidavė, o čia tikriausiai dėl kažko kito pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis dalyvavo apklausoje dėl fizinio smurto, bet jie reagavo dėl automobilio neatidavimo. Paskui atvykus savininkas užsiminė, kad vyko grumtynės tarp to kliento ir jo. Sistemoje yra užregistruotas įvykis ir jie, užbaigę tą įvykį, turi viską surašyti, ką sužinojo ir kaip įvykis išspręstas. Tai turėtų atsispindėti policijos registruojamų įvykių registre. Savininkas kažką pasakojo, kad klientas buvo atvykęs pasiimti automobilio, jie pasakė, kad nėra atsiskaityta už darbus ir tam klientui kilo kažkoks agresijos priepuolis ir, jei teisingai pamena, lyg ir parvertė savininką ant žemės. Paskui atbėgo autoserviso darbuotojas ir tą konfliktą nuramino. Jie paaiškino, kad jei savininkas patyrė sužalojimus, reikia kreiptis į ligoninę, ten užfiksavus sužalojimus, atvykti į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rašyti pareiškimo. Neprisimena, ar nukentėjusysis rodė sutinusią ranką.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino serviso direktorių. Jis priėmė užsakymą, kai atvežė automobilį, su juo derino visus darbus. Remontavo draugės automobilį. Kaltinamąjį tada matė pirmą kartą, šiandien mato antrą kartą, jokių ryšių su juo neturi. Galėjo būti gruodžio 10 d., nes buvo sniego. Atvyko sulaukęs skambučio, kad gali pasiimti automobilį. Remonto kainą derino telefonu, jie pasakė, kiek už ką reikės mokėti ir paklausė, ar tvarkyti, atsakė, kad taip. Viskas buvo su jo sutikimu. Kai atvyko atsiimti automobilio, kaina buvo tokia, kokią sutarė, jis dar ėjo į bankomatą pasiimti pinigų. Prieš atvažiuojant žinojo, kiek iš viso reikės mokėti. Kokia kaina bus, jį informavo telefonu. Tą kainą ir sumokėjo. Atvyko pasiimti automobilio, laukė lauke, rūkė ir tada atvažiavo kaltinamasis. Atvažiavo automobiliu „Audi“, tik senesnio modelio. Nepamena, ar pats vairavo ar ne, bet buvo su mergina. Automobilį pastatė beveik netoli įėjimo. Stovint įėjimo tarpduryje, tas automobilis matėsi. Kokios spalvos buvo automobilis, neprisimena, atrodo, buvo „Audi“ universalas. Tas asmuo atvažiavo ir jo paklausė, ar yra direktorius. Jam atsakė, kad pietauja. Jis buvo su darbine apranga, todėl pagalvojo, kad gal koks darbuotojas, nes nuėjo iki kito serviso. Ten yra du pastatai, kaip suprato, vienas buvo priėmimo, kitas – garažo. Jis kažką kalbėjo su mechaniku, kuris šiandien turėjo atvykti liudyti. Kaltinamąjį kelis kartus išvarė, jis vėl ėjo, ten vaikščiojo, kažkam skambino. Pas mechaniką buvo atskiras įėjimas. Kaltinamasis ir mechanikas kalbėjo piktesniu tonu, sakė kažką panašaus į: „eik lauk, nebetrukdyk mums dirbti“. Paskui grįžo direktorius, prieš įeinant į vidų, jam tas asmuo pradėjo sakyti: „grąžink, grąžink“. Tada direktorius pasikvietė jį, o kaltinamasis toliau šūkavo tą patį. Direktorius kaltinamajam liepė eiti lauk, sakė, kad nieko negrąžins, nes nedavė pinigų už sutartą remontą. Jis atėjo susimokėti, kad jam grąžintų automobilį, kalbėjosi, taip pat buvo atėjęs tas kitas mechanikas iš garažo, pasakojo apie defektus. Direktorius sėdėjo prie kompiuterio, jis susimokėjo, paklausė apie žvakių remontą ir į vidų įbėgo kaltinamasis, jie vėl susiginčijo, ką kalbėjo nepamena, kaltinamąjį išvarė. Kaltinamasis išeidamas stipriai trenkė durimis. Direktorius supyko ir išėjo į lauką aiškintis. Jis su mechaniku dar pasiliko servise. Mechanikas jam toliau pasakojo apie defektus, numatomą darbą. Jis stovėjo prie stalo, o mechanikas sėdėjo. Tada išgirdo, kad lauke vyksta garsesnis konfliktas, pasakė, kad einam pažiūrėti. Mechanikas išėjo pirmas, jis iš paskos. Išėję pamatė, kad kaltinamasis ir direktorius stovi kovinėse pozicijose, t. y. kaip pasiruošę muštis ar atsitraukę. Buvo konfliktas, stumdėsi. Matė, kad kaltinamasis ir direktorius buvo susikibę, jie juos išskyrė. Padavė direktoriui nukritusią kepurę. Viską įvertino ir direktorius nuėjo skambinti policijai, kaltinamasis taip pat kažkam skambino, tikriausiai taip pat policijai. Gerai nepamena, bet direktorius lyg ir buvo nukritęs. Ar susikibę, ar nukritęs tiksliai nepamena, viskas vyko staiga, tiesiog vyko konfliktas. Ofiso durys buvo plonos, bet nepamena, ar permatomos. Matė tik kai išėjo. Direktorius buvo sutrikęs, paraudęs, buvo nukritusi kepurė. Kažkokių sužeidimų nepastebėjo. Buvo sniego, bet ar ant direktoriaus drabužių nuo nukritimo buvo šlapių dėmių, nepamena, neįsidėmėjo. Norėjo juos tiesiog išskirti ir važiuoti savo keliais. Kai pamatė, kad skambina policijai, atkreipė dėmesį, jog ant ofiso pastato yra kamera, nukreipta į tą vietą. Kamera buvo viena, bet paskui tyrėja paaiškino, kad ta kamera buvo imitacinė, kuri nieko nefiksuoja. Jam tai paaiškino jo apklausos metu. Mano, kad tai tyrėja nustatė tyrimo metu.

Teisėjui pagarsinus liudytojo R. S. 2022 m. vasario 15 d. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad, kiek prisimena, direktorių kėlė nuo žemės. Kaltinamasis ir direktorius buvo 4-5 žingsniai nuo ofiso. Šiandien jam neina užfiksuoti būtent to kėlimo momento, nors jis tikrai galėjo būti. Kiek pamena, buvo konfliktinė situacija. Buvo susikibę, atsiskyrė ir vėl stojo į kovines pozicijas. Nėra tikras, ar direktorius buvo nukritęs, bet konfliktas tikrai buvo, vienas ant kito šaukė. Garsai buvo panašūs į susistumdymą, pavyzdžiui, už striukės, pastūmus vis tiek yra čaižus garsas. Kai kaltinamasis trenkė durimis, direktorius iš karto atsistojo ir išbėgo. Jis su mechaniku išėjo minutės bėgyje. Po to įvykio jis dar kartą atvyko į servisą, nes pečiukas kažko neveikė, manė, kad beardydami kažką padarė. Direktorius vaikščiojo, buvo viskas gerai, kalbėjo. Neprisimena, ar direktorius kalbėjo, kas įvyko.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo R. S. 2022 m. vasario 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad datos tiksliai nepamena, antros dienos pusėje nuvyko į autoservisą esantį, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsiimti po remonto automobilį. Atvykęs turėjo palaukti lauke, nes dar nebuvo grįžęs autoserviso direktorius. Laukiant atvažiavo „Audi“ markės automobilis, iš jo išlipo automobilį vairavęs vyras ir paklausė: „ar viršininko nėra?“, atsakė, kad pietauja, tada vyras nuėjo į remonto patalpas ir kalbėjosi su ten esančiu darbuotoju, ką kalbėjo negirdėjo, nes patalpos durys buvo uždarytos. Vyras pradžioje pagalvojo, kad jis yra jų kolega, nes vilkėjo rūbus, panašius į darbinę aprangą, daug kartų jis vaikščiojo į remonto patalpas, bet jį išvarinėjo. Po kurio laiko grįžo direktorius, pas kurį jis kreipėsi dėl automobilio. Direktoriui nuėjus į savo ofisą, paskui jį pirmas įėjo po jo atvažiavęs vyras. Ką kalbėjo, negirdėjo, nes pasiliko laukti lauke. Vyrui išėjus, užėjo jis. Kol direktorius jam pasakojo nustatytus automobilio gedimus, prieš tai užėjęs vyras vaikščiojo pirmyn, atgal ir reikalavo atiduoti jam automobilį, vyras priekaištavo dėl automobilio remonto kainos, šūkavo neva reikalaujama sumokėti pinigų suma yra didesnė negu buvo sutarta, reikalavo atiduoti automobilį ir jo raktelius. Kiek nugirdo, jis siūlė sumokėti už remontą tik kažkokią pinigų dalį. Tuo metu į ofisą užėjo automobilių meistras. Direktorius nesutiko ir išvarė tą vyrą iš ofiso. Išeidamas vyras tyčia, piktybiškai stipriai trenkė ofiso durimis. Tuomet į lauką išėjo direktorius, išsakė priekaištus dėl trankomų durų. Jis liko ofise su kitu mechaniku, kalbėjosi apie jo automobilio remontą, kol išgirdo lauke konfliktą, garsai buvo panašūs į grumtynių garsus . Pirmas iš ofiso į lauką išbėgo meistras, o kiek vėliau išėjo ir jis. Kai išbėgo, kiek prisimena, meistras kėlė direktorių nuo žemės, o jis pakėlė nuo žemės ir padavė direktoriui jo nukritusią kepurę. Vyrai tuo metu stovėjo šalia kovinėse pozicijose, pasiruošę muštis. Direktorius atrodė susijaudinęs, skundėsi, kad jį vyras sumušė, konkrečiai kaip ir ką sužalojo, jis nesigilino. Direktorius skambino į policiją, o jis išvažiavo (1 t., 90-91 b. l.).

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad anksčiau UAB (duomenys neskelbtini) dirbo automechaniku. Nukentėjusysis yra buvęs direktorius, o kaltinamasis – serviso klientas, kuriam remontavo mašiną. Jo vardo ir pavardės nežino, jis remontavo „Audi TT“. Pirmą kartą atvažiavus kaltinamajam, nustatė problemą - buvo „užkalęs“ motoras, už patikrą sakė sumokėti 100 Eur, bet kaltinamasis nesumokėjo. Automobiliui reikėjo atlikti kapitalinį remontą. Klientas viską matė ir žinojo. Kaina jam buvo pasakyta. Detales mašinai jis vežė pats. Kokios buvo detalės, tiksliai nepasakys, kiek pamena, žiedai, tarpinės. Jam pasakė, kad kaina bus „nuo į viršų“. Galutinė kaina susidarė 1 000 Eur su trupučiu. Klientui apie kainą pranešė tą dieną, kai mašina buvo visiškai suremontuota. Viskas buvo paskaičiuota pagal programą. Apie kainą pranešė telefonu, buvo ir pats atvažiavęs. Kaltinamasis skambino vis iš kito telefono numerio. Prieš ką nors darant, jam būdavo pranešama, pasakydavo „reikia dalių“, kaltinamasis dalis atveždavo po dviejų mėnesių, dėl to užsitęsė remontas ir žmogus paliko nepatenkintas. Visiems klientams praneša telefonu, jei reikia, jie atvažiuoja į vietą. Kai kaltinamasis atvažiavo, jam pateikė sąskaitą, jis nesutiko tiek mokėti, todėl išsikvietė policiją, bet, prieš atvykstant policijai, įvyko visas tas incidentas. Prasidėjo viskas dėl to, kad žmogui nepatiko kaina, ėmė pravardžiuoti visokiais žodžiais, sakė: „bus blogai, su visais susidorosiu“. Įbėgo į ofisą, kuriame buvo žmonių, pradėjo negražiai kalbėti, gąsdinti direktorių. Kadangi ofise buvo žmonių, direktorius gražiai paprašė jo išeiti lauk. Jis iš nervų, išeidamas į lauką, spyrė į duris. Direktorius išbėgo iš paskos ir tada jis direktorių užsipuolė. Per durų stiklą matė, kaip kaltinamasis dešine ranka sudavė kumščiu vieną smūgį direktoriui, direktorius nuvirto, jis išbėgo pirmas, po to išbėgo kitas klientas, jis atplėšė kaltinamąjį nuo direktoriaus, tada jį paleido ir kaltinamasis vėl puolė. Viskas vyko labai greitai. Jei būtų nematęs, būtų neišbėgęs. Buvo geras oras, saulėta, ofisas apšviestas. Prieš pirmą smūgį tarp asmenų nebuvo jokio kontakto. Direktorius buvo nukritęs ant žemės. Direktorius, kai gavo pirmą smūgį, atsigulė ant žemės ir tiesiog drebėjo, buvo išsigandęs. Atėjo dar vienas žmogus, kuris buvo kartu ir pakėlė direktorių nuo žemės, jis taip pat padėjo jam atsistoti.

Teisėjui pagarsinus dalį liudytojo R. V. 2022 m. sausio 11 d. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad tada įvykius prisiminė geriau nei šiandien. Matė, kad gulinčiam direktoriui kaltinamasis du kartus smogė kumščiu. Mano, kad kaltinamasis sudavė pirmą smūgį direktoriui, nes žmogus juk nenukris iš niekur.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų dalies liudytojo R. V. 2022 m. sausio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad <...> Supykęs, iš nervų išeidamas M. stipriai trenkė durimis, sudrebėjo net langai. Iš karto buvo aišku, kad M. yra nuplanavęs nemokėti už automobilio remontą, o tiesiog elgdamasis chamiškai, agresyviai, naglai suremontuotą automobilį pasiimti. Po to, kai M. trenkdamas durimis išėjo į lauką, paskui jį išėjo ir direktorius. Išgirdęs lauke žmonių šūkavimus, išėjo į lauką ir jis. Išėjęs pamatė, kad direktorius G. V. guli ant žemės, ant nugaros, o M. yra kelėnu prispaudęs direktorių prie žemės ir du kartus kumščiu sudavė smūgius į galvos sritį ir būtų toliau į direktoriui smūgiavęs , bet jis pribėgo prie M., sugriebė jį už rūbų ir nutempė nuo G. V.. M. atsitraukė į šoną, direktorius atsistojo ir abu nuėjo į ofisą, kur iškvietė policijos pareigūnus. G. V. buvo visas išbalęs, drebėjo, sakė jog svaigsta sutrankyta galva, buvo labai sutinęs kairės rankos pirštas (1 t., 84-87 b. l.).