Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2016 m. gruodžio 11 d., 8.10 val., Šiauliuose, Architektų gatvėje, transporto priemonę OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo neturėdamas teisės vairuoti, t. y. būdamas Ukrainos piliečiu ir turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015-07-09 iki 2017-07-08, nepateikė ES valstybėse narėse ir Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo neįvykdė sąlygų, numatytų LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje.

M. B. pasiaiškinime savo kaltę pripažino, nurodė, kad turi ukrainietišką vairuotojo pažymėjimą, nežinojo, kad jį reikalinga pasikeisti.

Asmenys, gavę šaukimus atvykti į teismą, be pateisinamos priežasties neatvykę nurodytu adresu ir laiku, gali būti atvesdinami, jeigu jiems neatvykus neįmanoma ištirti ar išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos (Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 596 str. 3 d.). Administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (ANK 629 str. 1 d.). M. B. į teismo posėdį neatvyko, nors jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ką patvirtina jo parašas ant administracinio teisės pažeidimo protokolo. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Asmenį vesdinti netikslinga, kadangi pagal byloje surinktus įrodymus ištirti ir išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą yra įmanoma. Policijos įstaigai apie bylos nagrinėjimo laiką žinoma, kadangi šį laiką nustatė pati policijos įstaiga. Atsižvelgiant į tai byla nagrinėtina M. B. nedalyvaujant.

Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų (ANK 424 str. 2 d.).

Protokolas M. B. buvo surašytas pagal teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį. Bylos nagrinėjimo metu šis teisės aktas laikomas netekęs galios, 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, pagal kurį M. B. veika atitinka šio kodekso 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Kadangi naujajame kodekse numatyta švelnesnė atsakomybė – nebeliko administracinio arešto, M. B. veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį. Esant šiai aplinkybei bylos teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

M. B. kaltė padarius nurodytą nusižengimą įrodyta byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, iki kol įgis teisę vairuoti LR įstatymo nustatyta tvarka, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, informacija, identifikuojančia pažeidėjo tapatybę, kitus jo asmens duomenis.

Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d.).

Iš M. B. pasiaiškinimo ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad M. B. turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nėra jo pasikeitęs į Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, nors iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje gyvena ne vienerius metus, turi dvejiems metams išduotą leidimą laikinai gyventi, prieš tai analogiškas leidimas buvo išduotas vieneriems metams, dėl ko negalima traktuoti, kad asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pažeidimas inkriminuotas pagrįstai.

Skiriant nuobaudą už pažeidimus, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo (pažeidimo) pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 1 d.). M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, padėjo jį išaiškinti (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis - administracine tvarka baustas vieną kartą, už nešiurkštų pažeidimą, galima laikyti, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, t. y. dėl nežinojimo, savo kaltę pripažino, su pažeidimu sutiko nuo pat jo užfiksavimo momento, įvertinus šių duomenų visumą, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šioje situacijoje turėtų būti taikomos ANK 34 str. 5 d. nuostatos. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 str. 5 d.). Ši teisės norma yra analogiška ATPK buvusiai 30¹ str. taisyklei. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net ir minimali bauda – 300 Eur – būtų per didelė. Pažeidimas yra labai formalus, nenustatyta, kad asmuo apskritai neturėtų vairuotojo pažymėjimo, jis tik nepasikeitė jo į Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad padarytas pažeidimas nėra pavojingas, yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. ANK 424 str. 2 d. numatytas nusižengimas visų pirma orientuotas į tuos asmenis, kurie apskritai neturi jokio vairuotojo pažymėjimo ir būtinų gebėjimų bei kompetencijų valdyti transporto priemonę ir tuo yra pavojingi kitiems eismo dalyviams ar kitų asmenų turto saugumui. Kaip minėta, laikytina, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, M. B. už šį administracinį nusižengimą skirtina mažesnė, nei sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda, adekvati pažeidėjo asmenybei ir jo padarytam nusižengimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais, teismas,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą - 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.