- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 1-843-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01292-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant V. M., Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Miglei Suchankienei, Jakaterinai Abbakumovai, nukentėjusiosios atstovui U. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, teistas: 1) 1995-04-11 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 1 d., 271 str. 2 d., 272 str. 2 d.; 2) 2001-05-24 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d.; 3) 2002-08-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 235 str.; 4) 2006-03-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. - 4 m. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent jis 2014-05-31, apie 14.10 val., viešojoje vietoje – daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), kieme iš pneumatinio šautuvo iššovė ne mažiau nei du kartus į namo sieną, po to taikėsi į gatvės elektros stulpo kitoje gatvės pusėje lempą, bet pamatęs gatve einančią U. K. Č., g. (duomenys neskelbtini), nusuko šautuvą jos link ir iššovė bei pataikė U. K. Č. į krūtinės sritį dešinėje pusėje, taip jis be jokios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų sužalojo U. K. Č., padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį krūtinės priekinės sienos šautine žaizda virš dešinio raktikaulio su svetimkūniu.
V. M. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad atvažiavo pas draugą A. M.. Ten stovėjo pažįstami žmonės. Jis išgėrė porą butelių alaus, šaudė į sieną. Paskui iššovė į gatvės lentą. Norėjo pataikyti į ženklą prie perėjos, bet pataikė į merginą. Pamatęs, kad pataikė į merginą, nuėjo pas A. M. norėdamas paslėpti šautuvą. Kai taikėsi į ženklą, nukentėjusioji buvo 1 - 1,5 m atstumu nuo šio. Jis suprato, kad pataikė į mergaitę, nes ši tuo metu leidosi gatve žemyn, po ko sugrįžo į viršų. Jis nenorėjo pataikyti į žmogų, neatsargiai elgėsi ir sužalojo žmogų.
N. U. K. Č. teisme parodė, kad buvo gegužės 31 d., šeštadienis. Ji ėjo į treniruotę, buvo apie 14 val. Išėjus iš namų perėjo gatvę. Eidama pro ženklą pajuto stiprų smūgį į raktikaulį. Iš pradžių nesuprato, kas nutiko. Paėjus kelis žingsnius pajuto, kad skausmas didelis. Pridėjusi ranką prie raktikaulio pamatė, kad ranka kruvina, todėl apsisuko ir nuėjo pas tėtį, kuris tuo metu stovėjo prie mašinos. Tėtis liepė nueiti pas mamą. Mama sutvarkė žaizdą, jos nusileido žemyn. Tėtis pasakė, kad ją pašovė iš pneumatinio ginklo, nuvežė ją į ligoninę. Ten peršvietė ir pamatė kulką, po kelių valandų išoperavo. Kai pajuto smūgį, ženklą buvo praėjusi apie 0,5 -1 metrą.
Liudytojas E. K. teisme parodė, kad šeštadienį susitiko su J. V.. Šis sakė, kad turi šautuvą, kvietė į mišką pašaudyt. Po to nuvažiavo prie medinio namo, kur gyvena jo uošvienė. Šaudė į namo kampą, turėjo iš popieriaus padarytą taikinį. A. V.. Išeidavo ir vėl ateidavo. V. buvo išgėręs. Šovė kartą, kitą, paskui pasiėmė ginklą ir išėjo. Jis matė einančią mergaitę. Pasėdėję susiruošė važiuot. Važiuojant mašina pamatė vyrą, kuris prie smilkinio sukiojo pirštą. Jie iš pradžių šaudė į lempas. V. M. šovė į lempą, į namo sieną, į pastato numerio ženklą ir į kelio ženklą „Vaikai“. Šaudydamas sakė, kad sunku nusitaikyti, kad pataikys į „bleką“, į geležinį ženklą. Tyrimo metu apklausinėjant sakė tiesą, gal turėjo omenyje „blešką“, kad V. M. norėjo pataikyti į metalinę „bleką“.
Liudytojas J. V. teisme parodė, kad jis ir E. K. šaudė į taikinius. A. V. M. paprašė duoti šauti į taikinius. Pašaudęs kažkur išėjo. Jie šaudė su Kozlovskiu toliau. Atėjes V. M. paprašė dar pašaudyti. Taikinukai stovėjo prie sienos. Iš jo pusės nebuvo matyti, kad V. M. kažkiek pasuko ginklą į gatvės pusę. Vėliau jis pažiūrėjęs į gatvę pamatė mergaitę, kuri kažkur nuėjo. Šautuvas pasiliko pas A. S. namuose. Kai V. M. iššovė, paslėpė ginklą ir nuėjo. Mergaitė ėjo ir laikėsi už krūtinės. V. M. sakė, kad netyčia pataikė. Kilo panika. Jis kažką girdėjo apie “leškas”. V. M. sakė, kad norėjo gal į “lešką”. V. M. apie kelio ženklą nieko neaiškino. Tyrimo metu jis sakė tiesą, jog V. M. minėjo, kad norėjo pajuokauti ir taikėsi mergaitei į kojas.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad U. K. Č. nustatyta krūtinės priekinės sienos žaizda virš dešinio raktikaulio su svetimkūniu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu daiktu, galimai įrankiu, iššaunančiu sviedinius. Sužalojimas padarytas prieš nukentėjusiajai atvykstant į gydymo įstaigą 2014-05-31 d, 15.39 val., galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio metu (b. l. 33-35).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas namas, (duomenys neskelbtini), yra medinis, gyvenamasis, daugiabutis. Kitoje gatvės pusėje yra Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. J. F. g. nuokalne patenkama į (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-12).
Iš įykio vietos papildomo apžiūros protokolo matyti apžiūros objektas namas, (duomenys neskelbtini), ir aplinkui esanti teritorija. Dešinėje nuo minėto namo, kitoje gatvės pusėje, žiūrint (duomenys neskelbtini), yra mūrinis pastatas - (duomenys neskelbtini) A. P. įvažiavimo į minėtą pastatą yra trikampis įspėjamasis kelio ženklas „Vaikai“ su papildoma keturkampe lentele „Kurtieji vaikai“. Nuo minėto ženklo iki namo Nr. 29 kampo atstumas 36 m. Šis namas medinis, vieno aukšto. Ant namo sienos prie lentelės „(duomenys neskelbtini)“ yra daug mažių skylučių. 7 m. atstumo nuo namo ((duomenys neskelbtini) link), žolėje rasti ir paimti trys metaliniai rutuliukai, panašus į šratus (b. l. 13-16).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad gydytoja V. V. pateikė permatomą voką, kurio viduje daiktas, panašus į pneumatinio ginklo (šautuvo) kulką (b. l. 20).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu J. V. pateikė šautuvą ir 122 kulkas metalinėje dėžutėje (b. l. 21).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės Vokietijos gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „KRICO“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro švininėmis kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams. Iš pateikto ginklo buvo šauta. Tirti pateiktas pneumatinis šautuvas yra užtaisomas ir iš jo šaudoma tiriamojoje išvados dalyje nurodytu būdu. Tirti pateiktas pneumatinis šautuvas yra nešaunamasis ginklas, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie „D“ kategorijos ginklų, yra tvarkingas ginklas ir tinkamas šaudyti. Tirti pateiktos: - šimtas dvidešimt dvi kulkos yra 4,5 mm kalibro švininės kulkos, skirtos pneumatiniams ginklams. Šios kulkos yra tinkamos šaudyti iš tirti pateikto pneumatinio šautuvo; - viena kulka, kurią pateikė gydytoja N. N., yra deformuota 4,5 mm kalibro švininė kulka, skirta pneumatiniams ginklams. Ši kulka buvo iššauta iš 4,5 mm kalibro pneumatinio ginklo. Nustatyti, ar ši kulka buvo iššauta iš tirti pateikto pneumatinio šautuvo negalima, kadangi jos paviršiuje esantys ginklo vamzdžio kanalo paviršiaus pėdsakai konkretaus ginklo identifikaciniams tyrimams yra netinkami; - dvi kulkos, rastos įvykio vietoje, yra 4,5 mm kalibro plieninės „BB“ tipo kulkos, skirtos pneumatiniams pistoletams. Šios kulkos šaudyti iš tirti patekto pneumatinio šautuvo netinkamos. Tirti pateikto kulkos (šimtas dvidešimt dvi švininės kulkos, viena kulka, kurią pateikė gydytoja N. N., ir dvi plieninės „BB“ tipo kulkos, rastos įvykio vietoje) nėra šaudmenys (b. l. 26-30).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. M. viešojoje vietoje šaudamas pneumatiniu šautuvu pataikė į nukentėjusiąją U. K. Č., kurią sužalojo į krūtinės sritį dešinėje pusėje, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią tiesą be paties kaltinamojo parodymų byloje patvirtina nukentėjusiosios U. K. Č. ir liudytojų E. K. bei J. V. parodymai, medicinos specialisto išvada apie rastą svetimkūnį nukentėjusiosios kūne ir nustatytus sužalojimus, įvykio vietos apžiūros ir daiktų pateikimo protokolai, atitinkantys apklaustų asmenų parodymus.
Ugnei K. Č. medicinos specialistai nustatė padarytą krūtinės priekinės sienos žaizdą su svetimkūniu, kuris buvo pašalintas operacijos metu. Sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu daiktu, galimai įrankiu, iššaunančiu sviedinius. Remiantis minėta specialisto išvada, taip pat specialisto paaiškinimu (b. l. 60) teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis iššovė ir tiesiogiai pataikė į nukentėjusiąją U. K. Č., taip be pateisinamos priežasties padarydamas kūno sužalojimą. Remiantis nukentėjusiosios parodymais apie skausmą krūtinėje, taip pat nustatytą atstumą nuo kaltininko iki nukentėjusiosios įvykio metu bei liudytojo J. V. parodymus apie tai, kad po įvykio V. M. pripažino norėjęs šauti į nukentėjusiosios kojas, kalbėjo apie „laišką“, ką patvirtino liudytojas E. K. tyrimo metu – teismas pripažįsta, kad V. M. elgėsi tyčia ir nusikalstamas pasekmes sukėlė jų norėdamas arba sąmoningai leisdamas joms atsirasti. Teismas kritiškai vertina E. K. parodymus teisme apie tai, kad jis kalbėjo apie metalą naudojant sąvoką „bliašką“, nes tokius parodymus jis davė tik teisme, juos paneigia liudytojo J. V. parodymai, atitinkantys nustatytą tiesą byloje.
V. M. paniekindamas bendrąsias ir visuotinai privalomas elgesio taisykles, ignoruodamas pagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu pasityčiodamas iš tolerancijos, atsargumo ir elgdamasis chuliganiškai tyčia sužaloo nukentėjusiąją, kuriai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jo neteisėta veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.
V. M. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 150-152). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad V. M. yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltininkas nebuvo nuoširdus, keitė parodymus teigdamas, kad šovė į ženklą, ne į nukentėjusiąją. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta, nes nepakanka duomenų, jog kaltininko apsvaigimas alkoholiu neginčijamai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę V. M. už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į jos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. V. M. būdamas teistas, teistumui neišnykus, padarė tyčiį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis praeityje baustas administracine tvarka, vedęs, dirbantis. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį V. M. skiria vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, žemesnę už sankcijos vidurkį.
V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-08-11 iki 2014-08-13 (b. l. 80, 97), todėl laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį V. M., tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, nusikalstamų veikų turinį, teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. paleistas iš įkalinimo įstaigos beveik 6 metus naujų nusikaltimų nedarė, per tą laiką tik du kartus baustas administracine tvarka (b. l. 143), yra vedęs ir dirbantis, sutiko atlyginti žalą. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad V. M. gali taisytis laisvėje ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas mato pagrindą atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam įstatymo numatytam terminui su įpareigojamais, kurie tinkamai įgyvendintų bausmės paskirtį.
V. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-95) - kaip tinkamai realizuojančios bausmės tikslus paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 752,24 Lt (217,86 EUR) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 38-40). Teismas nustatė, kad minėta institucija apmokėjo nukentėjusiosios U. K. Č. gydymo išlaidas, kurios buvo patirtos dėl nuskalstamų V. M. veiksmų. V. M. su pareikšti civiliniu ieškiniu sutiko, teismas patvirtino jo kaltę, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai.
Nukentėjusioji U. K. Č. per savo atstovą pareiškė 12 200 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 44-47).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad pareikštas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas.
Spręsdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė savarankiškai patirtų išlaidų. Iš pareikšto ieškinio turinio ir nukentėjusiosios atstovo paaiškinimų matyti, kad išlaidas dėl patirto sužalojimo ir gydymo, patyrė ne civilinis ieškovas U. K. Č., bet jos tėvai. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo šioje dalyje tenkinti pareikšto reikalavimo, kas neatima galimybės realiai žalą patyrusiems asmenims ją prisiteisti iš kaltininko civilinio proceso tvarka.
Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti. Tokiu būdu vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiosios parodymus, medicinos specialisto išvadas ir padaryto sužalojimo pavojingumą teismas nustatė, kad ieškovė U. K. Č. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ją teko operuoti, ieškovė buvo priversta gulėti ligoninės stacionare, vėliau gydytis ambulatoriškai, dėl sužalojimo jai atsirado liekamieji reiškiniai ir randai. Diagnozuotas kūno sužalojimas, taikytas gydymas, jo pobūdis ir trukmė, nukentėjusiosios parodymai ir specialistų išvados patvirtina, kad U. K. Č. dėl sukeltų pasekmių įvykio metu patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdytas jos įprastinio gyvenimo ritmas. Šios aplinkybės ir nustatyti liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo sveikatai, patirti nepatogumai, pakeisti įprasto gyvenimo pomėgiai dėl treniruočių - atitinka neturtinės žalos turinį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į V. M. nusikalstama veika sukeltas pasekmes (nesunkus sveikatos sutrikdymas), į jos kaltės rūšį (tyčia), ieškovės sužalojimų pobūdį ir sunkumą, šalių turtinę padėtį, nukentėjusiosios gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius sveikatai. Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teisminę praktiką, teismas pripažįsta, kad neturtinės žalos įvertinimas 12 000 litų (3 475,22 eurų) suma yra kiek per didelis, todėl remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalą mažina ir pripažįsta ją atitinkančią 2 700 eurų sumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – turintys vertę grąžintini savininkui, likę sunaikinti kaip menkaverčiai daiktai.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti 2 m. ir 6 mėn. (dvejus metus ir šešis mėnesius) terminuoto laisvos atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-08-11 d. iki 2014-08-13 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant V. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 00.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš Valerijaus M. V. ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos misterijos priteisti 217,86 EUR (du šimtus septyniolika eurų ir aštuoniasdešimt šešis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.
Iš Valerijaus M. U. K. Č. naudai priteisti 2700 (du tūkstančius ir septynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus 110 vnt. kulkų metalinėje dėžutėje ir pneumatinį šautuvą „Krico“, Nr. (duomenys neskelbtini) - grąžinti J. V.; 2 kulkas ir rutuliuką (kvitas BBB Nr. OVS000568) – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.