Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-15 · Administracinė byla Nr. A-442-329-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-15
Bylos Nr.
A-442-329-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Artūras Drigotas, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
Prienų rajono savivaldybės
Atsakovas
Valstybinės kainų ir energetikos komisijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Prienų energija“
Advokatai
Nerijus Stukas
Administracinė byla Nr. A-442-329/2008Procesinio sprendimo kategorija 25
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo Prienų rajono savivaldybės atstovui advokatui Nerijui Stukui,

atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovams Žanai Mekšraitei ir Rytui Kantakevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Prienų rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Prienų rajono savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Prienų energija“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Prienų rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė, pareiškėjas, apeliantas) skundu (b.l. 2-7) kreipėsi į teismą, prašydama 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2007 m. vasario 22 d. raštu Nr. R2-209 išreikštą atsisakymą perskaičiuoti 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr.03-72 nustatytą bazinę šilumos kainą; 2) įpareigoti Komisiją perskaičiuoti 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 03-72 nustatytą bazinę šilumos kainą atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 30 d. Prienų rajono šiluminės energijos ir karšto vandens kainų 2006 metams skaidrumo ekspertizę ir adaptaciją. Taip pat prašė iš Komisijos pareiškėjos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad Komisija 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr.03-72 laikotarpiui iki 2009 m. birželio 31 d. nustatė centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazines kainas UAB „Prienų energija” (toliau – ir Bendrovė). Vadovaujantis šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 6 punktu, bei nutarimu Nr. 03-72 nustatytomis bazinėmis kainomis, Bendrovė 2006 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 2 buvo nustatyta vienanarė 16,36 ct/kWh centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gyventojams, 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.16 buvo nustatyta perskaičiuota nauja centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, tame tarpe vienanarė 22,14 ct/kWh. Komisija 2006 m. vasario 23 d. ir 2006 m. rugsėjo 12 d. protokoliniais sprendimais pritarė abiem minėtoms kainoms, nes jas nustatant buvo remiamasi 2004 m. birželio 11 d. nustatyta bazine šilumos kaina. Abejojant tokio kainos didinimo pagrįstumu, ir siekiant apginti viešą interesą bei Prienų rajono šilumos vartotojų interesus, pareiškėjo prašymu 2006 m. gegužės 30 d. buvo atlikta Prienų rajono šiluminės energijos ir karšto vandens kainų 2006 metams skaidrumo ekspertizė ir adaptacija (toliau - ir Ekspertizė), kurioje buvo išsamiai išanalizuota nutarimui Nr.03-72 priimti Bendrovės pateikta medžiaga, informacija apie Prienų rajono šilumos tinklus bei kita medžiaga. Ekspertizėje buvo nustatyti reikšmingi neatitikimai apskaičiuojant bazinę centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą bei pateikti detalūs skaičiavimai ir jų palyginimas su bazinei kainai apskaičiuoti panaudotais duomenimis. Dėl išvardintų netinkamai apskaičiuotų rodiklių eksperto nustatyti duomenys leidžia nutarimu Nr. 03-72 nustatytą bazinę kainą laikyti nepagrįstai ir ženkliai padidinta.

Ekspertizėje buvo pateikti detalūs duomenys, eksperto naudoti minėtiems parametrams apskaičiuoti, nurodyti duomenų gavimo šaltiniai. Komisija skundžiamame akte atsisakydama perskaičiuoti centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazines kainas, nepagrindė savo skaičiavimų teisingumo pagal Ekspertizėje nustatytus trūkumus ir nepasisakė dėl Ekspertizės skaičiavimų nurodytais klausimais teisingumo ar ydingumo. Komisija nemotyvuotai ir nepagrįstai normatyviniam šilumos kiekiui apskaičiuoti taikė 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116, o ne 2003 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr.03-105 nustatytus normatyvus.

Komisijos argumentai, kad skaičiuojant bazines kainas jau buvo sumažinti Bendrovės deklaruoti šilumos energijos nuostoliai ir kad skaičiavimų pagrindu laikyti nuostoliai neviršija įmonių grupės, kuriai priklauso Bendrovė, vidurkio, negali būti pagrindu kainų nustatymą laikyti tinkamu, nes tai nėra teisės normomis įtvirtinti kainų nustatymo kriterijai, o tik netiesioginiai rodikliai. Minėti rodikliai leidžia pareiškėjui manyti egzistuojant pagrindą perskaičiuoti centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas, nes Komisija faktiškai patvirtina, kad Bendrovė 2004 m. buvo pateikusi neteisingus ir užaukštintus duomenis apie šilumos nuostolius, o Prienų rajono kainų nustatymui naudotas šilumos nuostolių dydis ženkliai viršija šalies vidurkį. Komisijos nurodomais tariamais faktiniais šilumos nuostoliais negalima remtis, nes nėra pateikiami jokie minėtus nuostolius pagrindžiantys dokumentai ar įrodymai.

Komisijos pateikiama argumentacija, kad centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinėms kainoms apskaičiuoti naudotas suplanuotas normatyvinis šilumos kiekis iš esmės atitiko vėlesnių metų faktinę situaciją, nepatvirtina Komisijos skaičiavimų teisingumo. Pažymėjo, kad dėl natūralių rinkos paklausos dėsnių, dėl nepagrįstai nustatytos didesnės (vienos didžiausių Lietuvoje) centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų Prienų rajone, minėtų paslaugų vartojimas buvo reikšmingai sąlygotas vartotojų siekio taupyti, dėl ko buvo vienas mažiausių Lietuvoje. Esant mažesnei paslaugos kainai, vartotojai būtų vartoję daugiau centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens, dėl ko realus suvartotos energijos kiekis būtų žymiai didesnis ir atitiktų normatyvinį bei Ekspertizėje apskaičiuotą ir nurodytą visą planuojamą suvartotinos šilumos kiekį.

Neteisingą centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinės kainos apskaičiavimą sąlygojo ir neteisingas kuro kaštų apskaičiavimas. Atsakovas neišnagrinėjo 2006 m. gruodžio 20 d. paklausime iškelto klausimo dėl galimai neteisingo kuro kaštų skaičiavimo, į minėtą klausimą nepateikdamas jokio atsakymo. Skundžiamame akte nurodomos kuro sąnaudos nėra išreikštos litais, todėl nėra galimybės jas palyginti su apskaičiuotomis Ekspertizėje ir įvertinti Komisijos nurodomo kuro kaštų sumažinimo 208 000 Lt suma realumo ar pagrįstumo. Be to, aplinkybė, kad Komisija mažino Bendrovės kainų apskaičiavimui pateiktas kuro sąnaudas, patvirtina, kad UAB „Prienų energija“ buvo pateikusi neteisingus, netikslius ar neišsamius duomenis.

Atsiliepimas

Atsakovas nepasisakė dėl didžiosios dalies pareiškėjo pateiktų argumentų ir Ekspertizėje nurodytų centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinių kainų nustatymo klaidų.

LR energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato papildomus ir savarankiškus pagrindus pareiškėjui reikalauti iš Komisijos priimtų nutarimų ir patvirtintų kainų peržiūrėjimo remiantis pareiškėjo pateikiama medžiaga, bei Komisijos pareigą iš esmės išnagrinėti kreipimąsi ir atsakyti į jame iškeltus klausimus. Komisijos pateiktas atsakymas yra nekonkretus, neatsakantis į iškeltus klausimus ir nepašalinantis pagrįstai iškilusių ir Ekspertizėje konkrečiai nurodytų abejonių Komisijos atliekamos kainodaros funkcijos teisingumu, todėl šie trūkumai sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą aktą.

LR energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato privalomus energetikos sektoriaus kainodaros principus. Konkrečiai kainų reguliavimo funkcija LR energetikos įstatymo 5 dalies nuostatomis ir Komisijos nuostatų 5, 6 punktais yra priskirta Komisijai. Šios teisės normos iš esmės sukuria Komisijai pareigą, vykdant savo funkcijas, užtikrinti, kad Komisijos reguliuojamos kainos būtų apskaičiuotos teisingai, pagrįstos teisingais ir išsamiais faktiniais duomenimis, tinkamai dokumentuotos bei užtikrintų pagal reguliuojamas kainas paslaugas teikiančių ir jas vartojančių subjektų lygiateisiškumą bei teisingą interesų pusiausvyrą.

Komisija yra viena iš valstybinį šilumos valdymą įgyvendinančių subjektų, todėl privalo imtis priemonių šilumos ūkio valstybinio reguliavimo tikslams pasiekti ir turi savarankišką pareigą imtis visų įmanomų priemonių teisingai kainodarai, pagrįstai mažiausiomis sąnaudomis ir tinkamu šilumos vartotojų teisių užtikrinimu. Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) IV dalis detalizuoja minėtos sferos kainų reguliavimo tikslus: teikti paslaugas vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinti, kad kainos pagrįstai ir tiksliai atspindėtų sąnaudas. Šilumos tiekėjų apskaičiuotos kainos privalo būti apskaičiuojamos griežtai pagal Metodiką ir būti pagrįstos teisės aktų nustatytomis būtinomis išlaidomis (Metodikos 45 p.). Komisija privalo užtikrinti, kad šilumos tiekėjų pagal šilumos įstatymo 30 straipsnio 4, 8 dalis ir Metodikos 99, 112 punktus pateiktos kainos būtų apskaičiuotos teisingai ir pagrįstai, bei privalo nurodyti šilumos tiekėjui visus kainos apskaičiavimo trūkumus ir reikalauti juos ištaisyti.

Pažymėjo, kad pagal LR kainų įstatymo 9 straipsnį, Komisijos kompetencija kainų reguliavimo srityje nesibaigia patvirtinus konkrečią kainą, o apima ir reguliuojamų kainų laikymosi kontrolę, vėlesnį jų modifikavimą, nustatytų reguliuojamų kainų sukuriamų teisinių santykių teisėtumo ir teisingumo užtikrinimą. Todėl gavusi informaciją apie tikėtinus kainų reguliavimo netikslumus, Komisija turi imperatyvią pareigą imtis visų priemonių jiems ištaisyti. Pareiškėjo buvo nustatyti netikslumai Bendrovės atliktame bazinės kainos apskaičiavime, todėl, sužinojusi apie juos, Komisija turi pareigą perskaičiuoti nutarimu Nr.03-72 nustatytą bazinę kainą bei atitinkamai pakeisti savo priimtą nutarimą.

LR Konstitucijos 119 straipsnis įtvirtina vietos savivaldą kaip atitinkamo administracinio teritorinio vieneto gyventojų teisių ir interesų užtikrinimo priemonę. LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 16 punkto ir energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato savivaldybės teisę ir pareigą organizuoti šilumos ir vandens tiekimą, o 8 straipsnio 1 dalies 6 punktas pareigą skaičiuoti ir mokėti šildymo ir vandens tiekimo išlaidų kompensacijas. Ši savivaldybės kompetencija sąlygoja viešo intereso užtikrinti tinkamą savivaldos funkcijų įgyvendinimą egzistavimą. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, pareiškėjas turi teisę ir pareigą reikalauti Komisijos iš naujo patikrinti Bendrovės sprendimų dėl kainų apskaičiavimo pagrįstumą ir imtis priemonių galimoms klaidoms ištaisyti.

Pažymėjo, kad Savivaldybė laikytina asmeniu, kurio interesus tiesiogiai įtakoja skundžiamas aktas, todėl turi teisę jį skųsti LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos komisija su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti (b.l. 156-161). Nurodė, kad viešajam interesui ginti procesiniai įstatymai nustato tvarką bei specialius subjektus. Viešasis interesas gali būti ginamas LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nustatyta tvarka. Nei LR vietos savivaldos įstatymas, nei LR energetikos įstatymas nenumato konkrečios savivaldybės teisės kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Ginčo atveju nėra teisės akto, kuris leistų pareiškėjui kreiptis į teismą dėl Komisijos nutarimo (ar rašto) teisėtumo ir pagrįstumo, ginant visų savivaldybės vartotojų teises.

Vadovaudamasi LR šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir 30 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 1 punktą, Komisija 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr.03-72 nustatė Bendrovės iki 2009 m. gegužės 31 d. bazines centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas.

Pagal LR šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir 30 straipsnio 8 dalyje, Komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.03-43 patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 2 punkte įtvirtintas teisės normas, buvo atlikti Bendrovės centralizuotai tiekiamos šilumos kainų perskaičiavimai. Komisija 2006 m. rugsėjo 12 d. protokoliniu sprendimu konstatavo, kad Bendrovės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos perskaičiuotos be pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija Bendrovei bazines centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas nustatė 2004 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr.03-72, kuris pagal savo pobūdį yra individualus administracinis aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS-2-418/2006).

Pareiškėjas apie skundžiamą Komisijos nutarimą sužinojo jo priėmimo dieną, skunde teismui nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nepadavė skundo per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, taip pat neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl reikalavimas įpareigoti Komisiją perskaičiuoti 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr.03-72 nustatytas bazines centralizuotai tiekiamos šilumos kainas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2007 m. vasario 22 d. raštas Nr. R2-209, kuriuo išreikštas atsisakymas perskaičiuoti 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 03-72 nustatytas bazines šilumos kainas, vertintinas kaip informacinio pobūdžio raštas, kuriame yra išdėstyta Komisijos nuomonė pareiškėjo pateiktais klausimais, todėl negali būti nagrinėjamos bylos ginčo objektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Komisija daro įtaką (šilumos energijos) valstybės reguliuojamu kainų nustatymui šiais būdais: šių kainų nustatymo metodikos tvirtinimu, viršutinių ribų nustatymu, vienašališku nustatymu, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų (Energetikos įstatymo 17 str. 5 d. 1, 2, 5 p., Komisijos nuostatų 6.1, 6.2 p.). Tuo tarpu pareiškėjo skundžiamas Komisijos raštas nepriklauso nurodytų sprendimų kategorijai.

Pareiškėjas skirtingai interpretuoja savo 2006 m. gruodžio 20 d. raštą Nr.(7.14)-P3-1367, įvardindama jį tai kaip skundą, tai kaip prašymą, tai kaip paklausimą. Minėtas raštas vertintinas kaip prašymas, Komisija išnagrinėjo jį, vadovaudamasi LR viešojo administravimo įstatymo ir Vyriausybės patvirtinto Aprašo nuostatomis bei pateikė pareiškėjai tinkamos formos atsakymą, todėl skunde teismui išdėstyti motyvai, jog pateiktas atsakymas yra nekonkretus ir neišsamus, atmestini kaip nepagrįsti.

Komisija, priimdama 2004 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 03-72, veikė pagal teisės aktų jai suteiktą kompetenciją ir tinkamai realizavo Komisijai suteiktą diskrecijos teisę. Komisija surinko visus kainų nustatymui būtinus faktinius duomenis, įvertino jų ekonominį pagrįstumą ir šių duomenų pagrindu priėmė skundžiamą nutarimą. Tuo tarpu pareiškėjo iniciatyva atlikta ekspertizė parengta vadovaujantis ne Komisijos patvirtintos Metodikos nuostatomis, o ekspertų moksliniais skaičiavimais, kurie traktuotini kaip subjektyvūs samprotavimai ir negali būti laikomi pakankamais įrodymų prasme. Komisijos Metodika – viešai paskelbtas norminis aktas, privalomas visiems subjektams, veikiantiems šilumos ūkio sektoriuje, tuo tarpu pareiškėjos pateikta ekspertizė vertintina tik kaip Metodikai alternatyvūs samprotavimai. Jei pareiškėjas abejojo Komisijos Metodikos teisėtumu, tai turėjo skųsti šį norminį aktą, o ne konkretų nutarimą ar raštą. Be to, LR ABTĮ 3 straipsnis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Prienų energija" atsiliepime (b.l. 185-186) į skundą nurodė, jog su skundo motyvais nesutinka. Atliekant ekspertizę nepriklausomas ekspertas rėmėsi Komisijai pateiktais pirminiais duomenimis bazinėmis kainomis skaičiuoti, kuriuose buvo netikslumų. Komisija buvo įpareigojusi Bendrovę pašalinti pateiktų duomenų klaidas, o gavusi patikslintus duomenis, pagal juos nustatė bazinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Ekspertizėje gausu prielaidų, neatitinkančių faktinių rezultatų. Nepriklausomas ekspertas klaidingai nustatė, kad Bendrovė neeksploatuoja karšto vandens tiekimo tinklų, nors karšto vandens tiekimo tinklai tuo metu buvo eksploatuojami, klaidingai nurodoma dėl šildymo sezono trukmės. Nurodė, jog kiti argumentai, paneigiantys pareiškėjo teiginius, yra išdėstyti Komisijos 2007 m. vasario 22 d. rašte Nr. R2-209.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Komisijos 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr.O3-72 buvo patvirtinti Bendrovės pateikti centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinių kainų skaičiavimai, nurodant, jog kainos galios laikotarpiui iki 2009 m. birželio 31 d. (b.l. 162).

Savivaldybė 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Nr.(7.14)-P3-1367 Komisijos prašė 1) ištirti minėtame rašte nurodytas klaidas; 2) nustačius kainos apskaičiavimo klaidas, įpareigoti Bendrovę nedelsiant pašalinti nustatytus trūkumus bei perskaičiuoti kainas.

Komisijos 2007 m. vasario 22 d. rašte Nr.R2-209 nurodoma, kad centralizuotai tiekiamos kainos skaičiavimai atlikti be pažeidimų, todėl Savivaldybės reikalavimai atmesti (b.l. 8-10).

Iš Savivaldybės skundo teismui bei 2006 m. birželio 20 d. rašte atsakovui išdėstytų motyvų bei reikalavimų teismas nustatė, kad pareiškėjas, iš esmės ginčija Komisijos 2004 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo Bendrovei buvo patvirtintos centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinės kainos, teisėtumą bei pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Komisijos 2004 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. O3-72 buvo paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2004 m. birželio 16 d., Komisijos posėdžio, įvykusio 2004 m. birželio 11 d. dalyvių sąrašas patvirtina, kad posėdyje dalyvavo ir Savivaldybės atstovai (b.l. 167, 170). Vadovaudamasis LR šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi (administracinė byla Nr.AS2 - 418/2006), kurioje konstatuota, jog Komisijos sprendimai dėl kainų nustatymo savo esme yra skirti konkrečiai apibrėžtiems atvejams ir laikytini individualaus pobūdžio teisės aktais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Komisijos 2004 m. birželio 11 d. nutarimui ginčyti Savivaldybė yra praleidusi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę perskaičiuoti minėtu nutarimu nustatytas centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazines kainas, tiesiogiai susijęs su paties nutarimo pagrįstumu bei teisėtumu.

Kadangi termino praleidimo negalima pateisinti ir viešojo intereso gynimu, o atsakovui tenkinus Savivaldybės 2006 m. gruodžio 20 d. prašymo reikalavimus bei perskaičiavus Bendrovei Komisijos 2004 m. birželio 11 d. nutarimu nustatytas kainas, butų paneigti LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti individualaus administracinio sprendimo apskundimo terminai, teismas konstatavo, kad nors Komisijos 2007 m. vasario 22 d. sprendimas atsisakyti perskaičiuoti kainas grindžiamas kitais motyvais, iš esmės yra teisėtas, todėl Savivaldybės skundo reikalavimai minėtą sprendimą panaikinti bei įpareigoti atsakovę perskaičiuoti Bendrovės centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazines kainas yra nepagrįsti.

Atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teismas nepriteisė ir pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR ABTĮ 44 str. 1d.).

III.

Apeliaciniu skundu Prienų rajono savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Teismas neteisingai identifikavo bylos nagrinėjimo dalyką. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 ir 4 punktu ir 52 straipsniu, tik pareiškėjas, pateikdamas teismui skundą ar prašymą nustato administracinio ginčo dalyką bei apibrėžia administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia diskrecijos teismui keisti pareiškėjo skundo dalyką ar interpretuoti jį kitaip, negu nurodė pareiškėjas savo skunde. Savivaldybė pareiškė reikalavimą dėl atsakovo 2007 m. vasario 22 d. rašto Nr. R2-209 panaikinimo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nesinaudojo teise tikslinti skundą ar keisti jo dalyką, taip pat neatsisakė skunde pareikštų reikalavimų, todėl teismas privalėjo nagrinėti apskųsto administracinio akto teisėtumą.

2. Nors 2007 m. vasario 22 d. ir 2004 m. birželio 11 d. aktai ir susiję tarpusavio ryšiais, jie nėra tapatūs, iš esmės skirtingos ir galimos minėtų aktų panaikinimo pasekmės. Atsakovo 2004 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinimo atveju teisinės pasekmės būtų sukeliamos sprendimu sukurtiems teisiniams santykiams, atsakovo sureguliuotiems nuo 2004 m. birželio 11 d. sprendimo įsigaliojimo momento. Tuo tarpu 2007 m. vasario 22 d. administracinio akto pripažinimo neteisėtu atveju atsakovo vykdant viešojo administravimo funkcijas reguliuojami santykiai būtų koreguojami nuo naujų bazinių kainų nustatymo, t. y. naujo atsakovo administracinio akto bazinių kainų reguliavimo klausimais priėmimo dienos.

3. Tiek 2006 m. gruodžio 20 d. rašte atsakovui, tiek skunde teismui Savivaldybė iš esmės reikalauja ne panaikinti 2004 m. birželio 11 d. sprendimą kaip neteisėtą, o, vadovaujantis teisėtumo principu ir atsižvelgiant į apelianto užsakymu atliktoje ekspertizėje nustatytas bazinių kainų apskaičiavimo klaidas, perskaičiuoti vis dar galiojančias 2004 m. nustatytas kainas užtikrinant šilumos ir karšto vandens vartotojų teisę mokėti teisingą kainą už gaunamas paslaugas.

4. Apelianto skundžiamas individualus teisės aktas gali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku ABTĮ prasme. 2007 m. vasario 22 d. skundžiamu aktu atsakovas atsisakė atlikti apelianto prašomą veiksmą - įvertinti apelianto nurodytas galimą kainos apskaičiavimo neteisingumą pagrindžiančias aplinkybes bei iš naujo apskaičiuoti ir nauju administraciniu aktu nustatyti naujas teisingas bazines šilumos kainas. Ginčas tarp apelianto ir atsakovo kilo dėl to, ar paaiškėjus bazinių šilumos kainų nustatymo klaidoms atsakovas turi pareigą atsižvelgti į naujas aplinkybes bei perskaičiuoti kainas pagal paaiškėjusius teisingus duomenis, ar atsakovo tam tikram laikotarpiui (šiuo atveju 5 metams) nustatytos kainos galioja visą laikotarpį nepriklausomai nuo galimo jų nustatymo klaidų ar netikslumų paaiškėjimo.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 27 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-11- 1192/2006), nurodė, kad sprendimai, kurie gali turėti tiesioginę įtaką (šilumos energijos) kainoms ir tuo pačių vartotojų ekonominiams interesams, gali būti nagrinėjimo dalyku ABTĮ nustatyta tvarka. Tokius reikalavimus atitinka ir 2007 m. vasario 22 d. atsakovo sprendimas.

6. Apeliantas kreipėsi į teismą dėl 2007 m. vasario 22 d. atsakovo administracinio akto panaikinimo, kuris nebuvo viešai skelbiamas, todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skaičiuojamas nuo rašto įteikimo dienos. Kadangi skundžiamas 2007 m. vasario 22 d. aktas apeliantui buvo išsiųstas paštu, apeliantas niekaip negalėjo jo gauti anksčiau kaip 2007 m. vasario 23 d. Teismas nepagrįstai vieno mėnesio terminą skundui paduoti skaičiavo nuo 2004 m. birželio 11 d.

7. Pažymėjo, kad atsakovo pareiga perskaičiuoti bazines šilumos kainas yra sąlygojama minėtų kainų apskaičiavimo klaidingumo, t. y. techninio klausimo, reikalaujančio specialių mokslo ir technikos srities žinių (ABTĮ 62 str.). Apelianto pateiktoje kainų skaidrumo ekspertizėje ir adaptacijoje nurodytos kainų apskaičiavimo klaidoms patvirtinti arba paneigti yra reikalinga byloje skirti ekspertizę. Apeliantas yra pateikęs pirmosios instancijos teismui pasiūlymą dėl ekspertizę galinčių atlikti ekspertų kandidatūrų. Mano, kad ekspertizės paskyrimas ir atlikimas nelaikytinas daug naujų įrodymų surinkimu (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.), todėl atlikus ekspertizę, pašalinus pirmosios instancijos teismo atliktus teisės normų pažeidimus ir panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismas neteisingai identifikavo bylos nagrinėjimo dalyką. Mano, kad teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja skundu faktiškai ginčijo 2004 m. birželio 11d. nutarimo Nr. 03-72, kuriuo nustatytos bazinės šilumos kainos, teisėtumą ir pagrįstumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas negalėjo padaryti kitokios išvados, nes pats apeliantas, suformuluodamas reikalavimus, nustatė šio administracinio ginčo dalyką ir apibrėžė administracinės bylos nagrinėjimo ribas.

Komisijos 2007 m. vasario 22 d. raštas Nr. R2-209 nėra individualus administracinis aktas. Teigia, kad apelianto ginčijamas raštas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes juo nėra nei nustatomos, nei keičiamos, nei naikinamos apelianto ar jo atstovaujamų asmenų teisės ir pareigos.

Mano, kad skirti ekspertizę yra netikslinga. Apelianto iniciatyva atlikta ekspertizė parengta vadovaujantis ne Komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-43 patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos (toliau -Metodika) nuostatomis, o ekspertų moksliniais skaičiavimais, kurie traktuotini kaip subjektyvūs samprotavimai ir negali būti laikomi pakankamais įrodymų prasme.

Dėl termino skundui paduoti nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškino, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2007 m. vasario 22 d. raštas yra informacinio pobūdžio, kuriame atsakovas išdėstė savo nuomonę su nuoroda į ankstesnįjį nutarimą ir tai negali būti individualaus pobūdžio aktas. Šis raštas yra neatsiejamai susijęs su 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 03-72 dėl bazinės kainos nustatymo, todėl skundo padavimo vieno mėnesio terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo apelianto sužinojimo apie 2004 m. birželio 11 d. atsakovo nutarimą. Šį terminą apeliantas praleido ir nesikreipė į teismą dėl šio termino pratęsimo praleidus jį dėl svarbių aplinkybių.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismo veiklos ribas apibrėžia skundo reikalavimai ir motyvai, todėl nagrinėdamas bylą, teismas privalo įsigilinti į reikalavimą, ginčo dalyką, pagrindą ir neperžengti reikalavimo ribų. Tai įpareigoja ABTĮ normų visetas (5 str. 1 d., 22 str.1 d., 23 str. 2 d. 5, 6 ir 7 p.,57 str. 1 d., 68 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 69 str., 71, 72 str., 79 str. 1 d., 82 str. 6 p., 86 str. 2 d., 87 str. 2 d. 4 p., 5 d. 1 p. ir t. t.). Todėl, jei nėra reikalavimo panaikinti konkretaus administracinio akto, pirmosios instancijos teismas neturi teisės jo tirti ir vertinti. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A4-1910/2006).

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Komisijos 2007 m. vasario 22 d. raštu Nr. R2-209 išreikštą atsisakymą perskaičiuoti 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr.03-72 nustatytą bazinę šilumos kainą bei įpareigoti Komisiją perskaičiuoti 2004 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 03-72 nustatytą bazinę šilumos kainą atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 30 d. Prienų rajono šiluminės energijos ir karšto vandens kainų 2006 metams skaidrumo ekspertizę ir adaptaciją (t. 1, b.l. 2-7).

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, nevertino pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų nei byloje pateiktų įrodymų požiūriu, nei šių reikalavimų pagrįstumo teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinį santykį, požiūriu.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iš esmės nurodė argumentus tik dėl Komisijos 2004 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo buvo nustatytos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Prienų energija“ tiekiamos šilumos ir karšto vandens bazinės kainos, t.y. dėl administracinio akto, kurio pareiškėjas neskundė.

Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kriterijai yra suformuluoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas, teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas (ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Prienų rajono savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasBirutė JanavičiūtėDainius Raižys