Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-121-363/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
1-121-363/2012
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00022-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
J. U.
Baudžiamoji byla Nr. 1-121-363/2012Proceso Nr. 1-78-1-00022-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.9.1.; 1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.3.; 2.1.15.1.2.
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 10 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant D. A.,dalyvaujant prokurorui M.V,nukentėjusiajam A. K.,nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą S. K., adv. J. P.,vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji J. U. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.

Tai yra ji, 2012 m. sausio 7 d., apie 18 val., Plungėje (duomenys neskelbtini), savo namuose, ne mažiau kaip keturis kartus daužė savo mažamečiui sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), delnu per veidą ir tokiu būdu mušdama sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji kalta prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną daužė kelis kartus sūnui delnu per veidą taip išliedama susikaupusią įtampą dėl sūnaus netinkamo elgesio.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad įvykio dieną kaltinamoji gėrė alkoholį pas kaimynę. Kai parėjo pradėjo šaukti ant savo buvusio vyro, kuris buvo jų namuose, o šiam išėjus, pradėjo šaukti ant jo, daužė keturis kartus ranka per kairį žandą, sulaužė jo telefoną, liepė eiti miegoti. Jam skaudėjo. Vėliau liepė keltis ir eiti su ja į parduotuvę. Einant į parduotuvę jis nuo mamos pabėgo ir nuėjo pas liudytoją D. L., vėliau jį pasiėmė tėtis.

Nukentėjusiojo atstovas S. K. parodė, kad įvykio vakarą jam paskambino jo mama ir pasakė, kad sūnus yra pas D. L.. Jis paskambino D. L., išsiaiškino kas nutiko ir liepė sūnų ateiti pas jį, ką sūnus ir padarė. Sūnus papasakojo kas nutiko ir jis parašė pareiškimą į policiją.

Liudytoja D. L. parodė, kad atbėgo pas ją verkdamas nukentėjusysis ir sakė, kad jį primušė mama, sudaužė telefoną. Ji vaiką pamaitino, paguldė ir paskambino vaiko močiutei, kuri susisiekė su vaiko tėvu ir tėvas vaiką pasiėmė.

Liudytoja I. K. parodė, kad įvykio dieną jos su kaltinamąja pas ją gėrė alkoholinius gėrimus. Kad kaltinamoji būtų mušusi sūnų, nematė.

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji tyčia mušdama sukėlė skausmą mažamečiui sūnui, todėl jos veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nes nenustatyta, kad apsvaigimas nuo alkoholio būtų turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Kaltinamoji nurodo, kad ji mušą vaiką ir būdama neapsvaigusi nuo alkoholio.

Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. 1, 2 d. ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, į jos asmenybę, kad yra anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju už tokio pat pobūdžio nusikaltimo padarymą, yra bausta administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą, tai rodo, kad nėra linkusi laikytis įstatymų ir visuotinai pripažintų gero elgesio normų, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jai bausmę, artimą įstatymo numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, ir atidedant jos vykdymą.

Kadangi kaltinamoji smurtavo prieš savo vaiką, jai taikytina LR BK 67 str. 2 d. 9) p., 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta pagrįstai, todėl nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (LR BPK 119 str.)

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad dėl kaltinamosios suduotų smūgių per žandą sūnus jautė skausmą, buvo išsigandęs, patyrė stresą ir išgyvenimus, todėl prašo priteisti sūnui iš kaltinamosios 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamoji ieškinio nepripažino.

Ieškinys tenkintinas. (LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.250 str.)

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos mažametis nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, didelį stresą, išgąstį, turėjo išeiti iš namų ir glaustis pas svetimus žmones. Tai patvirtina visų proceso dalyvių parodymai, todėl kaltinamoji turi atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą.

Vadovaujantis BPK 103 str. 6) p. valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos-320 Lt, atstovaujant nukentėjusiojo interesus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtai advokatei, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamosios. (LR BPK 105 str. 1 d.)

Vadovaujantis LR BPK 297 str., 302 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7) p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Paskirti J. U. LR BK 67 str. 2 d. 9) p., 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigojimą 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti ir pritiesti iš J. U. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Plungėje.

Išieškoti iš J. U. 320 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą-188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą-5630, mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė