Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. O. ir S. O. (S. O.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. O. ir S. O. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. O. ir S. O. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartyje nurodyta, kad pareiškėjai savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinus Gyventojų registro departamento duomenis nustatyta, kad pareiškėjai deklaravo išvykimą į Prancūziją. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog pareiškimas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Duomenų, kad pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, teismui nėra pateikta, todėl tai laikytina pareiškimo trūkumu sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo. Be to, CPK 382 straipsnio 8 punktas nustato ieškinio dėl santuokos nutraukimo priedų sąrašą, jame vienas nurodytų priedų yra santuokos liudijimo originalas, kuris kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo turi būti pateiktas teismui. Pareiškėjai įpareigotini pateikti teismui santuokos liudijimo originalą ir nustatytinas 7 dienų terminas nurodytiems trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantai E. O. ir S. O. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Apeliantai nurodo, kad su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartimi sutinka iš dalies, sutinka, kad pareiškimas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui, tačiau abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.Apeliantai nurodo, kad CPK 784 straipsnis numato, jog Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare – Prancūzijos Respublika, todėl reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamentas „Briuselis II bis“), nuostatomis.Apeliantai nurodo, kad pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį šiuo atveju šalys bendru pareiškimu arba ieškovas, reikšdamas ieškinį, turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų: arba kreiptis pagal jų gyvenamąją vietą į Prancūzijos Respublikos kompetentingą teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę – į Lietuvos teismą (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byla nagrinėtina Prancūzijos Respublikoje, nes ten yra abiejų pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta, neatsižvelgė į pilietybės kriterijų ir Reglamente numatytą alternatyvą kreiptis ir į valstybės narės teismą jų piliečiams dėl santuokos nutraukimo.Apeliantai nurodo, kad dėl įpareigojimo pateikti santuokos liudijimo originalą iki pareiškimo padavimo pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyrių dėl santuokos liudijimo dublikato išdavimo vietoj prarasto santuokos liudijimo originalo. 2018 m. gegužės 30 d. pareiškėjams buvo išduotas santuokos sudarymo įrašas, kurį pareiškėjai norėjo pateikti teismui po bylos iškėlimo ir numerio suteikimo.2018 m. birželio 21 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apeliantų prašymas dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 2018 m. birželio 21 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas apeliantų E. O. ir S. O. prašymas dėl atskirojo skundo atsisakymo ir apeliacinio proceso nutraukimo. Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad apeliantė E. O. 2018 m. birželio 15 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. birželio 8 d. pateikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą dėl dokumentų pridėjimo prie bylos, kuriuo prašo pridėti 2018 m. gegužės 25 d. santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašo priimti apeliantų E. O. ir S. O. atsisakymą nuo atskirojo skundo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai ištaisė visus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, nėra pagrindo tęsti procesą šioje apeliacinėje byloje.Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka 2018 m. liepos 19 d. 15.30 val.CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Ši taisyklė taikoma taip pat ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl atsisakymas priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, CPK 338 straipsnis).Atšauktinas 2018 m. liepos 19 d. 15.30 val. paskirtas teismo posėdis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

apeliantų E. O. ir S. O. (S. O.) prašymą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo priimti.

Apeliacinį procesą pagal apeliantų E. O. ir S. O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties nutraukti.

Atšaukti byloje 2018 m. liepos 19 d. 15.30 val. paskirtą teismo posėdį.