Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir E. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., antstolė E. R., antstolė B. T., antstolis G. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, UAB „Julianus Inkaso“, Lietuvos radijo ir televizijos centras, UAB „Sanobiotec“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „G4S Lietuva“, „Compensa Vienna Insurance Group“ ADB, UAB „Ignitis“, UAB „Simis“, UAB „Intrum Lietuva“, AS „Inbank“ filialas, UAB „Cramo“, UAB „Oksis“, UAB „Kosmetikos Pasaulis LT“, I. U., E. G., D. B. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. P. ir E. P. (toliau – pareiškėjai (-a; -as)) pateikė teismui 2024 m. liepos 5 d. patikslintą prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

2. Byloje 2024 m. liepos 9 d. teisme gautas antstolio G. J. (toliau – antstolis) raštas dėl kreditorių informavimo, kuriame nurodyta, jog antstolis procesinių dokumentų dėl santuokos nutraukimo tarp pareiškėjų išieškotojui E. G. bei išieškotojai I. U. (toliau – išieškotojai) neįteikinėjo. Antstolis nurodė, kad pareiškėjai nuo 2024 m. liepos 8 d. nepateikė antstoliui patikslinto pareiškėjų santuokos nutraukimo prašymo bei teisinių pasekmių sutarties.

3. Pareiškėjų atstovas 2024 m. liepos 10 d. pateikė raštą, kad kreditoriai informuotini per antstolį, kadangi pareiškėjai neturi kreditorių kontaktų.

4. Antstolis 2024 m. liepos 11 d. rašte nurodė išieškotojų kontaktinius duomenis bei pažymėjo, kad procesinių dokumentų dėl santuokos nutraukimo tarp pareiškėjų išieškotojams neįteikinės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė Gyventojų registro išrašą, patvirtinantį, kad I. U. nuo 2009 m. balandžio 15 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę.

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apelianto papildomo įrodymo prijungimo klausimą, vertina tai, kad pateiktas įrodymas nepatvirtina naujų aplinkybių, turinčių esminės reikšmės ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Aplinkybę, kad kreditorė I. U. yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, byloje patvirtina antstolio pateikti duomenys (DOK-32997 ir DOK-33087), todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktą įrodymą atsisako priimti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

13. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Trečiosios knygos IV skyriaus Antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus nuostatos. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka šių nuostatų reikalavimus.

14. Įstatymas įpareigoja sutuoktinius prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius bei duomenis, kad pareiškėjai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šio kreditorių informavimo tikslas yra sudaryti sąlygas sutuoktinio (sutuoktinių) kreditoriams įgyvendinti savo teises ir įvertinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių nepažeidžia kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-916/2022).

15. Kartu su prašymu nutraukti santuoką, pareiškėjai teismui turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus, kurioje be kitų šioje normoje nurodytų sąlygų, sutuoktiniai turi aptarti savo turtines teises bei pareigas ir įtraukti susitarimą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo.

16. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai teismui 2024 m. birželio 17 d. pateikė prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutikimu, kurį patikslino 2024 m. liepos 5 d. Patikslintame prašyme pareiškėjai nurodė kreditorius bei antstolius, vykdančius skolų išieškojimus iš apelianto. Patikslintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjai aptarė kreditorių reikalavimų vykdymą (sutarties 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai po santuokos (2009 m. liepos 4 d.), 2012 m. balandžio 24 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią visi kiekvieno sutuoktinio skoliniai įsipareigojimai ir/arba kitokios prievolės tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus yra kiekvieno sutuoktinio asmeninės prievolės, už kurias kiekvienas sutuoktinis yra atsakingas asmeniškai (povedybinės sutarties 1.7 ir 1.8 punktai), apeliantas po santuokos nutraukimo visus kreditorinius įsipareigojimus, kurie iš jo išieškomi vykdomosiose bylose prisiėmė vykdyti asmeniškai, įskaitant ir išieškotojos I. U. naudai iš jo atliekamą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0091/13/01050.

17. Bylos medžiaga patvirtina, kad visiems kreditoriams, išskyrus I. U., apie pareiškėjų santuokos nutraukimo bylą yra pranešta tinkamai.

18. Apeliantas atskirajame skunde, pasisakydamas dėl pareigos informuoti minėtą kreditorę apie santuokos nutraukimo bylą, nurodė, kad jis ėmėsi visų galimų priemonių jos gyvenamajai vietai nustatyti, tačiau gyvenamosios vietos nustatyti jam nepavyko, todėl teismas, gavęs pareiškėjų prašymą, turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų šiai kreditorei įteikimo kitais CPK numatytais būdais, o ne stabdyti bylos nagrinėjimą.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2024 m. birželio 15 d. antstoliui G. J., vykdančiam išieškojimą iš E. P. I. U. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0091/13/01050, išsiuntė pranešimą kartu su prašymu teismui bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, o 2024 m. liepos 10 d. – patikslintą prašymą ir santuokos nutraukimo sutartį, prašydami šiuos procesinius dokumentus persiųsti išieškotojai, nes pareiškėjai neturi išieškotojos kontaktinių duomenų. Antstolis 2024 m. liepos 11 d. teismui pateikė informaciją apie tai, kad išieškotojos I. U. deklaruota gyvenamoji vieta Jungtinė Karalystė. Antstolis taip pat nurodė, kad 2013 m. birželio 27 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui, išieškotojos atstovė advokatė V. K. nurodė išieškotojos adresą (duomenys neskelbtini) bei pažymėjo, kad procesinių dokumentų išieškotojai neįteikinės.

20. Duomenų, kad pareiškėjai būtų siuntę procesinius dokumentus I. U. antstolio nurodytu jos paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu ar bandę su išieškotoja susisiekti per antstolio paminėtą jos atstovę byloje nėra. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjai neįvykdė pareigos pateikti teismui duomenis apie tai, kad išieškotojai I. U. yra pranešę apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą arba išnaudoję visas galimybes tai padaryti.

21. Teismas, nustatęs, kad vienai kreditorei nėra tinkamai pranešta apie užvestą santuokos nutraukimo bylą, bylos nagrinėjimą, vadovaudamasis CPK 540 straipsnio 4 dalimi ir CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, sustabdė. Vadovaujantis minėtomis normomis, teismas stabdo bylą, kai ją nagrinėjant, byloje reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai arba jei santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, teismo nustatyta aplinkybė yra išimtinai susijusi tik su kreditorės informavimu apie užvestą bylą, todėl šis procesinio dokumento trūkumas galėjo būti pašalintas, taikant trūkumų šalinimo institutą.

22. Pažymėtina, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjai teismui nurodė visą jiems žinomą informaciją apie esamus kreditorius ir dėjo pastangas, siekdami įgyvendinti jiems įstatyme nustatytą pareigą pranešti jiems apie santuokos nutraukimo bylos užvedimą, todėl stabdyti jų pareiškimo nagrinėjimą šešių mėnesių laikotarpiui teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo.

23. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu. Juolab, kad vadovaujantis CPK 376 straipsniu teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas yra aktyvus. Nurodyta įstatymo nuostata yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021 53, 55 punktai).

24. Pažymėtina, kad pareiškėjai be kitų santuokos nutraukimo pasekmių, nagrinėjimu atveju prašo nustatyti ir jų nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką, taip pat patvirtinti jų susitarimą dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo, dėl ko teismui nepagrįstai sustabdžius bylos nagrinėjimą, šių klausimų sprendimas be pagrindo išsitęsė laike, juolab, kad net ir suėjus šešių mėnesių laikotarpiui, pareiškėjams gali nepavykti nustatyti kreditorės gyvenamąją vietą ar gauti kitus jos kontaktus.

25. Šiuo individualiu atveju, pirmosios instancijos teismui, nustačius terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir išnaudoti galimybę išieškotojai I. U. apie pareiškėjų užvestą bylą pranešti antstolio G. J. nurodytos jos paskutinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjams nepavykus minėtu adresu pranešti apie bylą, svarstytina galimybė dėl procesinių dokumentų kreditorei įteikimo viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino klausimui dėl bylos sustabdymo išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą apelianto atskirąjį skundą tenkinti, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis naikintina ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.