Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), savaitgaliais gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį - 20 MGL dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. U. mušdamas mažametėms sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 25 d., apie 13 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksli diena nenustatyta, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl mažametės podukros A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir mažametės podukros R. L., gim. (duomenys neskelbtini), netinkamo elgesio, kambaryje, tyčia diržu ne daugiau kaip du kartus sudavė per sėdmenis mažametei podukrai A. L. ir ne daugiau kaip du kartus diržu per sėdmenis sudavė mažametei podukrai R. L. ir tokiu būdu mušdamas savo mažametėms podukroms A. L. ir R. L. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis A. U. mušdamas mažametei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, 2017 m. gegužės 29 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje, dėl mažametės podukros A. L., gim. (duomenys neskelbtini), netinkamo elgesio, tyčia pastarajai vieną kartą įspyrė į krūtinės sritį ir tokiu būdu mušdamas savo mažametei podukrai A. L. padarė kaklo apatinės dalies ir krūtinės ląstos priekinio paviršiaus viršutinės dalies ribų srities kraujosruvas odoje su aplinkinių minkštųjų audinių paraudimu ir patinimu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis jau apie 3-4 metus gyvena kartu su savo žmona E. U.. E. turi du vaikus nuo buvusio sugyventinio, tai yra dukras R. L., kuriai 7 metai, ir A. L., kuriai 5 metukai. Su E. turi ir du bendrus vaikus, tai yra V. U. ir V. U.. Visi 4 vaikai gyvena kartu su jais. Be to, kartu su jais gyvena ir A. U. tėvas L. U.. Jis (A. U.) dažnai vartoja alkoholį, turi dėl to problemų. Būdamas girtas kartais būna agresyvus. Prieš metus jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl podukros A. sumušimo. Kai R. ir A. namuose išdykauja, neklauso, jis liepia joms sportuoti, tai yra daryti pritūpimus arba pastato prie sienos ir liepia joms stovėti, taip mergaites bausdamas. 2016 metais, prieš Kalėdas, tikslaus mėnesio ir dienos pasakyti negali, kai A. ir R. bandė atlikinėti seksą, tai yra jis atėjęs į kambarį jas abi rado nuogas, jos gulėjo lovoje viena ant kitos, tada jis susinervinęs paėmė diržą ir abi mušė. Kambaryje A. diržu sudavė per sėdmenis ne daugiau kaip du kartus, o R. taip pat diržu sudavė per sėdmenis ne daugiau kaip du kartus. Tuo metu buvo apie 13 valanda. Kai paklausė podukrų ką jos daro, tai pasakė, kad seksą, o kai paklausė kur jos tai matė, tai pasakė, kad matė, kai močiutė (L.) su G. darė seksą tualete, už spintos. Apie tai buvo informuota socialinė darbuotoja L., kuri pas juos lankosi, padeda rytais E. suruošti mergaites į darželį. Kai mergaites mušė diržu, buvo blaivus. 2017 m. gegužės 29 d., apie 20 val., sugrįžo į namus būdamas smarkiai girtas. Gėrė degtinę ir alų pas draugus. Kaip parėjo į namus jis net dėl girtumo neprisimena. Kas vyko namuose, ką darė namuose taip pat neprisimena. Neatsimena, kad grįžęs namo girtas būtų mušęs A., tai yra jai spyręs, ar kaip kitaip ją mušęs. Bet neneigia, kad jai ji ką nors padarė, ar kaip užgavo V., ar V., tai A. galėjo spirti ar kaip kitaip ją mušti. Tikrai neneigia, kad taip pasielgti galėjo, tiesiog dėl girtumo to mušimo fakto neatsimena. Kadangi girtas būdamas yra neprognozuojamas, tai neneigia, kad ir galėjo įspirti A. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ateityje pažada nebenusikalsti. Šiuo metu R. ir A. gyvena pas savo močiutę, tai yra savo tėvo L. mamą. Jis užsikodavo dėl alkoholio vartojimo, tvarkosi, keičiasi į gerąją pusę (b. l. 76-77).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. U. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 3 d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios A. L. parodymais (b. l. 50-51), nukentėjusiosios R. L. parodymais (b. l. 57-58), liudytojos L. R. parodymais (b. l. 63-64), liudytojų E. U. ir L. U. parodymais (b. l. 66-67, 68-69, 71), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 9-15), specialisto išvada (b. l. 57-58) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji gyvena su močiute. Ankščiau ji gyveno su mama, A., seneliu bei vaikais V., V., R. V. ir R. yra jos sesutės, o V. yra jos brolis. Su R. jos pykstasi, o V. gera, jai vienas metukas. Ji padeda mamai V. saugoti, prižiūrėti. Su V. sutaria negerai, jis mušasi, kandžiojasi, plėšo užuolaidas. Jis verčia kambarį, o A. joms liepia tvarkytis. Vakaris nugriuvo nuo lovos, užsigavo galvą, o mama su A. atėjo ir klausė kas atsitiko, tai A. ir mama kaltino ją su R., kad jos užgavo V. Jos mama negera, ji muša ją, R. ir V. Ji pasiima diržą ir muša. Jos mama su diržu nemušė, tik su ranka ją mušė, visur mušė. Skaudėjo, kai mama mušė su ranka, dar vieną kartą ją mama parklupdė, nes mamos neklausė. Su A. ji nesutaria. A. joms melavo, kad jos kažkur eis. A. ją, R. ir V. mušė diržu, dėl to, kad neklausė. Kai mušė, mamos nebuvo, ji buvo kitame kambaryje. Diržu A. ją mušė per koją, jai skaudėjo, nematė per kur diržu A. mušė R., nes ji verkė. A. prie lovytės jai spyrė ir ją paguldė miegoti. A. jai spyrė, nes ji netyčia pastūmė V. Jai skaudėjo, kai A. jai spyrė į kaklą, vos neapsivėmė. Kai jai A. spyrė, jos mama buvo savo kambaryje ir to nematė. Kai jai A. įspyrė, ji neverkė, nieko nedarė, tik pasakė R., kad ji V. pastūmė netyčia. R. matė, kai A. jai įspyrė. Ji mamai nesakė, kad A. jai spyrė, nes ją paguldė miegoti. Kai neklauso A., jis joms liepia sportuoti, jis liepia daryti pritūpimus, jis labai ilgai liepia daryti pritūpimus, skauda kojas. A. jai spyrė seniai, kai buvo išeiginės ir nereikėjo eiti į darželį, per tas pačias išeigines buvo miesto šventėje, nemiegojo pietų, ėjo pas klouną, ant traukinio. Buvo visi vaikai – R., Viltė, A. A. buvo virtuvėje, kai jis pamatė, kad ji stūmė V., jis buvo virtuvėje ir buvo atidarytos durys. A. jai spyrė, kai grįžo iš darželio (b. l. 50-51).

Kaip matyti iš nukentėjusiosios R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji gyvena pas močiutę kaime. Prieš tai gyveno mieste su mama, A., V., A., V. ir seneliu. Su A. jos žaidžia, bet kartais pykstasi. Su V. nesutaria. Vakaris karpo užuolaidas, plėšo tapetus, kandžiojasi, tampo plaukus. Ji nemyli mamos, nes yra bloga, o močiutė gera. Mama jos nebara ir jai nieko blogo nedaro. Tik vieną kartą liepė klauptis ant kelių. Taip mama liepė daryti, nes šokinėjo nuo lovos su A.(A.) ir V. Kai A. kažko nuperka, tai jis geras, o kai jos neklauso, tai jis pastato į kampą, liepia daryti pritūpimus, pakelti rankas ir ilgai pakeltas laikyti, o kai verkia, tai sako nuleisti rankas. Vieną kartą, ją ir A. A. mušė diržu, jas mušė kambaryje, kai gulėjo lovoje. Tuo metu jos buvo užsiklojusios ir nemiegojo. A. atėjo su diržu ir jas mušė. Jos antklodė buvo stipresnė, todėl jai ne taip skaudėjo. Jai davė per kojas. A. antklodė buvo plonesnė, tai jai skaudėjo labiau. Kiek atsimena, A. A. diržu davė per kojas. Kai jas mušė, jai atrodo, kad mama buvo išėjusi iš namų. Ji truputį verkė kai ją mušė diržu, o A. verkė daugiau. Kai paskutinę dieną ėjo į darželį, kai prasidėjo filmukas, tai sakė A. kad darytų ką nori. Vakaris pradėjo verkti, nežino dėl ko jis verkė, gal dėl to, kad gavo nuo A. per užpakalį. Ji nematė, kad A. muštų V., tik taip galvoja. Tada V. nuėjo po lovyte ir ten verkė. Ji eidama nematė, kad V. po lovyte ir su koja netyčia pastūmė V. Po ko V. pradėjo dar labiau verkti. Tada į kambarį atėjo A. ir jis pagalvojo, kad ji užgavo V., bet ji A. pasakė, kad V. užgavo A. Tada A. pridėjo prie gerklės koją A. ir jis laikė prispaudęs prie lovytės, neilgai taip laikė. Kai paleido A. A. tai jis kumščiu jai prispaudė prie gerklės ir pasakė „tau reikia akinių". Tada A. paėmė A. už drabužių (kaklo srityje) ir ją metė ant lovos. Ji A. sakė, kad ši miegotų, kad kai ateis mama, tai ji viską pasakys mamai. A. pradėjo verkti, kai ją A. numetė ant lovos. Mama buvo išėjusi į miestą pirkti mėsos ir valgyt kai A. mušė. Kai grįžo mama, tai ji viską pasakė mamai, bet mama nieko nesakė, tik paguodė A. Naktį A. kasėsi tą vietą, kur A. jai buvo prispaudęs koją. Kai paskutinę dieną ėjo į darželį, tai A. pasakė auklėtojai, kad jai skauda ir tada atvažiavo močiutė ir jas pasiėmė. Jai geriau gyventi pas močiutę (b. l. 57-58).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra adresu Kauno g. 39, Ukmergė. Įvykio vietoje pėdsakų, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta, neužfiksuota (b. l. 9-15).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados Nr. G2138/2017(01), A. L. padarytas kaklo apatinės dalies ir krūtinės ląstos priekinio paviršiaus viršutinės dalies ribų kraujosruvos odoje su aplinkinių minkštųjų audinių paraudimu ir patinimu, padaryti kietu buku daiktu, galimai ir spaudžiant krūtinės ląstą iš priekio. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. U. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažametėms A. L. ir R. L. bei mušdamas nežymiai sužalojo mažametę A. L. ir padarė dvi nusikaltimas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamojo A. U. nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis A. U. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu bei rašydamas paskirtą baudą leisti sumokėti per vienerių metų laikotarpį (b. l. 98-100).

Sankcijoje už kaltinamajam A. U. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 3 d., padarymą bauda, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo A. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai. Kaltinamasis anksčiau buvo vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad vieną veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Nusikalstamomis veikomis turtinė žala nepadaryta. Yra dirbantis. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. U. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, paliekant prokuroro siūlomą skirti šios bausmės rūšies dydį (BK 47 straipsnis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, A. U. paskirtina galutinė bausmė subendrintina su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. U. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl fizinio skausmo mažametėms sukėlimo, ir paskirti jam 18 MGL (677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 centų)) dydžio baudą.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl nežymaus mažametės sužalojimo, ir paskirti jam 24 MGL (903,84 Eur (devynių šimtų trijų eurų 84 centų)) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, A. U. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti jam 39 MGL (1468,74 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 74 centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 26 MGL (979,16 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 16 centų)) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, A. U. paskirtą bausmę subendrinti su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 20 MGL bauda ir paskirti jam galutinę bausmę – 42 MGL (1581,72 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 72 centų)) dydžio baudą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam A. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam A. U. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Kaltinamajam A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.