Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas rašytiniu atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra 2 kambarių, 42,94 kv. m bendrojo ploto. Ginčo gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybės valdybos 1996-10-29 sprendimu Nr. 1060 ieškovių I. K. ir V. K. globėju buvo paskirtas V. S.. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-01-21 įsakymu Nr. A-127 buvo nuspręsta pakeisti ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį V. S. vardu. Vadovaujantis aukščiau nurodytu administracijos direktoriaus įsakymu 2004-01-30 buvo sudaryta ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su V. S., kuris 2011-04-22 mirė ir buvo išregistruotas. 2011-11-15 pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu nurodoma, kad pagal gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-11-02 davinius (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravusios I. K. nuo 2002-12-09 ir V. K. nuo 2002-12-09. LR CK 6.588 straipsnyje yra nurodytas asmenų ratas, kurie gali būti priskiriami arba pripažįstami nuomininko šeimos nariais. LR CK 6.588 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį. LR CK 6.588 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo ar globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu šeimos nariu gali būti pripažinti teismo tvarka. LR CK 6.588 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvaria gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai ar kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. LR CK 3.135 straipsnyje yra numatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai, vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Ieškovės neatitinka LR CK 6.588 straipsnyje keliamų imperatyvių reikalavimų. Minėto straipsnio nuostatos nenumato, kad globotiniai gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais, kadangi vadovaujantis LR CK 3.135 straipsniu ieškovės nepriskiriamos artimųjų giminaičių ratui. Priešingai, kaip jau nurodyta aukščiau, LR CK 6.588 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo ar globotinio gyvenamojoje patalpoje neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Ieškovės nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių artimos giminystės su V. S. ryšį. Pagal ieškinio motyvus, pagrindiniu ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo ieškovių dėdė, o vadovaujantis LR CK 3.135 straipsniu ieškovės nepriskiriamos artimųjų giminaičių ratui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008). Ieškovės teigia, kad ginčo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo pat gimimo. Ieškovė I. K. pateikė teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos 2011-05-10 pažymą Nr. (2011-47743-PD)-690, kurioje nurodoma, kad I. K. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2002-12-09. Kaip jau nurodyta aukščiau, 2011-11-15 pažymoje apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu nurodoma, kad pagal gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-11-02 davinius (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravusios I. K. nuo 2002-12-09 ir V. K. nuo 2002-12-09. LR CK 2.17 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Mano, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovių faktinė gyvenamoji vieta nuo pat gimimo buvo ginčo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-06-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/1999 pasisakė, kad įvertinus tai, kad dažnai asmens įregistravimo ir jo faktinio gyvenimo vietos gali nesutapti, registracija teismų praktikoje niekada nebuvo pripažįstama vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad asmuo gyvena konkrečioje vietoje. Nuomininko pripažinimo šeimos nariu lemiamą reikšmę turinčia aplinkybe laikytina ne asmens registracija, o jo faktinė gyvenimo vieta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, mano, kad nei ieškovės I. K. pateikta teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos 2011-05-10 pažyma Nr. (2011-47743-PD)-690, nei 2011-11-15 Pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu, negali patvirtinti, jog ieškovė ne mažiau kaip vienerius metus faktiškai gyveno su buvusiu nuomininku V. S. ginčo gyvenamosiose patalpose. 2011-03-21 pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu, kurioje nurodoma, kad tiek I. K., tiek V. K. savo gyvenamąją vietą ginčo gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravusios nuo 2002-12-09, patvirtina aplinkybę, kad ginčo gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nėra ieškovių nuolatinė gyvenamoji vieta nuo gimimo. Nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovės mokėjo ginčo gyvenamųjų patalpų komunalinius mokesčius, nors ieškinyje teigia, kad gyveno kartu su nuomininku V. S., vedė su juo bendrą ūkį ir mokėjo už ginčo gyvenamąsias patalpas mokesčius. Priešingai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius informavo, kad ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas 2012 metų balandžio 1 dienai už gyvenamųjų patalpų nuomą yra skolingas 465,01 Lt. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės kartu su buvusiu ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininku V. S. bendrai tvarkė namų ūkį. Ieškovės nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų dėl jų ir V. S. pajamų ir išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, nepateikė įrodymų apie bendro ūkio tvarkymą. Todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovių nuomininko šeimos narėmis ir sudaryti su viena iš ieškovių ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. LR CK 6.602 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamojoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Minėto straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad ginčai kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka. Tokiu atveju nuomos sutarties šalimi pripažįstamas nuomininko šeimos narys. Taigi, pareiga pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Kauno miesto savivaldybei atsiranda tik tuo atveju, jeigu yra visos aukščiau išvardintos sąlygos. LR CK 6.602 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kada gali būti pakeista nuomos sutartis ir kam, t. y. tik nuomininko šeimos nariams. Ieškovės, apsigyvendamos ginčo gyvenamosiose patalpose kaip nuomininko globotinės, savarankiškos teisės į gyvenamąją patalpą pagal LR CK 6.588 straipsnio nuostatas neįgijo, kadangi V. S. buvo jų globėjas. Ieškovės gyvendamos ginčo gyvenamosiose patalpose globotinių teisėmis jokių savarankiškų teisių į ginčo gyvenamąsias patalpas neįgijo. Pažymėtina, kad globėjas, rūpintojas su globotiniu ar rūpintoju apsigyvena kartu ne dėl šeimyninių santykių sudarymo, o dėl teisių ir pareigų, atsirandančių globą ar rūpybą paskyrus, įgyvendinimo. Ieškovės taip pat nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, kad jos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas, kadangi nagrinėjant tokį reikalavimą svarbu atsižvelgti ne tik į LR CK bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias nuomos santykius, bet ir į nurodytą specialią teisės normą, kadangi prašomos išnuomoti gyvenamosios patalpos priskirtinos socialinio busto fondui, kuris gali būti išnuomojamas tik asmenims, atitinkantiems aukščiau nurodytos teisės normos įtvirtintiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006 yra pasisakęs, kad teismas įpareigodamas atsakovą sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį, privalo taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuomos sutarties pakeitimas yra vienas iš aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdų. Pastarojoje teismo nutartyje taip pat konstatuojama, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalį teisę į savivaldybės socialinį būstą, t. y. nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas savivaldybės gyvenamąsias patalpas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas, turi šiame įstatyme nurodyti asmenys (šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto ir turi mažas pajamas, t. y. jų įstatymų nustatyta tvarka deklaruotas turtas ir pajamos turi neviršyti LR Vyriausybės nutarimu nustatytų didžiausių dydžių. Ieškovės taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje kito nuosavybės teise joms priklausančio tinkamo gyventi būsto.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašo atmesti, palaiko raštu išdėstytas aplinkybes. LR CK 6.588 straipsnio 3 dalis teisės nesuteikia, pagal LR CK ieškovės nėra artimosios giminaitės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad esminė reikšmė turi būti teikiama faktiniam gyvenimui, ieškovės to neįrodė. Butas suteiktas 1961-12-06 orderio pagrindu B. S.. 2004-01-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuomos sutartis buvo pakeista V. S. vardu. 1961-12-06 butas buvo suteiktas keturiems asmenims, kas kiti trys asmenys atsakovas duomenų neturi, galėjo būti jų vaikai. Vaikai buvo laikomi šeimos nariais. V. S. ir S. K., jei gyveno ginčo bute visą laiką, teises į patalpas įgijo.