- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2SA-173-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00048-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hifasta“
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hifasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio V. Č. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
2011 m. gruodžio 22 d. skolininkas UAB „Hifasta“ kreipėsi į antstolį V. Č. su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2011 m. rugsėjo 19 d. antstolio patvarkymą dėl turto arešto, priimti naują patvarkymą dėl turto arešto, kuriame būtų nurodytos areštuojamos turtinės teisės dalis ir tik jos turtinės teisės dalies disponavimo apribojimai; nutraukti turtinių teisių realizavimo procesą, kadangi tokio nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad areštuojant skolininkui priklausančias turtines teises į RUAB „Erama“ skolą, šią skolą įvertinant bei skelbiant areštuotų turtinių teisių varžytines, savo veiksmais antstolis pažeidė CPK LIV skyriaus „Išieškojimas iš turtinių teisių“ nuostatas.
2011 m. gruodžio 29 d. patvarkymu antstolis skundą atsisakė tenkinti ir pagal CPK 510 str. persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, jog kadangi CPK LIV skyriuje nėra reglamentuotos turtinių teisių realizavimo procedūros, padarė išvadą, kad areštuotos turtinės teisės realizuojamas bendra tvarka, t. y. varžytynėse CPK 691 straipsnyje nustatyta tvarka. Padarė išvadą, jog UAB „Hifasta” prašymas nutraukti turtinių teisių realizavimo procesą, kadangi tokio nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolis nebuvo atlikęs veiksmų, t. y. nebuvo priėmęs patvarkymo atsisakyti skirti ekspertizę, o 2011 m. gruodžio 15 d. patvarkyme skolininkui išaiškintos atsisakymo apmokėti ekspertizės išlaidas pasekmės nesukūrė pareiškėjui jokių teisinių padarinių, nes antstolis dar nebuvo išsprendęs ekspertizės skyrimo klausimo. Pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamo skundo dalykas nėra susijęs su reikalavimu įpareigoti antstolį skirti ekspertizę turtinei teisei įvertinti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Hifasta“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti antstolį V. Č. nutraukti priverstinio išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo turtinių teisių. Pažymi, jog CPK LIV skyriaus normos yra imperatyvios, o kadangi šiame skyriuje nenumatyta turtinių teisių realizavimo tvarka, daro išvadą, kad draudžiama vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus varžytynėse parduodant skolininkui priklausančias turtines teises. Teigia, kad pareiškėjo turtinės teisės į debitorinį RUAB „Erama“ įsiskolinimą yra realios ir patvirtintos Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Pažymi, kad nuo visos debitorinio įsiskolinimo sumos yra sumokėti visi privalomi mokesčiai. Teigia, kad tokiu būdu pareiškėjo kreditoriai įgyja daugiau teisių už pareiškėją, taip pat sudaro sąlygas pareiškėjo bankrotui. Pareiškėjo nuomone, tai, kad turtinės teisės gali būti perleidžiamos ar paveldimos, nesudaro prielaidų jas realizuoti priverstinai. Nurodo, kad kainos joks ekspertas negali įvertinti rinkos verte.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. Č. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą. Skolininkas buvo informuotas 2011 m. spalio 10 d., tačiau skundas buvo paduotas 2011 m. gruodžio 9 d., t. y. praleidus apskundimo terminą. Atkreipia dėmesį į tai, kad jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo per įstatymų nustatytą terminą gauta nebuvo, skolininkas patvarkymą gavo, tačiau jokių prieštaravimų ir skundų nepateikė. Teigia, kad skųsdamas antstolio veiksmus, skolininkas piktnaudžiauja savo teisėmis ir parodo, kad jis nėra suinteresuotas, jog turtinės teisės būtų įvertintos ir parduotos iš varžytynių bei taip būtų padengta skola pagal vykdomuosius dokumentus. Išieškojimo nutraukimas iš areštuotų turtinių teisių užkirstų kelią skolai grąžinti ir pažeistų kreditorių teises.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis nėra atsisakęs atlikti veiksmų, t. y. nepriėmė patvarkymo atsisakyti skirti ekspertizę, o 2011 m. gruodžio 15 d. patvarkyme UAB „Hifasta“ išaiškintos atsisakymo apmokėti ekspertizės išlaidas pasekmės nesukelia UAB „Hifasta“ jokių teisinių padarinių, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas atskirajame skunde išdėstytus motyvus palaikė, prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3336-599/2010 ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. (14.5)-320-2148 dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Hifasta“ išieškotojo Atradius Credit Insurance N.V. Nederlanda, veikiančio per Švedijos filialą Atradius, ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai (vykdomoji byla Nr. 116/280/2011, vykdomoji byla Nr. 116/1772/2011). Pareiškėjo skundžiamas 2011 m. rugsėjo 19 d. antstolio patvarkymas 2011 rugsėjo 28 d. buvo patikslintas (vykdomoji byla Nr. 116/280/2011, b. l. 165). Šiuo patvarkymu antstolis areštavo skolininkui UAB „Hifasta" priklausančias turtines teises į RUAB „Erama“ debitorinį įsiskolinimą sumoje 837 431,03 Lt (įsiskolinimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2009 rugsėjo 17 d. nutartimi Nr. B2-2200-262/2009); uždraudė UAB „Hifasta" priimti reikalavimų įvykdymą valdyti ar disponuoti minėtomis areštuotomis turtinėmis teisėmis pilna apimtimi; įpareigojo UAB „Erama“, jeigu yra skolininkui UAB „Hifasta“ priklausančių piniginių lėšų, jas nedelsiant pervesti į antstolio V. Č. depozitinę sąskaitą; nustatė skolininkui UAB „Hifasta" priklausančių turtinių teisių į UAB „Erama" debitorinį įsiskolinimą sumoje 837 431,03 Lt, kainą - 150 000 Lt. Šį patvarkymą 2011 m. gruodžio 9 d. UAB „Hifasta“ apskundė ir prašė atšaukti skolininkui UAB „Hisfasta“ priklausančių turtinių teisių varžytynes bei iš naujo įvertinti (pasitelkus ekspertą) debitorinio reikalavimo dydžio kainą ir atitinkamai pakeisti turto arešto mastą (vykdomoji byla Nr. 116/280/2011, b. l. 167-168). 2011 m. gruodžio 15 d. antstolis V. Č. skundą išnagrinėjo bei jį patenkino – atšaukė turtinės teisės į UAB „Erama“ debitorinį įsiskolinimą sumoje 837 431,03 Lt paskelbtas varžytynes ir nustatė skolininkui UAB „Hifasta“ 5 dienų terminą nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti savo sutikimą apmokėti turtinės teisės į UAB „Erama“ debitorinį įsiskolinimą sumoje 837 431,03 Lt, ekspertizės išlaidas. Taip pat skolininką informavo, kad negavus per nustatytą terminą sutikimo apmokėti ekspertizės išlaidas arba jas neapmokėjus laiku, bus laikoma, kad skolininkas neįvykdė CPK 682 str. numatytų sąlygų, todėl bus pratęstas minėtos turtinės teisės realizavimas iš varžytynių už kainą, nustatytą 2011 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu Nr. 0116/11/00280, t. y. už 150 000 Lt (vykdomoji byla Nr. 116/280/2011, b. l. 172-173).
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis).
Kaip matyti iš aukščiau išdėstytos bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia 2011 m. gruodžio 15 d. antstolio patvarkymą, kuriuo patenkintas ankstesnis, t. y. 2011 m. gruodžio 8 d. UAB „Hifasta“ skundas dėl antstolio veiksmų, todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, būtina atsižvelgti ir į šiame skunde išdėstytas aplinkybes bei pareiškėjo elgesį. 2011 m. gruodžio 8 d. skundo dėl antstolio veiksmų dalykas – reikalavimas atšaukti organizuojamas UAB „Hifasta“ priklausančių turtinių teisių varžytynes; iš naujo įvertinti (pasitelkus ekspertą) debitorinio reikalavimo dydžio kainą ir atitinkamai pakeisti turto arešto mastą. Skundo pagrindas – pareiškėjo manymas, kad nustatydamas debitorinio įsiskolinimo pradinę pardavimo kainą, antstolis viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi akivaizdu, jog tokio pobūdžio daikto vertę gali nustatyti ekspertas, į kurį nebuvo kreiptasi (b. l. 37-38). Būtent atsižvelgdamas į šį pareiškėjo skundą antstolis priėmė 2011 m. gruodžio 15 d. skundžiamą patvarkymą, kuriuo atšaukė 2011 m. gruodžio 21 d. 10 val. paskelbtas varžytynes ir nustatė UAB „Hifasta“ 5 dienų terminą nuo šio patvarkymo gavimo dienos pareikšti sutikimą apmokėti ekspertizės išlaidas, informavo skolininką, kad negavus sutikimo apmokėti ekspertizės išlaidas ar jų neapmokėjus laiku, bus laikoma, kad skolininkas neįvykdė CPK 682 straipsnyje numatytų sąlygų, todėl bus pratęstas turtinės teisės realizavimas iš varžytynių už kainą, kuri buvo nustatyta 2011 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu. Tačiau, kaip matyti tiek iš 2011 m. gruodžio 15 d. skundo dėl antstolio veiksmų, tiek iš atskirojo skundo, pareiškėjas kardinaliai keičia reikalavimus ir apskritai prašo įpareigoti antstolį nutraukti priverstinio išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo turimų turtinių teisių. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai nesutampa su antstolio 2012 m. gruodžio 15 d. skundžiamame patvarkyme konstatuotomis aplinkybėmis, kadangi, priešingai nei teigia pareiškėjas, jo teisės skundžiamu patvarkymu buvo ne pažeistos, o kaip tik užtikrintos, t. y. buvo visiškai patenkinti ankstesniame skunde dėl antstolio veiksmų reiškiami reikalavimai. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvarkyme išaiškintos atsisakymo apmokėti ekspertizės išlaidas pasekmės nesukūrė pareiškėjui jokių teisinių padarinių, nes antstolis nebuvo išsprendęs ekspertizės skyrimo klausimo. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad antstolis 2012 m. gruodžio 15 d. negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių, todėl ir skundas dėl antstolio veiksmų laikytinas nepagrįstu, o 2011 m. rugsėjo 28 d. antstolio patvarkymas areštuoti turtines teises yra įteiktas pareiškėjui 2011 m. spalio 10 d., neapskųstas, įsiteisėjęs, todėl jo pagrįstumas nagrinėjamu atveju nekvestionuotinas.
Pareiškėjas atskirajame skunde įrodinėja, jog kadangi CPK LIV skyriuje nustatytos imperatyvios teisės normos nenumato turtinių teisių realizavimo tvarkos, draudžiama vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus varžytynėse parduodant skolininkui priklausančias turtines teises. Taigi, nors pareiškėjas šių klausimų nekėlė pradėjus išieškojimo procedūras ir priverstinio išieškojimo procedūrų teisėtumas nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išvengti analogiškų pareiškėjo skundų ateityje, pažymi, jog CK 4.38 straipsnyje nuodyta, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Aiškinant sąvoką „kitas turtas“, pasitelktinas CK 1.97 straipsnis, kuriame kaip civilinių teisių objektai pripažįstami ne tik daiktai, bet ir vertybiniai popieriai, pinigai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai ir pan. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje taip pat pateikta turto sąvoka – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. CK 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinės teisės. Taigi iš prievolės kylanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CPK LIV skyrius nustato išieškojimo iš turtinių teisių tvarką ir, priešingai nei teigia apeliantas, imperatyviosiomis teisės normomis nėra uždrausta šio nuosavybės teisių objekto parduoti iš varžytynių, todėl, kompleksiškai įvertinus aukščiau nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad šios turtinės teisės gali būti realizuojamos CPK 691 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė antstolio veiksmus reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės 2012 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.