Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-622-593/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-21Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-22Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2018-07-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
1A-622-593/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-71798-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
D. L., L. K.
Advokatai
Mindaugas Vasiliauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-622-593/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-71798-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai,nukentėjusiajam A. S.,

išteisintiesiems D. L. ir L. K., jų gynėjams advokatams Mindaugui Vasiliauskui ir Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. ir D. L. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl turinės žalos atlyginimo atmestas.

Taip pat nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar keliems asmenims nustatyti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. K. ir D. L. buvo kaltinami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad jie apgaulės būdu savo ir kitų bendrininko naudai įgijo svetimą turtą, t. y. L. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už kitą nusikaltimą, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), tinklalapyje (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 17 d., 13.39 val. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) per internetinę prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini) prisistatęs „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė fiktyvų skelbimą apie tariamai parduodamą žaidimo konsolę „SONY Playstation 4“ su dviem valdymo pulteliais ir keliais žaidimais, viso už 200 eurų vertės, L. K. 2015 m. gruodžio 18 d. bendraujant mobilaus ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiuoju A. S., susitarė ir pažadėjo parduoti minėtus daiktus, ir nurodė pervesti pinigus už perkamą daiktą - 200 eurų į jo giminaičio D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke ir, nukentėjusiajam A. S. 2015 m. gruodžio 18 d. pervedus 200 eurų į nurodytą D. L. banko sąskaitą, po to L. K. davė nurodymą D. L. išgryninti pinigus bankomate, D. L. 2015 m. gruodžio 18 d., 18.05 val. išgryninus tuos pinigus, kartu su kitais pinigais viso - 1000 eurų, bankomate H389/HB, esančiame (duomenys neskelbtini) ir vėliau perdavus kitiems asmenims, jis sutartos žaidimų konsolės su priedais neišsiuntė, o pervestus pinigus tokiu būdu pasisavino, tai yra savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą - 200 eurų. Tokiu būdu L. K. ir D. L. užvaldė nukentėjusiojo A. S. 200 eurų.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių L. K. ir D. L. dalyvavimą inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, todėl jie turi būti išteisinti neįrodžius, kad būtent L. K. ir D. L. bendrininkaudami įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde prokuroras prašo skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. L. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 iki 6 val., būti namuose ir atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą, o L. K. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Taip pat A. S. 200 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti šią sumą jo naudai solidariai iš D. L. ir L. K..

3.1. Skunde prokuroras teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 2 - 5 dalyse, nes netinkamai vertino kaltinamųjų, liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nevertino ikiteisminio tyrimo metu ir 2017 m. kovo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu duotų kaltinamųjų parodymų, kadangi jų metu D. L. parodė, jog 2015 m. jis buvo apgautas L. K., t. y. jam skambino L. K. ir prašė paskolinti pinigų, atsiuntė kažkokios moters sąskaitą į kurią D. L. pervedė 200 Eur, vėliau pervedė ir daugiau pinigų. L. K. ir vėliau prašė padėti, t. y. persiųsti ar perduoti pinigus kitiems žmonėms. Skunde prokuroras teigia, kad 2015 m. gruodžio m. buvo persiųsta apie 2000 eurų, pinigai buvo avansas už automobilius, už kompiuterinius žaidimus. Skambindavo tikrai L. K., jo balsą atpažįsta. Teismas dviprasmiškai šiuos parodymus vertino kaip keliančius abejones, kurie nuosprendyje įvertinti kaltinamojo naudai. Tuo tarpu kaltinamojo L. K. duoti parodymai kito kelis kartus, bet teismas jais vadovavosi. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė sąžiningo proceso bei teisės į teisingą teismą principus, kadangi proceso dalyvių parodymų nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismui paliekama pareiga iš naujo vertinti visus duomenis ir pripažinti juos įrodymais.

3.2. Prokuroras teigia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog nusikaltimą padarė būtent L. K. veikdamas bendrininkų grupėje su D. L.. Internetinis skelbimas talpintas ir apmokėtas iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini), telefonas veikė Pravieniškių pataisos namų ribose. L. K. netgi atsiminė ir nurodė minėtą telefono numerį, žinojo, kad pinigai pervedami už daiktus, kad pateikiamos kitų su tais daiktais niekaip nesusijusių asmenų sąskaitos. D. L. parodymai nuosekliai patvirtina visą įvykio (nusikaltimo) mechanizmą, o paties L. K. parodymai apie J. A. yra melagingi. Skunde teigiama, kad betarpiškas bendravimas ir pinigų nuėmimas parodo, kad kaltinamieji suprato pinigų kilmę ir, kad jie įgyti sukčiavimo būdu, kaltinamieji žinojo apie plačiai paplitusį įkalintų asmenų telefoninį sukčiavimą. D. L. per gana trumpą laiką po susisiekimo su pataisos namuose esančiu L. K. (2015 m. gruodžio 18 d. septyni skambučiai) nuėmė pinigus iš kurių pasiliko atlygį, o kitus perdavė nenustatytiems asmenims. Akivaizdžiai D. L. žinojo, kad L. K. atlieka bausmę pataisos namuose, kaip ir L. K. žinojo, kad D. L. laisvėje ir galės atlikti pinigų nuėmimą. Be to, patalpinus skelbimą 2015 m. gruodžio 17 d. fiksuotas telefoninis bendravimas su nukentėjusiuoju 2015 m. gruodžio 18 d. ir tą pačią dieną pinigai pervesti į D. L. sąskaitą, o netrukus pinigai buvo paimti iš bankomato. L. K. nurodė, kad visus nurodymus davė J. A. apsimesdamas juo, nors D. L. aiškiai nurodė, jog L. K. yra giminaitis ir balsas tikrai buvo jo, o J. A. net nepažįsta. Prokuroras nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys, kurie paneigė L. K. versijas, jog jis su D. L. nebendravo, nemokėjo naudotis kompiuteriu. Be to, nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad nepatvirtinta kaltinamųjų bendra tyčia sukčiauti.

4. Atsikirtimais į apeliacinį skundą išteisintojo D. L. gynėjas M. V. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą, o išteisintieji L. K. ir D. L., taip pat jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl L. K. ir D. L. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

Prokuroro skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Skunde teigiama, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įvertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tai, prokuroro vertinimu, sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Teisėtu ir pagrįstu yra toks nuosprendis, kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Pagrįstomis laikytinos tos teismo išvados, kurios padarytos remiantis šiomis taisyklėmis įvertinus ir išanalizavus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus.Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog aukščiau nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, o teismo išvados, jog byloje neįrodyta, kad L. K. ir D. L. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra pagrįstos visapusiška ir išsamia surinktų įrodymų analize, todėl pagrindo jomis abejoti nėra. L. K. ir D. L. buvo kaltinami tuo, kad L. K. telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė fiktyvų skelbimą interneto svetainėje apie tariamai parduodamą žaidimų konsolę ,,SONY Playstation 4“, paskambinus nukentėjusiajam A. S. šiuo telefonu, L. K. nurodė sumokėti pinigus už tariamai parduodamą kompiuterį į D. L. sąskaitą, po to davė nurodymą D. L. išgryninti pinigus bankomate ir perduoti kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje nėra objektyvių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad L. K. atliko jam inkriminuotus veiksmus, kurie sudaro veikos objektyviąją pusę. Byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai duomenys (operatoriaus ,,Omnitel“ duomenys apie skambučius, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenys apie skelbimą internete), patvirtina, jog skelbimas buvo patalpintas iš telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso IP adresas (duomenys neskelbtini), ir pagal kurį nustatyti konkretų IP vartotoją nėra galimybių, kadangi jis yra ,,Omnitel“ išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas. Telekomunikaciniai įvykiai galėjo vykti iš Pravieniškių pataisos namų, nes minėtas abonentas, kaltinime nurodytu laiku buvo prisijungęs prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog L. K. nusikalstamos veikos padarymo metu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini). Taip pat neginčijamai nustatyta ir tai, jog iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. 2015-12-18 buvo skambinta 7 kartus ir 2 kartus skambinta iš D. L. telefono į šį abonentą, fiksuoti ir išeinantys skambučiai D. L. 2015 m. gruodžio 19 ir 21 dienomis (2 t. 9-10 b. l.). Tačiau šių aplinkybių nepakanka daryti neginčytiną išvadą, jog kaltinime nurodytomis dienomis skelbimą internete įkėlė ir nukentėjusiajam A. S. skambino būtent L. K.. Nukentėjusysis nurodė, jog telefonu kalbėjo vyriškas balsas, kuris nebuvo kuo nors įsimintinas. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad balso atpažinti negalėtų. Taigi, nukentėjusiojo parodymai nepatvirtina, jog telefonu dėl sandorio kalbėjo būtent L. K.. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog būtent L. K., pasinaudojęs kaltinime minimu mobiliojo ryšio telefono abonentu įdėjo fiktyvų skelbimą į interneto svetainę ir būtent jis sudarė su A. S. fiktyvų sandorį. Iš L. K. teisminio nagrinėjimo duotų parodymų galima būtų daryti prielaidą, jog jis žinojo apie J. A. galimai neteisėtu būdu į D. L. banko sąskaitą pervedamus pinigus, tačiau nepaneigus L. K. parodymų, jog buvo įsitikinęs, kad pinigai J. A. pervedami iš užsienio, kur jis anksčiau dirbo, ši aplinkybė lieka tik prielaida, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas J. A., kuris nurodė, kad L. K. pažįsta tik iš matymo, kartu su juo atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose 2014-2015 metais, jis pats jokio telefono pataisos namuose neturėjo, juo nesinaudojo, nes jei būtų naudojęsis – būtų tai užfiksuota ir telefonas būtų surastas, o už tai jam būtų paskirta nuobauda, o to jam visiškai nereikia. Nurodė, jog telefonas nereikalingas, nes bendrauti galima naudojantis taksofonu, rašant laiškus. Šiuo metu jam pareikšti įtarimai dėl telefoninių sukčiavimų, kur jo manymu yra apkalbamas, kadangi visi susitarę duoti jį kaltinančius parodymus, turi tai patvirtinantį laišką. J. A. nurodė, jog žino apie sukčiavimus pataisos namuose, jo paties sąskaitų niekas neprašė, bet neatmeta tikimybės, kad sąskaitos buvo prašoma L. K., kadangi jis buvo naujokas laisvės atėmimo vietoje ir galėjo nieko nežinoti apie vykstančius sukčiavimus. J. A. parodymai iš esmės paneigia L. K. parodymus apie telefono skolinimąsi iš J. A., tačiau įvertinus tai, jog pastarasis šiuo metu yra kaltinamas telefoniniu sukčiavimu (už analogiško pobūdžio veikas teistas ir anksčiau), leidžia pagrįstai jo parodymais abejoti. Tačiau nežiūrint to, J. A. parodymai niekaip nepatvirtina L. K. kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo. D. L. bendrininkavimas sukčiaujant grindžiamas ta aplinkybe, kad į jo sąskaitą buvo pervesti apgaulės būdu gauti pinigai, kuriuos D. L. po to paėmė bankomate bei tuo, kad D. L. bendravo su L. K. tuo pačiu telefono numeriu, kuriuo buvo patalpintas fiktyvus skelbimas. Kaip paaiškino D. L., jis banko sąskaitos numerį savo pusbroliui davė dar iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos, davė ją tam, kad pastarasis galėtų grąžinti anksčiau paskolintus pinigus. Tačiau, nagrinėjamu atveju, neįrodžius, kad L. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo išvadai, jog D. L. veikė su juo bendrai. Kaip jau buvo minėta, D. L. nuosekliai teigė, jog L. K. pinigų kilmę buvo nurodęs kaip skolos jam ir kitiems asmenims grąžinimą, šie parodymai nepaneigti, todėl nesant jokių kitų duomenų apie tai, kad D. L. kaip nors kitu būdu dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje, jis taip pat pagrįstai išteisintas. Nors pagal D. L. parodymus, L. K. prašymas perduoti kitiems asmenims į D. L. sąskaitą pervestus pinigus buvo nevienkartinis, tačiau ankstesni D. L. veiksmai buvo nagrinėjami ir dėl jų priimti sprendimai kitose baudžiamosiose bylose. Vien tik tas faktas, kad į D. L. atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesti pinigai už žaidimų konsolę, dar nesudaro pagrindo teigti, jog D. L. žinojo apie skelbimo patalpinimą internetiniame portale, o jam pervesti pinigai gauti panaudojus apgaulę prieš nukentėjusįjį A. S.. Kaip teisme nurodė L. K., jis pataisos namuose pats savo telefono neturėjo, todėl mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), skolindavosi iš kito nuteistojo J. A.. Šiuos L. K. parodymus patvirtina ir jam D. L. rašytos žinutės turinys: „pasakyk L., kad paskambintų“ bei apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, jog L. jam yra sakęs, kad neskambintų į tą numerį, nes tai ne jo numeris. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad kartu su juo bausmę atlikinėjantis L. K. jam pasakojo, jog davė J. A. sąskaitos numerį, jei neklysta, sąskaita buvo L. K. pusbrolio. J. A., kuris atlikinėjo bausmę 7 būryje, atnešdavo telefoną L. K. į 6 būrį, kad šis paskambintų ir pasiteirautų ar pervesti pinigai. A. J. nurodė, jog šių nuteistųjų pokalbius girdėjo ir matė skolinant telefoną, esant laisvam judėjimui, t. y. iki 22 val. prasidedančio miego režimo, kuriam prasėdėjus, galimybės laisvai vaikščioti ir bendrauti atskiruose būriuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems nėra. Šiuos L. K. ir liudytojo A. J. parodymus patvirtina abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinė, iš kurios matyti, jog minėtu abonentu su D. L. buvo bendrauta iki 22 val. Apibendrinant darytina išvada, kad byloje surinkti duomenys nei vertinant juos atskirai, nei visumoje nesudaro pagrindo neginčytinai išvadai, jog L. K. ir D. L. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodyti prokuroro argumentai taip pat nesuteikia pagrindo priešingai išvadai.Prokuroro skundo teiginiai apie tai, jog L. K. parodymai apie J. A. yra melagingi, kad L. K. ir D. L. suprato nusikalstamą pinigų kilmę ir žinojo apie plačiai paplitusį nuteistųjų asmenų telefoninį sukčiavimą – niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Priešingai, L. K. parodymus apie tai, jog J. A. galimai prekiavo telefonais ir jų turėjo laisvės atėmimo vietoje patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai A. J. bei D. K.. Pastarasis nurodė, jog J. A. iš jo įsigijo 5 ar 6 telefonus, už kuriuos atsiskaitė, pervesdamas pinigus į jo žmonos sąskaitą. Kokiu būdu gauti pinigai ir per kieno sąskaitas jie pervesti – D. K. teigia nesidomėjęs, jam buvo svarbu gauti pinigus. Taip pat niekuo nepagrįstas prokuroro teiginys, jog L. K. ir D. L. žinojo apie paplitusį sukčiavimą, kadangi L. K. į laisvės atėmimo vietą buvo patekęs primą kartą, o D. L. net nebuvo teistas. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog L. K. parodymai yra nenuoseklūs – L. K. ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog jis kam nors būtų davęs D. L. banko sąskaitos numerį. Teisminio nagrinėjimo metu jis tai pripažino ir paaiškino, jog šios aplinkybės nenurodė, nenorėdamas pakenkti savo pusbroliui, tačiau apie tai, jog savo telefono neturėjo, skolindavosi jį iš J. A., šiuo telefonu skambindavo D. L. – L. K. nurodė tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nors byloje nagrinėjamas aplinkybes L. K. aiškino nenuosekliai, tačiau net ir esant kaltinamojo, nepripažįstančio kaltės, parodymų nenuoseklumui ar prieštaringumui, tai negali būti laikoma jo kaltės įrodymu, jeigu jo minimų faktų nepatvirtina ar nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Šiuo atveju teigti, jog anksčiau šioje nutartyje aprašyti ir įvertinti duomenys patvirtina L. K. inkriminuotą veiką – pagrindo nėra. L. K. parodymų apie tai, jog jis D. L. skambindavo ir nurodymus dėl pinigų davė J. A. prašymu nepaneigia ir D. L. parodymai. Nors jis teigė, kad visuomet kalbėjo būtent su L. K., o ne su kokiu nors kitu asmeniu, tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai, L. K. tai darė savo, o ne kokio nors kito asmens iniciatyva. D. L. parodymai, jog matė L. K. sėdintį prie kompiuterio niekaip nepatvirtina prokuroro skunde nurodyto teiginio, jog L. K. meluoja, kad nemoka naudotis kompiuteriu, kadangi mokėjimas skaityti naujienų portalus ar naudotis kitomis programomis (,,Skype“, ,,Facebook“ ar pan.) nesuteikia pagrindo daryti išvadai, jog asmuo moka atlikti ir kitus veiksmus – įkelti skelbimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog L. K. ir D. L. pagrįstai ištesinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų ir teisiamajame posėdyje laikantis įstatymo reikalavimų ištirtų įrodymų analize. Prokuroro skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingų išvadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė