- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-19
- Bylos Nr.
- N-62-42-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Apylinkės teismo nutarimu A. P. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą nutraukta, nesant įvykio ir pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, 2006 m. rugpjūčio 17 d. A. P. buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 41 ³ straipsnio l dalį už tai, kad jis, būdamas individualios įmonės savininkas, nuo 2006 m. birželio mėn. pradžios iki 2006 m. rugpjūčio 10 d. jam priklausančioje naudotų baldų parduotuvėje, esančioje Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos 4, nesudaręs darbo sutarties su A. V. , leido jam dirbti pagalbiniu darbininku ir 2006 m. rugpjūčio 10 d., apie 13 val. 45 min., patikrinimo metu buvo nustatyta, kaip A. V. iš ekspozicijos salės atnešė elektrinį boilerį, o vėliau jį nunešė į pirkėjo automobilį, be to, 2006 m. rugpjūčio 10 d., A. P. individualiai įmonei priklausančioje naudotų baldų parduotuvėje, esančioje Paryžiaus Komunos 4, Klaipėdoje, A. P. , nesudaręs darbo sutarties, leido prekiauti V. Z. , kuris 2006 m. rugpjūčio 10 d. apie 13 val. 45 min. patikrinimo metu pardavė elektrinį boilerį.
Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu A. P. , neigdamas inkriminuotą pažeidimą, paaiškino, jog nei A. V. , nei V. Z. jo įmonėje nedirba. 2006 m. rugpjūčio 10 d. žentą V. Z. paprašė pabūti parduotuvėje iki jis grįš į ligoninę nuvežęs žmoną, tačiau jam jokių įgaliojimų nesuteikė ir jam prekiauti neleido. A. V. jis pažįsta, nes jis jo parduotuvėje lankosi ir retkarčiais pirkėjams padeda išsinešti pirkinius iš parduotuvės. Jo įmonė tokių paslaugų neteikia, todėl jis A. V. tokio pobūdžio nurodymų nedavė ir darbo užmokesčio už paslaugas nemoka.
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 93 straipsnio l dalį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.
A. V. ir V. Z. , apklausti liudytojais, parodė, kad su įmonės savininku A. P. dėl darbo, jo sąlygų ir darbo užmokesčio nesitarė ir jokių darbų dirbti A. P. jiems nepavedė.
Nors administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodoma, kad patikrinimo metu buvo užfiksuota, jog V. Z. pardavė elektrinį boilerį, o A. V. jį nunešė į pirkėjo automobilį, neįrodyta, kad šie darbai buvo atliekami už A. P. mokamą užmokestį. Kadangi nėra pagrindo pripažinti, jog A. P. veiksmuose yra pažeidimo sudėtis, administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio l dalis l punktas).
II.
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas priimtas nepagrindžiant jį visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas neobjektyviai įvertino įrodymus. A. P. veikoje esanti pažeidimo dėl nelegalaus darbo naudojimo sudėtis yra akivaizdi. Teismas priėmė nutarimą paneigdamas liudytojų V. Z. , A. V. pirminius parodymus, pateiktus inspekcijos darbuotojams patikrinimo metu , kada darbuotojai dar nebuvo informuoti, ką jie turi kalbėti ir kokius paaiškinimus duoti. Neatsižvelgta į liudytojo Klaipėdos m. Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos ENTS tyrėjo V. M. parodymus bei surinktą medžiagą. Neapklausta liudininkė D. V. (A. V. buvusi žmona ). Ji būtų galėjusi paliudyti teisme apie nelegalaus darbo faktą.
Atsiliepimas
A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą manoma, kad teismo sprendimas teisingas. Teigiama, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisingai įvertino jo veiksmus reikimus bei priėmė pagristą ir teisėtą nutarimą. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atstovo prašymu teismas į posėdį papildomai iškvietė bei visapusiškai apklausė liudytojus V. Z. , A. V. ir V. M. . Atstovas turėjo galimybę prašyti į teismo posėdį iškviesti D. V. , tačiau tokio prašymo nebuvo. Skųsdamas teismo nutarimą apeliantas papildomų įrodymų nepateikė. Darytina tik viena išvada, kad jis negali būti nubaustas už inkriminuotą pažeidimą. Byloje pareigūnų norai patraukti jį atsakomybėn asmenį negali būti vertinami kaip įrodymai. Matomai, apeliantas neturi pakankamo supratimo apie pažeidimo sudėtį, todėl nepagristai skundžia teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 41 ³ straipsnis (nelegalus darbas) yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte, tai todėl sprendžiant, ar yra nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, būtina vadovautis Darbo kodeksu, konkrečiai, 93 straipsniu, kuriame nurodyti darbo sutarties požymiai. Todėl neatsitiktinai šia teisės norma vadovavosi apylinkės teismas priimdamas nutarimą. Teisingai pažymėjo A. P. , kad nustatyti, ar padarytas administracinio teisės pažeidimo protokoluose inkriminuotas pažeidimas, būtina konstatuoti, jog yra nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai: dirbamas darbas; darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius. Šiomis nuostatomis reikia vadovautis ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame pareiškiamas kaltinimas. Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, įrodymai administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl padarymo tas asmuo kaltas. ATPK 260 straipsnis įtvirtino reikalavimus, keliamus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Jame be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, turi būti užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai. Pagal ATPK 256 straipsnį, protokolas yra vienas iš įrodymų ir tai yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla ir priimamas apylinkės teismo nutarimas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo (ATPK 259, 260 straipsniai). Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas. Byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką.
ATPK 257 straipsnis numato, kad bylos nagrinėjimo metu įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinė teismo pozicija, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, ištiriamos visos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visuma. Todėl konstatuoti nelegalaus darbo buvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais, kaip daro apeliantas. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas. Jis laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos būdą ir visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Beje, bylos nagrinėjimo procese dalyvavo inspekcijos atstovas, tačiau jis prašymo apklausti liudytojos D. V. , kaip pastebėta atsiliepime į apeliacinį skundą, nepateikė, toks asmuo liudytoju administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas turėjęs šį asmenį apklausti. Be to, toks teismo veiksmas būtų nesuderinamas su teismo nešališkumo principu.
Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.