Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Povilanskui, Jonui Gyliui, kaltinamųjų D. K. ir M. G. gynėjai advokatei – R. M., nukentėjusiajai Ž. P., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. atstovei – advokatei R. F., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei V. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, paskutinį kartą 2010-12-21 Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu bausmė vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d., 178 str. 2 d.,

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus, paskutinįjį 2005-06-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams, Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2004-08-24 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiems metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 135 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. K. 2013 m. rugpjūčio 1 d. apie 23 val. S. M. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, panaudodamas fizinę prievartą, tyčia kumštimi smogdamas tris smūgius Ž. P. į veidą, reikalavo iš Ž. P. atiduoti jo mobiliojo ryšio telefoną ir kelnes.

Liudytojas R. K., apklaustas teisme, parodė, kad vakare jam paskambino M. G. ir paprašė jį parvežti namo iš Veiverių. Jis buvo Veiverių parkelyje, vienas. Atvyko jo pasiimti. Tuo tarpu M. G. paskambino D. K., kuris buvo prie S. M. namų ir paprašė jam padėti atsiimti jo daiktus (buvo paimtas jo diržas ir dar kas tai) iš S. M.. Buvo 2013 metų rugpjūčio mėn., vakaras, pritemę. Atvažiavo pasiimti M. G. su motoriniu, susitiko parkelyje. M. G. buvo išgėręs, akivaizdžiai tai matėsi. Jis su M. G. (dviese) nuvažiavo iki S. M. namų, kur jau laukė D. K.. Daugiau jokių žmonių ten nebuvo, D. K. reikėjo atsiimti savo daiktus: kelnes, diržą. Buvo kalba ir apie mobilųjį telefoną. D. K. pas Ž. P. ar „felę“ – L. B., kuris gulėjo lovoje su Ž. P., prašė grąžinti jo telefoną. S. M. buvo antrame aukšte. Prisikėlęs Ž. P., D. K. prašė atiduoti jo telefoną. Paskui atsikėlė ir L. B.. Ž. P. sakė, kad nevogė D. K. telefono. D. K. iš pradžių gražiuoju prašė Ž. P. atiduoti jo telefoną, o paskui sudavė jai keletą smūgių delno apačia į veidą, skruostikaulį. Ž. P. vis tiek neigė, kad ėmė D. K. telefoną. Ji neatidavė D. K. to telefono. Tada D. K. paėmė Ž. P. telefoną ir pasakė, kad, jei neturi jo telefono, tai jis paima Ž. P. telefoną, o kai jam grąžins jo telefoną, tada jis grąžins ir Ž. P. telefoną. Ž. P. telefonas buvo jos kišenėje, iš kurios D. K. paėmė jos telefoną. Kas vyko su L. B., neatsimena. D. K. galvojo, kad S. M. miega ten, kur gulėjo L. B.. L. B. irgi buvo suduota pora smūgių. M. G. sudavė tuos smūgius L. B. į veido sritį su ranka. Paskui suprato, kad ne tas žmogus ir jo atsiprašė. Išgirdę, kad jis viršuje kažkas baladojosi, sakė nulipti. S. M. nulipo, jis buvo išgėręs. Jis aiškino, kad nieko neėmė ir pan. D. K. prašė S. M. atiduoti jo pavogtus daiktus, o S. M. sakė, kad nieko neturi ir nieko iš D. K. neėmė. Kai S. M. nulipo, jam buvo suduoti smūgiai, po kurių jis nukrito. M. G. sudavė S. M. 4-5 smūgius į veidą su ranka. Jam nukritus, pradėjo lietis kraujas. M. G. jį apvertė, kad jis neužspringtų. Nuo tų 5 smūgių buvo daug kraujo. S. M. gulėjo kruvinas ant žemės. D. K. tramdė M. G. ir sakė, kad daugiau jau nereikia mušti nukentėjusiojo. Nematė kas toliau darėsi po 5 smūgių sudavimo S. M., nes išėjo į lauką. S. M. pasakė keiksmažodį M. G. atžvilgiu ir to užteko. D. K. lyg buvo blaivus. Liudytojas dirbo su D. K. ir M. G. nuo pavasario, t.y. apie pusę metų. Jie tvarkingai dirbdavo, nieko blogo negali apie juos pasakyti. D. K. žinojo, kaip įeiti į S. M. namus, todėl jis pirmas ten įėjo. Buvo tamsu. Nežino ar durys buvo užrakintos. Matė kaip vieną telefoną ištraukė iš Ž. P. kišenės, o kitas telefonas buvo tarp lovos. Vienas telefonas buvo Nokia, o kitas – Samsung. D. K. buvo blaivus, o M. G. – neblaivus, galėjo būti vidutinio girtumo. Jautėsi nuo jo alkoholio kvapas. Visas konfliktas vyko gal 20 min ar 0,5 h - nuo atėjimo iki išėjimo.

Liudytojas R. K., teismui pagarsinus jo parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, juos patvirtino (t.1, b.l.31-32).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų kaltės pripažinimo, jų kaltę patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, specialisto išvados ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, kurias abejoti Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme teismas pagrindo neturi:

2013-08-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2079 /13(06) L. B. konstatuota galvos sumušimas su odos nubrozdijimu kaktoje, su galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, kairio žasto srityje, paviršinė durtinė žaizdelė kairės šlaunies-kairio klubo srityje, III, IV juosmens slankstelių skersinių ataugų lūžimai. III, IV juosmens slankstelių skersinių ataugų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse (t.1, b.l.43-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto 2013-09-30 išvadoje Nr. G 990 /13(06) S. M. konstatuota galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma, veido sumušimas, kairės orbitos lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų masėje dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje, galvos smegenų sumušimas, poodinės kraujosruvos apie abi akis, kaktos muštinė žaizda, dešinio voko žaidą galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l.54-56).

2013-08-13 daiktų apžiūros metu apžiūrėti D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu rasti pagrobti mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ ir „Samsung“, kurie grąžinti nukentėjusiems Ž. P. ir L. B. (t.1, b.l.181-187).

2013-10-14 daiktų aprašu paimtas iš S. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini), metalinis kastuvėlis (t.1, b.l.21).

M. G. alkotesterio rodmenimis 2013-08-02 14.05.51 val. nustatyta 2,43 % promilės alkoholio (t.2, b.l.25).

Nukentėjusysis S. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, prie jo pridėjo duomenis dėl netekto darbingumo, specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių nustatymo, transporto išlaidų kompensacijos nustatymo, išrašus iš medicininių dokumentų dėl sveikatos būklės (t.2, b.l.140-148).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą ieškinį dėl žalos 20822,46 Lt sumai atlyginimo už S. M. gydymą laikotarpiu nuo 2013-08-02 iki 2014-01-14 (t.2, b.l.173-175).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už S. M. atstovo suteiktas paslaugas baudžiamojoje byloje sudaro 460 Lt (t.2, b.l.166).

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištyrus visus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad D. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d., 178 str. 2 d., nes jis savavaldžiavo, panaudodamas Ž. P. atžvilgiu, fizinę prievartą, reikalaudamas neva jo daiktų, mušė nukentėjusiąją, ką patvirtina tiek paties kaltinamojo duoti parodymai, tiek nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Nukentėjusiųjų parodymai bei kiti faktiniai bylos duomenys paneigė kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl to, kad neva ji pati Ž. P. padavė D. K. mobiliojo ryšio telefoną, o ne šis ištraukė iš josios džinsų kišenės bei, kad L. B. paprašius D. K. grąžinti jam iškritusį ant žemės nuo M. G. suduotų smūgių telefoną, D. K. jį paėmęs nuo žemės įsidėjo į kišenę ir nukentėjusiajam negrąžino. Be to, D. K. aiškino, kad grąžins minėtus daiktus nukentėjusiesiems tada, kai šie grąžins jo daiktus Visi pirmiau aptarti duomenys rodo, kad D. K. atvirai pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo D. K. paaiškinimai dėl motyvacijos esminės reikšmės kvalifikacijai neturi. Kaltinamasis suvokė ir suprato, kad be turto savininko žinios nevalia imti svetimų daiktų, leidimo tam iš nei vieno jų nebuvo gavęs. Tokie jo veiksmai laikytini tyčiniais, tarp kaltinamojo padarytų veikų ir pasekmių yra priežastinis ryšys.

Kad kaltinamasis M. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 135 str. 1 d., patvirtina jo paties duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu, kuriais kaltinamasis kaltę iš esmės pripažino, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, specialisto išvados dėl sveikatos sutrikdymo masto, kuriomis abejoti teismas pagrindo neturi, nes specialistų išvadose nurodyti argumentai atitinka faktines bylos aplinkybes, neprieštarauja kitiems įrodymams, ištirtiems teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, pirminiams medicinos duomenims. Dėl kaltinamojo M. G. neteisėtų veiksmų L. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o S. M. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, sukėlęs sunkias pasekmes, didelį darbingumo praradimą. Kaltinamasis M. G. galėjo ir privalėjo numatyti, kad nusikalstamai elgdamasis nukentėjusiesiems padarys kūno sužalojimus. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pavojingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais, be jokios rimtos dingsties, nukentėjusiesiems pirmiems nepradėjus muštis, sužalojo L. B. ir S. M., vienam jų nesunkiai, o kitam - sunkiai sutrikdydamas sveikatą. Kauno teritorinės ligonių kasos pateikti rašytiniai įrodymai dėl nukentėjusiajam S. M. suteiktos skubios medicinos pagalbos, vėlesnių medicinos paslaugų, jo gydymo bei slaugos taip pat patvirtina nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiojo S. M. sužalojimo. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pirmiau aptartus įrodymus. Bylos duomenų visetu nusikaltimai įrodyti.

Dėl civilinių ieškinių. Pažymėtina, kad CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis Civilinio kodekso nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir pan. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinus kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių M. G. nusikalstamų veiksmų nesant jokio tam pagrindo (be jokios dingsties atvykus į nukentėjusiojo namus, pastarajam buvus neblaivios būsenos, dėl girtumo tiesiog nesuvokus kas vyksta jo paties namuose, prieš kaltinamuosius neinicijavus konfliktinės situacijos, nenaudojus smurto kaltinamųjų atžvilgiu) buvo sunkiai sutrikdyta S. M. sveikata. Dėl M. G. kaltų veiksmų S. M. diagnozuota sunki galvos smegenų trauma, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, dėl ko nukentėjusysis buvo 2013-08-02 operuotas, gydymas tęsiamas iki šiol, jam nustatytas 80 procentų netekto darbingumo lygis. Pagal medikų prognozes nukentėjusiojo gyvenimo kokybė abejotina, pasveikimas negalimas, darbingumas blogas. Netgi vertinant tai, kas pats nukentėjusysis tą vakarą buvo neblaivus, turėjo polinkį ir anksčiau išgerti, jo namuose būdavo pašalinių asmenų, visa tai nesudarė pagrindo kaltinamajam M. G. tokiu būdu pagelbėti D. K. ketinant spręsti jo problemas dėl galimai dingusių kelnių, diržo, telefono ir pan. atliekant smurtinius veiksmus S. M. atžvilgiu, sukėlusius itin sunkias pasekmes, dėl kurių šis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, tapo fiziškai suluošintas, visiškai neįgalus. Kad ankstesnis nukentėjusiojo gyvenimo būdas būtų įtakojęs tokio lygmens sveikatos sutrikdymo mastą, jokių duomenų byloje nėra pateikta. Kaltinamojo veiksmai laikytini žiauriais, nes smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbiausią žmogaus kūno sritį – galvą, o parkritus nukentėjusiajam ant grindų, toliau smūgiuota ir spirta į kitas kūno dalis, S. M. paliktas be sąmonės klane kraujo, nesuteikta jokia pagalba. Nukentėjęs asmuo iki šio patiria galvos skausmus, jam išimta dalis kaukolės, kankina nemiga, neramus, negali pats savęs apsitarnauti, kontroliuoti elgsenos, reikalinga pastovi priežiūra ir slauga, ir pan. Gydytojų duomenimis S. M. vienas gyventi nesugeba, trūksta atminties, orientacijos. Neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigas (CK 6.250 str.). CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės, 2) žalą padariusio asmens kaltė. 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis, 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis, 5) kitos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, 6) teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Dėl šių motyvų spręstina, kad S. M. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju neturtinė žala, padaryta M. G. kaltais veiksmais padaryta neatkuriamoms vertybėms, visiškas žmogaus sveikatos suluošinimas pinigine prasme sunkiai įvertinamas, to kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, vienok, tuo siekiama teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes siekiant atkurti pilnavertį gyvenimą. Teismas sutinka, kad kaltinamojo laisvė šiuo metu apribota, tačiau jis yra darbingo amžiaus, sveikas, fiziškai stiprus, ir nors šiuo momentu jo turtinė padėtis nėra gera, savo turto neturi, tačiau, imant domėn, kad jis pats suvokia, jog turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, sutinka su civiliu ieškiniu, nes visa tai įvyko dėl jo kaltės, nesant duomenų, kad sveikatos būklė neleidžia jam dirbti, perspektyvoje susiras darbą ir dirbs, gaus pajamas ir turės galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant optimaliai atlyginti padarytą skriaudą, užtikrinti kompensavimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, nukentėjusiajam S. M. priteistina iš M. G. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 20822,46 Lt už nukentėjusiojo S. M. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta S. M. sveikata, dėl ko nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Suteiktų paslaugų kaina sudaro iš viso 20822,46 Lt, išlaidos s yra apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti. Kaltinamasis, civilinio ieškovo atstovei teisiamojo posėdžio metu paaiškinus iš ko susideda ieškinio suma, pateikus jo dydį pagrindžiančius duomenis, lovadienių, suteiktų medicininių pasaugų kaštus, palaikomojo gydymo ir slaugos įkainius, civiliniam ieškiniui neprieštarauja. Ieškinys tenkintinas visiškai, priteistina iš M. G. 20822,46 Lt turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį, padarinius, kaltinamųjų asmenybes. Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), nukentėjusiųjų padėties ir pozicijos, liekamųjų reiškinių jų sveikatai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str. 4 d.), kurių viena nuosavybei, kita – valdymo tvarkai. Kaltinamasis D. K. prisipažino nusikaltęs, gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes faktas, jog nusikalto būdamas neblaivus pašalintas iš kaltinimo, nepateikus šią aplinkybę patvirtinančių neginčijamų įrodymų. Kaltinamasis pergyvena dėl S. M. kilusių padarinių jo iniciatyva atvykus į pastarojo namus. D. K. praeityje teistas tris kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka. Jam anksčiau buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, psichiatrijos ekspertizė nereikalinga. Kaltinamasis nuo 2002 m. yra Anykščių PSC narkologo įskaitoje Kaltinamasis nevedęs, uždarbiavo privačiai, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o nuo 2012-12-12 gyvenamąją vietą deklaravo Jungtinėje Karalystėje. Civilinis ieškinys jo atžvilgiu nepareikštas, mobilieji telefonai grąžinti nukentėjusiesiems. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.).

Kaltinamasis M. G. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, iš kurių viena pagal pavojingumo laipsnį priskiriama nesunkių, o kita - sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 5 d.). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, supranta savo negatyvų poelgį ir dėl jo gailisi. M. G. atsiprašė nukentėjusiojo atstovės. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis M. G. civilinių ieškinių iki šiol neatlyginęs, tačiau jis ieškiniams neprieštarauja, sutinka dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, suvokdamas, kad nei laikas, nei pinigai nukentėjusiojo sveikatai nebepadės. Bylos duomenimis matyti, kad kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka. M. G. jau anksčiau buvo teistas realia terminuoto laisvės atėmimo bausme už apysunkio nusikaltimo padarymą, kas rodo, kad išvadų iš ankstesnių teisumų ir administracinių nuobaudų jis nepadarė ir antivisuomeninių nuostatų nepakeitė. Kaltinamasis psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas, nevedęs, turi sugyventinę, augino šios vaiką, uždarbiavo privačiai, legalus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Nukentėjęs asmuo L. B. civilinio ieškinio nereiškia, jis kaltinamajam pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą bei vertinant tai, kad kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sunkiai sutrikdė vieną svarbiausių įstatymo ginamų gėrių - nukentėjusiųjų sveikatą, iš kurių S. M. dėl to kilo sunkios pasekmės, liekamieji reiškiniai itin dideli, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti jį pataisyti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į bylos faktinius duomenis, bus pasiekta paskiriant įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d.)

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo S. M., kuris dėl nusikalstamos veikos sužalojimų, negali dalyvauti procese, nes yra gydomas, interesams atstovavo paskirta advokatė R. F., kuri prašė priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas atstovavimo išlaidas 460 Lt (t.2, b.l.166). Tokio dydžio suma yra pagrįsta pateiktais duomenimis, todėl priteistina iš kaltinamojo M. G..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti jį 4 (keturių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d. už atskiras nusikalstamas veikas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir M. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžios laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014-01-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatomis, į M. G. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką ir laiką, išbūtą suėmime, skaičiuojant nuo 2013-08-02.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš M. G. 50000 Lt S. M. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. G. Kauno teritorinei ligonių kasai 20822,46 Lt už S. M. gydymą.

Priteisti iš M. G. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Lt 460 Lt nukentėjusiojo S. M. atstovo - advokato paslaugoms apmokėti.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir nuteisti jį 1 5 (penkių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteisti jį 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. už atskiras nusikalstamas veikas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžios laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014-01-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatomis, į D. K. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką ir laiką, išbūtą suėmime, skaičiuojant nuo 2013-08-02.

Kardomąsias priemones - suėmimus M. G. ir D. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Metalinį kastuvėlį, saugomą Prienų rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.